Pensininkų skurdas yra didelė problema daugelyje šalių, todėl svarbu žinoti, kokio dydžio pensijos yra mokamos įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Remiantis „Eurostat“ surinktais duomenimis, 2023 m. ES vidutinė metinė pensija siekė 17 321 eurą, t. y. 1 443 eurai per mėnesį. ES vidutinė metinė pensija svyruoja nuo 4 479 eurų Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge. Šie duomenys parodo, kaip smarkiai skiriasi pensijos skirtingose ES šalyse, o didžiausia suma yra daugiau nei dešimt kartų didesnė už mažiausią Europoje.
Reitingo apačioje atsiduria valstybės, kuriose vidutinė metinė pensija yra mažesnė nei 8 000 eurų. Tiek pensininkai gauna Kroatijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Tuo metu didžiausios pensijos, viršijančios 20 tūkst. eurų per metus yra išmokamos Italijoje, Švedijoje, Suomijoje, Airijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Danijoje ir Liuksemburge.
Pensijos Kroatijoje Lyginant su Lietuva ir Kitomis Šalimis
Lietuva - viena iš ES valstybių, kurioje mokamos vienos žemiausių nominalių pensijų. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Estijoje vidutinė pensija siekia ~817 EUR, o Lietuvoje - ~ 673 EUR (2024 m. sausio mėn. duomenimis). Lietuvos pensijų fondo valdytojų duomenimis, atotrūkis pagal pensijų dydį taip pat akivaizdus Čekijoje, kur vidutinė senatvės pensija siekia 1 412 litus, bei Slovakijoje - 1 208 litus. Tarp Baltijos šalių Lietuva pagal šį rodiklį taip pat stovi eilės gale - Latvijoje ir Estijoje vidutinė pensija atitinkamai yra 1 050 litų ir 801 litas.
„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione - pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo popieriuje, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai“, - teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, yra 2 082 litai. Lenkijoje jis sudaro 2 762 litus, Kroatijoje - 3 608 litus, o Čekijoje - 3 266 litus. Tuo tarpu Bulgarijoje ir Rumunijoje vidutinis atlyginimas atitinkamai tesiekia 1 032 litus ir 1 091 litą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Arūno Bakšinsko aiškinimu, Lietuvoje šiuo metu vieną pensininką išlaiko 2,1 darbuotojo, o Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui, tuo tarpu situacija kur kas geresnė Lenkijoje ir Slovakijoje, kur šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4.
„Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų ir juos išlaikyti bus vis sunkiau. Tad mūsų šalyje galime tikėtis vis mažesnių, palyginti su vidutiniu atlyginimu, valstybinių pensijų, o papildomu taupymu II ir III pakopų sistemose šiuo metu tiek politikai, tiek patys gyventojai per mažai rūpinasi“, - teigia A.Bakšinskas.
Ar pensijų pakanka pragyventi? Remiantis Europos Komisijos (EK) ir Socialinės apsaugos komiteto parengta 2024 m. pensijų adekvatumo ataskaita, nors ES šalys stengiasi užtikrinti tinkamas pensijas, ateityje tai ir toliau išliks dideliu iššūkiu. Prognozuojama, kad per artimiausius 40 metų pensijos, palyginus su buvusiomis pajamomis dirbant, mažės.
Perkamosios Galios Standartas (PPS)
Visgi skirtumai tarp šalių yra ryškiai mažesni, kai jie matuojami perkamosios galios standartais (PPS), kurie atspindi pragyvenimo išlaidas. Vienu PPS vienetu galima įsigyti vienodą prekių ir paslaugų kiekį kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui Ispanija pagal šį rodiklį pakyla iš 13 vietos į 4. Tai reiškia, kad pensijos ten yra gana mažos, tačiau už jas gyventojai gali įsigyti kur kas daugiau, nes šalyje kainos yra mažesnės nei kitur.
Priešingai, Slovakija iš 25 pozicijos pagal PPS smunka į paskutinę vietą ES. Tuo metu Lietuva smunka irgi pastebimai. Lyginant pagal PPS lietuvių pensijos yra antros prasčiausios ES. Tai reiškia, kad Lietuvoje kainos yra labai aukštos, palyginus su tuo, kokio dydžio yra pensijos.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Pensininkų Nuomonė ir Politinė Įtaka
Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka išskyrė kelias priežastis, kodėl pinigų pensijoms Lietuvoje skiriama palyginti mažai. Anot jo, iš dalies atsakingi ir patys pensininkai. Ekonomistas pažymi, kad pensininkai sudaro didelę dalį visų gyventojų ir jie yra labai svarbi rinkėjų dalis.
R. Lazutka mano, kad politikai neatsižvelgia į pensininkų norus, nes jie yra nepakankamai garsiai išsakomi. „Man atrodo, kad jie nėra stipriai išreikšti, nes mes tikrai neturime daug pensijų organizacijų. Yra buvę keletas organizacijų ir įvykusių piketų, bet to neužtenka, kad juos išgirstų. Dėl to politikai gali jaustis ramiai. O dėl viešųjų pinigų yra didelė konkurencija, tad jie skiriami tiems, kas garsiausiai pasisako apie problemas“, - pastebėjo profesorius.
Pasak R. Lazutkos, tai, kad pensininkai skundžiasi tyliai, lemia ir tam tikros tradicijos. „Lietuvos visuomenė vis dar yra gana konservatyvi ir manoma, kad, kai tėvai išaugina vaikus, jų gyvenimas jau baigiasi. Pavyzdžiui, kai anksčiau būdavo gyvenimo trukmė trumpesnė, o vaikų daugiau, tai tėvai juos užauginę jau būdavo labai seni ir todėl ambicijų gerai gyventi neturėjo. Tas kažkiek egzistuoja ir dabar. Tai matome ir pažiūrėję, kaip gyvena kitų šalių ir Lietuvos pensininkai. Pavyzdžiui, pensininkai iš Vakarų šalių keliauja, sėdi kavinėse ir pan., o mūsų pensininkai to sau leisti negali, bet keista, kad ir nereikalauja“, - svarstė ekonomistas.
Kaip pasiekti finansinę nepriklausomybę su FIRE strategija – patarimai iš Mariaus Dubnikovo
Pensijų Augimo Perspektyvos
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
EBPO Prognozės ir Pensijų Sistemos Vertinimas
EBPO tyrimo duomenimis, šiuo metu į darbo rinką įsitraukiantys lietuviai ateityje gali tikėtis mažiausios valstybės mokamos pensijos iš visų tyrime dalyvavusių 38 valstybių. EBPO duomenys rodo, kad 2059 metais Lietuvoje išėjusieji į pensiją asmenys jau gaus tik 28,9 proc. savo atlyginimo siekiančią pensiją, o tai yra mažiausia pensija iš visų EBPO tirtų šalių. Čia gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio (68 proc.).
Kaip rodo EBPO tyrimas, kuris lygina pensijų sistemas, jų dydį, santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kitus rodiklius, Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis - viena prasčiausių.
tags: #vidutine #pensija #kroatijoje