Socialinis darbas išgyvena pakilimo laikotarpį, o COVID-19 pandemija parodė, kad ši profesija yra būtina užtikrinti gyvybinėms valstybės funkcijoms.
Socialinis darbas - veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas, susidoroti su sunkumais, stiprinti atsparumą iššūkiams, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę. Šios profesijos atstovai prisideda sprendžiant opias visuomenės problemas, tokias kaip smurtas artimoje aplinkoje, socialinė atskirtis, skurdas, priklausomybės ir kiti sunkumai, su kuriais susiduria žmonės, patekę į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Pasak VDU Socialinio darbo katedros vedėjos, docentės dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai kartu su kitais specialistais teikia psichosocialinę pagalbą - padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių.
Socialiniams darbuotojams svarbu motyvuoti žmones priimti psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalbą, įgalinti juos siekti pokyčio. Be to, socialinis darbas skatina asmeninę atsakomybę ir savarankiškumą, padeda žmonėms tapti savimi pasitikinčiais ir kurti stipresnę, tvaresnę visuomenę. Todėl ši profesija yra labai svarbi Lietuvos visuomenės gerovei ir plėtrai.
Doc. dr. R. Naujanienės teigimu, socialinį darbą rinktis turėtų tie, kuriems tai kartu yra ir pašaukimas. Būti socialiniu darbuotoju reiškia turėti stiprius tarpasmeninius santykius, empatiją, kantrybę ir norą padėti kitam žmogui. Tai yra itin atsakinga profesija, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo. Kaip ir kiekviena pagalbą žmogui teikianti profesija, socialinis darbas yra kartu ir pašaukimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Absolventų Patirtys
Vaikų gerovės centre „Pastogė“ dirbantis Marius Rišys Vytauto Didžiojo universitete baigė socialinio darbo magistrantūros studijas. Jo teigimu, svarbiausias įgūdis šios srities darbuotojams - gebėjimas įsiklausyti.
Socialinis darbas nėra tik dokumento tvarkymas, formalių dalykų užpildymas ar žmogaus nukreipimas eiti viena ar kita kryptimi. M. Rišys pažymi, jog įsiklausymas ir buvo vienas iš didžiausių privalumų, kuriuos jam suteikė studijos.
Tai, ką mes matome dabar, yra tiktai pasekmė. Jei norime suprasti, kas žmogui nutiko, kodėl jis atsidūrė bėdoje, reikia klausyti jo istorijos, pažinti viską iš kito kampo. Studijos tai ir suteikė - įsiklausymo įgūdį, gebėjimą konsultuoti, pažvelgti plačiau, - sako M. Rišys.
Pasak G., studijos VDU buvo turtingos visomis prasmėmis - tiek dėstomų dalykų turiniu, tiek dėstytojais, kurie yra savo srities profesionalai. Prisimenu daug diskusijų, kuriose tiesiogiai dalyvavo ir Čikagos Lojolos universiteto studentai, daug praktikos, kuri suteikė galimybę socialinį darbą pamatyti iš arti, bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Studijos leido tobulėti tiek kaip socialinio darbo profesionalei, tiek kaip asmenybei.
Šiuo metu jis dirba su žmonėmis, kurie globoja vaikus, konsultuoja globėjus ir jų globojamus vaikus, padeda jiems pereiti per globos procesą - Mariui tenka būti emociniu tarpininku, padėti išvengti nesusikalbėjimų. Dar viena jo atsakomybė - vesti mokymus žmonėms, kurie pretenduoja tapti globėjais. Tai labai įdomus darbas, nes eini per žmogaus gyvenimo istoriją, jo santykį su aplinka, savo tėvais, vaikyste.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vaiko teisių apsaugos tarnyba traukė savo dinamiška darbo specifika, todėl profesinis kelias pasisuko šia linkme. Šį darbą pasirinkau dar ir dėl to, kad Laplandijos universitete studijuoju socialinio darbo doktorantūroje, o mano disertacijos tema yra susijusi su Lietuvos globos sistemoje esančiais vaikais. Mano darbas reikalauja greitai reaguoti į situacijas, dirbti struktūruotai, atsakingai, nuolat domėtis ir analizuoti globos sistemos pokyčius, bendradarbiauti su kitais specialistais ir kolegomis.
Socialinio darbo magistro studijos praplėtė mano kaip socialinės darbuotojos požiūrį. Tarptautinės paskaitos suteikė galimybę plačiau pažvelgti į globalias socialinio darbo problemas bei aktualijas. Studijuodama magistro programoje turėjau nerealią galimybę būti Erasmus studente ir vieną semestrą mokiausi Laplandijos universitete Suomijoje, kur atlikau ir socialinio darbo praktiką didžiausioje regiono ligoninėje.
Studijų Programos Apžvalga
Vytauto Didžiojo universitete siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus.
Atnaujintoje „Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo“ programoje dėstomi psichologijos studijų krypties dalykai, skirti asmenybės raidai, psichologijos pagrindams socialiniame darbe ir koučingo metodams, teisei, taip pat atnaujinti dalykai, skirti psichosocialiniam konsultavimui ir kitoms sritims, siekiant sustiprinti socialinio darbo praktikos kompetencijas.
Šių studijų absolventai gali sėkmingai įsidarbinti socialinio darbo ir kitose profesinėse srityse, jie geba atlikti psichosocialinį vertinimą, kryptingai vesti konsultacinį pokalbį, naudoti motyvacinio interviu technikas, alternatyvias konsultavimo priemones ir kita.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt.
Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas yra vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, apjungianti naujausias socialinio darbo ir kitų mokslų disciplinų žinias, konsultavimo metodus ir praktikas. Studijų metais praktika atliekama pasirinktose viešosiose ir nevyriausybinėse organizacijose.
Praktiniai socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo įgūdžiai ugdomi „Socialinių įgūdžių ugdymo metodų“, „Alternatyvių socialinio darbo konsultavimo metodų“, „Motyvacinio interviu praktikumo“ ir kt. dalykų metu.
Socialinio darbo magistro studijų programoje mokysitės inovatyvių socialinio darbo su šeima modelių, gilinsitės į socialinio darbo teoriją, pažinsite žmogaus teisių taikymo galimybes socialinio darbo praktikoje, asmens ir šeimos konsultavimo, grupės terapijos būdus, susipažinsite su socialinio darbo supervizija, atliksite socialinio darbo tyrimus. Taip pat galėsite daugiau sužinoti apie jus dominančias temas iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo: nuo patirties psichologijos, žmogiškųjų išteklių vadybos iki socialinės gerontologijos.
Įgytos žinios jums leis konsultuoti asmenis ir šeimas, vesti įvairias grupes, organizuoti ir vadovauti socialinio darbo veiklai, vykdyti tyrimus, įgyvendinti projektus ir programas, įtakoti socialinę politiką, inovatyvių socialinių programų ir paslaugų kūrimą.
Studijų Programos Struktūra
Studijų programą sudaro 240 kreditų: Artes liberales bendrieji universitetinių studijų dalykai (56 kreditų) bei krypties studijų pagrindą sudarantys kitų krypčių (psichologijos, sociologijos, teisės) studijų dalykai (30 kreditų), specialybės dalykai ir praktikos (154 kreditai).
- Žinios ir jų taikymas (36 ECTS) apima tokius studiju dalykus: Socialinio darbo pagrindai; Psichologijos pagrindai socialiniame darbe; Asmenybės raida; Teisės pagrindai socialiniame darbe; Kritinis socialinis darbas; Socialinis darbas su šeima ir individais; Socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje.
- Gebėjimai vykdyti tyrimus (28 ECTS) apima tokius studiju dalykus: Socialinio darbo tyrimų metodai; Priešdiplominė socialinio darbo praktika; Bakalauro baigiamojo darbo projektas; Baigiamasis socialinio darbo bakalauro darbas.
- Specialieji gebėjimai (84 ECTS) apima tokius mikro lygmens socialinio darbo studijų dalykus: Motyvacinio interviu praktikumas; Psichosocialinis konsultavimas; Socialinis darbas su grupėmis; Krizių intervencija; Alternatyvūs socialinio darbo konsultavimo metodai; Psichosocialinis konsultavimas vaiko ir šeimos gerovės srityje; Šeima rizikos visuomenėje; Vyresnio amžiaus žmonių įgalinimo ir konsultavimo metodai; Socialinio darbo ir konsultavimo etika; Pažintinė socialinio darbo praktika; Kvalifikacinė socialinio darbo praktika 1; Kvalifikacinė socialinio darbo praktika 2; ir mezo ir makro lygmens socialinio darbo studijų dalykai: Žmogaus teisės ir socialinis darbas; Socialinės apsaugos sistemos; Lyderystė ir prevencinis darbas bendruomenėje; Socialinis verslumas ir socialinių paslaugų organizacijos valdymas.
Praktika
Programoje vykdomos trys praktikos.
- Pažintinės socialinio darbo praktikos (4 ECTS, 2-o kurso rudens semestre) tikslas - susipažinti su pagrindinėmis socialinio darbo veiklos sritimis ir kryptimis. Studentai susipažįsta su socialiniu darbu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos (socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir kt.), sveikatos apsaugos, švietimo (mokslo ir ugdymo), teisėtvarkos sistemoje (probacijos ir bausmių vykdymo), užimtumo bei krašto apsaugos srityje.
- Kvalifikacinės socialinio darbo praktikos (12 ECTS, trečiais studijų metais) tikslas - ugdyti individualaus socialinio darbo gebėjimus, akcentuojant psichosocialinio konsultavimo įgūdžių plėtotę (aktyvaus klausymo, konsultacinio pokalbio vedimo ir kt.), veikiant pasirinktos socialinio darbo srities realioje institucijoje. Kvalifikacinės praktikos metu įgyjama patirtis reflektuojama grupės supervizijos praktikumų metu.
Priėmimo Sąlygos ir Karjeros Galimybės
Vytauto Didžiojo universitetas bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu priima studentus į nuolatinių studijų programas. Stojantieji į Socialinių mokslų fakultetą gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas. Priėmimas į bakalauro studijų programas vykdomas pagal tvarką, nustatytą dokumentuose dėl bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.
Socialinis darbas tai ateities profesija, kurios poreikis pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai auga. Baigęs studijas ir įgijęs socialinių mokslų bakalauro laipsnį, absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos (socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir kt.), sveikatos apsaugos, švietimo (mokslo ir ugdymo), teisėtvarkos sistemoje (probacijos ir bausmių vykdymo), užimtumo srityje, krašto apsaugos srityje, kurti savo socialinį verslą.
Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt.
Socialinio darbo magistrantūroje laukiame tiek baigusių socialinio darbo bakalauro studijas, tiek gretimų socialinių mokslų srities programų absolventų, apsisprendusių prasmingam darbui su žmonėmis, susiduriančiais su socialinėmis problemomis ir žmogaus teisių pažeidimais. Ypač laukiame tų, kurie mato visuomenėje pribrendusius pokyčius ir nori tobulinti lyderystės kompetenciją bei inicijuoti socialines inovacijas.
Šią programą tarptautiniai ekspertai įvertino kaip vieną geriausių socialinio darbo magistrantūros programų Lietuvoje. Ją vykdo gerai Lietuvoje žinomi dėstytojai ir mokslininkai. Absolventai, kuriuos traukia akademinė veikla, gali stoti į doktorantūrą ir pasinerti į mokslinį-tiriamąjį darbą. Tie, kurie pasirenka praktiką, gali užimti vadovaujančias pozicijas tiek valstybinėse, tiek nevyriausybinėse organizacijose, dirbti tarptautinėse institucijose, socialinio verslo įmonėse, sveikatos, švietimo ir teisėtvarkos institucijose.
Socialinio darbo studijų istorija VDU
Nuo 1997 m. SRPSC veiklą organizavo direktorius monsinjoras dr. Artūras Jagelavičius ir direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Nijolė Petronėlė Večkienė. Tais metais buvo pradėtos socialinio darbo bakalauro studijos. SRPSC plėtojo bendradarbiavimą su JAV ir Europos universitetais.
Dėstytojai ir studentai dalyvavo tarptautiniuose projektuose, mainų programose su JAV, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos universitetais. Tuo laikotarpiu SRPSC organizavo kvalifikacijos tobulinimo kursus socialinio darbo praktikams, įgyvendino tris gerontologinius projektus, finansuotus Atviros Lietuvos fondo, dalyvavo nacionaliniame projekte „Socialinio darbo inovacijų sklaida Lietuvoje“.
Taip pat tuo metu socialinio darbo studijų programose dirbę dėstytojai ir tyrėjai atliko tyrimą „Profesinis rengimas kaip socialinės atskirties įveikimo priemonė“, inicijuotą Europos mokymo fondo.
2000 m. rudenį SRPS centras kartu su KTU ir ECSPRESS (Europos mokyklų, organizuojančių socialinio darbo ir socioedukacines studijas, konsorciumas), padedant Kauno miesto savivaldybei, surengė tarptautinę konferenciją „Socialinės profesijos socialinei Europai - kelias į ateitį“, į kurią susirinko 20-ies Europos šalių, Lietuvos universitetų ir aukštesniųjų mokyklų atstovai.
2002 metų spalio mėnesį SDK dėstytojai organizavo tarptautinę konferenciją „Socialinio darbo raida ir perspektyvos“, skirtą socialinio darbo studijų dešimtmečiui Lietuvoje paminėti.
2001 metais buvo išleista pirmoji socialinio darbo bakalaurų laida. 2002 metais įkurta Socialinio darbo katedra, vietoje SRPSC įsteigus Socialinio darbo institutą (SDI), kurio direktoriumi paskiriamas mons.dr. Artūras Jagelavičius. Pirmąja Socialinio darbo katedros vedėja tapo prof. dr. Nijolė Petronėlė Večkienė.
Tuo metu Socialinio darbo katedra kėlė tikslą: kurti ir įgyvendinti socialinio darbo studijų programas, organizuoti socialinio darbo praktiką, derinant studijų, tyrimų ir tęstinio mokymosi veiklas, atliepiančias socialinius pokyčius, socialinės gerovės siekį bei tyrimų rezultatus. Katedros veikloje aktyviai dalyvavo absolventai - praktikos vadovai, supervizoriai. Jų savanoriško darbo dėka buvo įmanoma teorijos ir praktikos integracija studijų procese.
Socialinio darbo programos dėstytojai kartu su parneriais iš užsienio 2001 ir 2002 metais organizavo dvi tarptautines vasaros mokyklas. 2001 metais liepos mėnesį buvo įgyvendintas tarptautinės vasaros mokyklos projektas „Socialinio darbo mokymo modelis, taikant problemų sprendimo metodą“, skirtas profesijos ir studijų programų vystymo problematikai.
2002 metų liepos mėnesį vykusioje vasaros mokykloje „Akademinių kompetencijų plėtra: taikomieji tyrimai socialiniame darbe“ dirbo tokie žymūs socialinio darbo dėstytojai kaip prof.dr. William Meezan (JAV), prof. dr. Karen Lyons (JK) ir prof. dr. Katherine Tyson (JAV).
2007 metais Socialinio darbo instituto direktoriumi buvo paskirtas prof. Jonas Ruškus. Nuo 2008 metų Socialinio darbo katedrai vadovauja doc. dr. Rasa Naujanienė. Nuo tų metų kelis kartus atnaujintos socialinio darbo bakalauro ir magistro studijų programos, kurios 2010 metais tarptautinių ekspertų buvo įvertintos kaip pažangios ir buvo akredituotos šešeriems metams.
Nuo 2008 metų du magistrantūros studijų dalykai „Sociokultūrinių problemų tarpkultūrinis kontekstas“ ir „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ įtraukti į privalomų studijų dalykų sąrašą. Šiuo metu kassavaitinių videokonferencijų būdu studijų dalyką „Globalus socialinis darbas: reflektyvi praktika siekiant teisingumo ir taikos“ dėsto SDK docentė dr. Violeta Ivanauskienė ir studijų dalyką „Veiklos tyrimas siekiant socialinio teisingumo globaliame kontekste“ dėsto profesorius dr. Jonas Ruškus, kartu su Lojolos universiteto Čikagoje profesore Katherine Tyson McCrea.
Supervizija
Nuo pat socialinio darbo studijų pradžios VDU 1992 metais buvo pradėta plėtoti socialinio darbo supervizija. Pradžioje tai buvo suprantama, kaip socialinio darbo studentų supervizija, jiems atliekant praktiką. Pirmieji supervizoriai buvo socialinio darbo magistrantūros programų absolventai, kurie rinkdavosi į supervizorių susirinkimus ir aptarinėdavo studentų praktikos atvejus.
Vis dėlto poreikis tobulinti socialinio darbo studentų praktikos superviziją skatino ieškoti būdų, kaip didinti supervizorių kompetenciją. 2001 metais tuo metu socialinio darbo studijų programoje dirbusios dr. Ramunės Jurkuvienės iniciatyva buvo parengtas projektas supervizoriams rengti, kurio finansavimą parėmė Lietuvos Caritas ir Vokietijos Caritas. Miunsterio akademijos (Vokietija) vadovas Bernd Jansen, kartu su kolegomis iš Vokietijos ir Austrijos įgyvendino profesionalių supervizorių rengimo programą, kuri buvo įgyvendinta VDU.
2003 metais, dar studijuodami supervizorių rengimo programą, supervizoriai įsteigė Lietuvos profesinių santykių konsultantų (Supervizorių) asociaciją. Nuo pat LPSKA įsikūrimo pradžios iki dabar VDU Socialinio darbo katedra yra viena iš pagrindinių LPSKA partnerių, kartu įgyvendina nemažai bendrų supervizorių rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir kt.
2013 metais VDU Socialinio darbo katedra kartu su Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacija (LPSKA) organizavo ANSE (Europos nacionalinių supervizorių organizacijų asociacijos) vasaros mokyklą „Pasitikėjimas. Pasitikėjimo kūrimas supervizijoje“.
Magistro studijų programos paskirtis
Socialinio darbo magistro studijų programos paskirtis - parengti aukštos kvalifikacijos socialinį darbuotoją, gebantį inovatyviai ir etiškai veikti įvairiose socialinio darbo profesinėse ir akademinėse srityse, reikalaujančiose tarptautinių tyrimų įrodymais grįstų teorijų ir inovatyvių socialinio darbo praktikos metodų bei intervencijų išmanymo ir vertinimo įvairiuose profesiniuose kontekstuose, socialinio darbo tyrimų inicijavimo bei įgyvendinimo, inovatyvių socialinių programų, paslaugų kūrimo bei socialinės politikos įtakos siekiant socialinio teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Tarptautiškumas yra vienas iš socialinio darbo magistrantūros programų ypatumų. Šį ypatumą lėmė socialinio darbo studijų ištakos bei vėliau sekęs bendradarbiavimas su JAV, Kanados ir Vakarų Europos universitetais. Katedros dėstytojai magistrantūros programoje dėstomus studijų dalykus visiškai ar iš dalies kūrė bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio universitetų.
Nuo 2012 metų prof. Profesorių Joną Ruškų 2014 metais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja išrinko žmogaus teisių eksptertu į Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių komitetą, o 2018 m. jį perrinko antrai kadencijai, kuomet komitetas jį paskyrė būti komiteto vicepirmininku. Būdamas JT žmonių su negalia teisių ekspertu Jonas Ruškus atlieka JT Žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo šalyse narėse vertinimą, aktyviai dalyvauja pasauliniuose ir nacionaliniuose žmogaus teisių forumuose.
Studijų metodai
Mokymosi ir mokymo veiklos organizuojamos taip, kad padėtų studentams suvokti mokymosi tikslą, planuoti, vertinti ir reflektuoti mokymosi procesą, pažangą ir pasiekimus. Taikomi studijų metodai apima individualius ir grupinius projektus, probleminių situacijų sprendimą, pasikeitimą vaidmenimis, atvejo studijas, kritinę literatūros analizę, dokumentų analizę, vaizdo medžiagos analizę, teminius debatus, diskusijas, focus grupės diskusiją, bendradarbiavimu grįstą veiklą mažose grupėse, kritinę refleksiją, tyrinėjimu grįstą mokymąsi bei veiklos tyrimo elementus ir kt.
Skiriamas laikas studentų konsultacijoms, kurių tikslas - individualiai ar grupėse išsiaiškinti kilusius klausimus, konsultuotis dėl savarankiškų užduočių atlikimo. Interaktyvios paskaitos, seminarai, grupinės supervizijos, praktinė veikla, savarankiškas individualus ir grupinis darbas skatina studentus aktyviai mokytis, susieti įgytas naujas žinias su praktika ir išbandyti jas praktiškai. Personalizuoto mokymosi paradigmos elementais grindžiamose studijose ir praktikose akcentuojama besimokančiojo patirčių plėtra.
Vertinimas
Studijų rezultatų vertinimas grindžiamas studijų programa pagrįstu vertinimu (angl. curriculum-based assessment), orientuotu į nuolatinį studento pažangos fiksavimą ir vertinimą. Vertinimo metodai ir būdai derinami su numatytais studijų rezultatais ir kompetencijomis bei joms ugdyti(s) taikomais studijų metodais. Realizuojant personalizuoto mokymosi nuostatas, siekiama studento ir dėstytojo pasidalytos atsakomybės už mokymąsi ir pasiektus rezultatus.
Taikomi tokie vertinimo būdai: dėstytojo vertinimas, studento atliktos užduoties įsivertinimas, vienas kito užduočių vertinimas grupėse ir kt. Programos dalykų studijos baigiamos studento žinių bei įgūdžių įvertinimu dešimties balų vertinimo sistema.
Vertinant atskirų dalykų pasiekimus, vertinimo kriterijai formuluojami vadovaujantis VDU taikoma kaupiamojo balo studijų pasiekimų vertinimo sistema, kuri apibrėžta VDU Studijų Reguliamine. Studentų pasiekimai vertinami tarpinių atsiskaitymų ir egzamino (arba studento savarankiškai atlikto darbo gynimo) būdais. Galutinį studijų dalyko įvertį sudaro tarpinių atsiskaitymų (seminarai, individualūs projektai/užduotys, individualūs namų darbai, probleminių sprendimų užduotys, atvejo analizė, rašto darbai ir kt.) atlikimas ir egzamino (arba studento savarankiškai atlikto darbo / projekto gynimo) pažymiai. Egzamino pažymys turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc.
tags: #vdu #socialinis #darbas #bakalauras