Keistokai skamba šis terminas, bet tai tiesa - skulptūras lieju iš malto akmens, - pasakoja naujuosiuose Valkininkuose gyvenantis skulptorius Nerijus. Namai Naujuosiuose Valkininkuose pilni būna tik savaitgaliais ir per atostogas, kuomet visi suvažiuoja į pušyne prisiglaudusią sodybą. Nerijui šiuos namus užleido tėvai - buvę pedagogai Dalia ir Romas. Šiemet ši skulptūra bus pastatyta Garliavoje. Tai meninė N. Kavaliausko gyvenimo pusė.
Dirbtuvės ir kūrybinė laboratorija
Skulptorius N. Kavaliauskas turi puikias dirbtuves. Jos įrengtos buvusiame ūkiniame pastate. Ir negęsta šviesa iki išnaktų kūrybinėje laboratorijoje. Čia buvo kuriamos skulptūros, stovinčios grafo Tiškevičiaus parke Užutrakyje, čia išlietas liūtas iš Valkininkų herbo, čia iš ąžuolo išskobti „Vytautas Didysis“ ir „Karaimas“, puošiantys garsaus kunigaikščio kelią į Senuosius Trakus, „Šv. Marija“ saugo monsinjoro Vytauto Rūko sodybą Trakuose, čia laukia, kol bus baigtas „Tauras“, kuriamas kartu su skulptoriumi Mariumi Baukumi.
Be Užutrakio „Europos“ salei ir kitoms atkurto dvaro patalpoms skirtų skulptūrų, Nerijaus sodyboje buvo išlietas liūtas iš Valkininkų herbo, iš ąžuolo išskobti „Vytautas Didysis“ ir „Karaimas“, puošiantys garsaus kunigaikščio kelią į Senuosius Trakus, o „Švč.Marija“ saugo velionio monsinjoro Vytauto Rūko sodybą Trakuose. Nerijaus dirbtuvėje, kurią pasistatė buvusio tvartelio vietoje, iki liepos mėnesio net per didžiausius karščius šviesa degė dieną naktį, kol į Užutrakį buvo išgabenta net 21 antikinė skulptūra.
Technologija ir antikinės skulptūros
Prašomas daugiau papasakoti apie išskirtinį savo metodą atkuriant natūralaus dydžio antikines skulptūras jis vėl grįždavo prie vaikų temos: „Kodėl ėmiausi tokių skulptūrų? Vaikų pridariau, o juos reikėjo išmaitinti. Be to, aptikau išskirtinę skulptūrų kūrimo technologiją - tai malto marmuro, klijų ir dar kai kurių medžiagų mišinys. Šių paslapčių mane išmokė labai gabus baltarusis Edvardas Podberiozkinas, jau daug metų gyvenantis Vilniuje. Iš marmuro mišinio sukurtos skulptūros gyvena kur kas ilgiau nei iš gryno marmuro, nes jam labai kenkia rūgštus lietus.
Beje, per apklausas Vaiko teisių apsaugos skyriuje man buvo pareikšta, kad esu seniai medžiojamas, nes su visais konfliktuoju. Tačiau konfliktuoju ne dėl savęs, o dėl vaikų, kurie paliekami likimo valiai, - metų metais paaugliams nenustatomas ir nepripažįstamas neįgalumas, iš globos namų jie net žiemą išmetami į gatvę.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos skyriaus slapukų politika
Skulptoriaus šeimos gyvenimas ir pagalba vaikams
Šiuo metu gyvena dvi mergaitės, bet yra buvę ir taip, kad, pasak Rūtos, nuvažiavus pirkti vaikams ledų tekdavo į krepšį susidėti dešimt ar penkiolika porcijų. Nerijus su Rūta ir keturiais sūnumis jau septynioliktus metus gyvena Varėnos rajone esančiame Naujųjų Valkininkų miestelyje. Jo ir vienos profesionaliausių Lietuvos restauratorių Rūtos Glinskytės-Kavaliauskienės šeimoje, be savų keturių sūnų, prieglobstį nuolat randa globos namų vaikai.
Aš būnu labai griežtas, bet ir šimtaprocentis draugas. Todėl ir apie vieną vaikiną, kuris kali nuteistas iki gyvos galvos už savo sūnaus nužudymą, sakau, kad jis - geras žmogus, nes mūsų sodyboje buvęs nepaprastai piktas žąsinas tupėdavo tik jam ant kelių padėjęs galvą, - atviravo Nerijus.
Vyriausioji Miglė kremta mokslus Anglijoje, Adas Veisiejų verslo ir technologijų mokykloje gilinasi į kaimo turizmo subtilybes, Gabrielė - gimnazistė, Dainius ketina būti menininkas. Ši ketveriukė yra tokia pat sava, kaip ir žmonelės Rūtos pagimdyti keturi vyrai - Mykolas, Rapolas, Leonas ir pagrandukas Liudvikas. Visi jie, išskyrus paskutinįjį, mokosi Vilniuje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, kurioje darbuojasi ir mama Rūta.
Globa - ilgametis pasirinkimas
Paklaustas, kodėl, pats turėdamas keturis sūnus, priima į namus ir svetimus vaikus, Nerijus prisiminė dar studentavimo Vilniaus dailės akademijoje laikus: „Kartą su kursioku sėdėjome ir kalbėjomės, ką norėtume daryti baigę studijas. Aš tada, jo nuostabai, pasakiau, kad norėčiau globoti likimo nuskriaustus vaikus. Gal tokiai svajonei įtakos turėjo tai, kad mano abu tėvai mokytojai dirbo netoli Valkininkų buvusioje vaikų tuberkuliozės ligoninėje. Aš su tais vaikais augau.“
Iki šiol skulptoriaus namuose prieglobstį buvo radę apie dešimt globotinių. Vienam jų pernai jau buvo per trisdešimt metų. Jis buvo sukūręs šeimą, bet prieš Naujuosius metus Nerijų pasiekė žinia, kad buvęs globotinis, vadinęs jį tėvu, pasitraukė iš gyvenimo. „Nėra nieko baisiau, kai tenka laidoti savo vaiką. Kita vertus, pradedu tikėti apvaizda, - iš karto po laidotuvių iš Valkininkų globos namų „Spengla“ atėjo vaikinas, kuriam tiko visi buvusio globotinio rūbai ir net batai.
Taip pat skaitykite: Griciaus globos namai: naujausia informacija
Tas berniukas kelis kartus teistas, gydytas psichiatrijos ligoninėje, todėl labai nepatogus. Jis iš Lentvario buvo išvežtas į Šiaulius, iš Šiaulių - į psichiatrijos ligoninę, iš ten - į Vilkiją, iš Vilkijos, likus kelioms savaitėms iki aštuonioliktojo gimtadienio, - į Valkininkus. O vieno sekmadienio rytą atėjo pas mane. Paprašė darbo. Nebenorėjau nieko net girdėti apie naujus globotinius. Tačiau negalėjau užtrenkti durų. Deja, po kelių dienų jis išėjo.
Teisiniai ginčai su vaiko teisių gynėjais
N.Kavaliauskas ir Valkininkuose, ir visame Varėnos rajone pagarsėjo tuo, kad į savo namus nuolat priima beglobius vaikus. Jie čia pasibeldžia dėl įvairių priežasčių - pabėga iš globos arba asocialių tėvų namų. Iš lūpų į lūpas sklinda žinia, kad yra toks dailininkas Nerijus, kuris net naktį įsileidžia į namus, duoda darbo, o svarbiausia, kaip viena globotinė yra prisipažinusi, bendrauja kaip lygus su lygiais, nevaržo laisvės.
Bet praėjusiais metais Varėnos vaiko teisių gynėjai N.Kavaliauskui skyrė nuobaudą už tai, kad jis esą prastai rūpinosi nepilnamete globotine. „Gavau įspėjimą. Manau, absoliučiai nepagrįstai, nes anksčiau pats atsisakiau globoti Aureliją (paauglės vardas pakeistas. - Red.), nes ji nuolat save žalojo. Varėnoje dirbanti psichiatrė išrašė pažymą, kad Aurelija nebuvo gydoma. Tai absoliutus melas, nes yra pateikti medicinos dokumentai, įrodantys, kad mergaitė gydėsi psichiatrijos ligoninių stacionaruose“, - tvirtino menininkas.
Bylinėtis su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Varėnos rajone (AAVTASVR) valkininkietis pradėjo Varėnoje, vėliau procesas persikėlė į Kauną, o dabar byla laukia Vyriausiajame administraciniame teisme. „Taip, aš su tomis tarnybomis ir biurokratais, kurie elgiasi su likimo nuskriaustais vaikais kaip su daiktais, konfliktuoju. Teismuose sieksiu įrodyti savo tiesą ir eisiu iki galo.
Kas yra galas? Norėčiau, kad iš šeimų neatiminėtų vaikų. Kad prieš aštuonioliktąjį gimtadienį globos namuose gyvenantys vaikai nebūtų išbraukiami iš mokinių sąrašų, o po to tuoj pat išvaromi į gatvę. Juk jie dažniausiai esą būna nepatogūs. Kurgi jiems eiti? Yra ir daugiau problemų. Dabar turiu kompetentingą advokatą, todėl esu tikras, kad savo tiesą įrodysiu.
Taip pat skaitykite: sveikatinimas po širdies kraujagyslių stentavimo
Konfliktai dėl globos sąlygų
„Atsisakiau Aureliją globoti, nes ji nuolat žalodavosi, nors ne kartą yra prisipažinusi, kad mūsų namuose jai gyventi buvo gera. Dabar ji pas kitus globėjus. Kol kas viskas gerai, tik ir tie globėjai jau skundžiasi, kad iš namų dingsta peiliai. Lygiai tas pat buvo jai gyvenant pas mus. Vaiko teisių gynėjai mane kaltino, kad „neužtikrinau dvasinio ir fizinio“ globotinės saugumo. Negana to, buvau apkaltintas, kad Aurelijos nenuvežiau pas psichiatrus, nors tai - absoliutus melas. Ją buvau paguldęs gydytis keliose Vilniaus ligoninėse, kur ji prabuvo keliasdešimt dienų. Dabar ji pas psichiatrus nebesilanko, bet vaiko teisių gynėjams tai kažkodėl neberūpi“, - kalbėjo menininkas.
Kai Aurelija pastarąjį kartą žalojosi, Nerijus su žmona buvo išvykę. Namuose buvo likęs kitas jų globotinis. Pamatęs, kad mergaitė stiklo šuke vėl draskosi rankas, jis iškart paskambino namų šeimininkui. Būdamas Marijampolėje pats iškviečiau policiją. Elgiausi taip, kaip tokiu atveju man atrodė būtina elgtis. Atvažiavo ne tik policija, bet ir medikai. Sutvarstė Aurelijai rankas ir išvyko. Policininkai pasiliko. Tai, kas vyko mūsų namuose, jie nufilmavo.
Po to teisme šie pareigūnai aiškino, esą mano globotinė neturėjo savo kambario, miegodavo ant čiužinio, numesto ant betoninių grindų. Tačiau tų pačių policininkų padarytame vaizdo įraše matyti visai kas kita - Aurelija turi atskirą kambarį, rašomąjį stalą su dviem kompiuteriais, savo vonios kambarį. Buvau priblokštas, kai teisme išgirdau, esą tas policininkų padarytas įrašas mūsų namuose man padeda išvengti atsakomybės, nors aš niekuo nesu nusikaltęs.
Tarnybų pozicija ir sprendimai
Lietuvos rytas bandė pasikalbėti su Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Varėnos rajone. Tačiau jos atstovės bendrauti nepanoro, paprašė atsiųsti klausimus. „Kodėl N.Kavaliauskui buvo pateiktas įspėjimas dėl netinkamos globotinės Aurelijos priežiūros, jeigu jis pats prieš tai atsisakė ją globoti? Ar buvo atsižvelgta į tai, kad N.Kavaliauskas mergaitę vežė pas medikus ir specialistus dėl jos psichinės sveikatos sutrikimų? Ar tarnyba turi kokių nors priekaištų ar pretenzijų N.Kavaliauskui?“, - tokie klausimai buvo pateikti Varėnos vaiko teisių gynėjams.
Raštu atsiųsti vaiko teisių gynėjų atsakymai buvo aptakūs, juose daug kalbama apie tai, kokia didelė atsakomybė yra globoti vaikus ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti globėjai. Galiausiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės ir Alytaus apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjos Renatos Kruk pasirašytame rašte teigiama, kad „pasitaiko atvejų, kai vaikui paskirtas globėjas neužtikrina jo poreikių, ir vaiko teisių gynėjams tenka ieškoti vaikui kitų žmonių, kurie galėtų juo visapusiškai tinkamai pasirūpinti.
Dėl minimos situacijos (N.Kavaliausko globotinės Aurelijos. - Red.) vaiko teisių gynėjai, įvertinę situaciją šeimoje, patiriamus sunkumus, gebėjimus juos spręsti bei globėjo galimybes toliau tinkamai globoti ir rūpintis globojamu vaiku, priėmė sprendimą pakeisti vaiko globėją. Šis sprendimas buvo patvirtintas teisme.“
Skulptoriaus kūrybiniai planai ir motyvacija
- Kokias skulptūras dar kursite Užutrakio koncertų salei? - Šiuo metu baigiu skulptūrinę kompoziciją pagal Trojos arklio legendą, kuri sveria daugiau nei penkias tonas. Ją į Užutrakį teks gabenti dalimis, nes priešingu atveju neįsivaizduoju, kaip tilptų pro duris. Salės stogo dėl jos niekas nenukels.
- Kiek laiko užtruko kurti skulptūras Užutrakio dvaro koncertų salei? - Be pasiruošimo darbų, metus, nors 21 skulptūrai normaliai būtų prireikę bent penkiolikos metų. Savo technologiją norėjau užregistruoti kaip išskirtinį išradimą, bet dėl įvairių biurokratinių procedūrų to atsisakiau. Dabar stengiuosi laikyti liežuvį už dantų.
- Laikotės tylėjimo įžadų - niekam jų kūrimo paslapčių neatskleidėte? - Šiaip aš esu atlapaširdis ir plepys, nors stengiuosi, kad, be vaikų ir žmonos, į dirbtuves daugiau niekas nevaikščiotų. Atrodytų, kad pasaulis mene jau viską atradęs ir išradęs, bet vis dėlto kurdamas skulptūras Užutrakio „Europos“ koncertų salei turėjau pasukti galvą - reikėjo daug ką sugalvoti. Prišeriu skulptūrą, tada ji užauga. Pagiriu - sparnai atsiranda.
Aš sukuriu skulptūros kūną, o žmona ją aprengia, nagučius padailina, garbanas gražiai sudėlioja, nes kaip restauratorė turi šventą kantrybę. Padeda ir mūsų globotiniai, kuriems patikime nemažai techninių darbų. Jie dirba daug ir sąžiningai. Tačiau ne per dieną jiems perdavėme savo patirtį, o svarbiausia - išmokėme dirbti. Dažniausiai kasdien.
Meet the Artist: Katarzyna Gajek-Filar
Šeimos kultūrinė edukacija
- Neabejotinai esate išstudijavęs antikines skulptūras ir jų kompozicijas po centimetrą. Kaip jums tai pavyko? - Su šeima 2007 ir 2010 metais, kai turėjome tik tris sūnus, o vienam iš jų buvo vos 10 mėnesių, važiavome į Paryžių, kad galėtume lankytis Luvro muziejuje. Tada UNESCO atstovybės dėka, kai Luvras būdavo uždarytas, galėdavome po jį vaikščioti kaip po namus. Kartu su žmona antikines skulptūras, kurios po Luvro stogu buvo suvežtos iki 1900 metų ir dar puikiai išsilaikiusios, nes marmuras nuo lietaus neaptirpęs, iš tikrųjų išstudijavome netgi ne po centimetrą, o po milimetrą.
Mano žmona net nustatė, kad nuskilusi vieno šuns uodega buvo atkurta visai ne tokia, kokia buvusi anksčiau, nes tos veislės šunys turi kitokią uodegą.
Kiti menininkai ir bendradarbiavimas
„Titanike“ skulptorius Mykolas Sauka atidarė parodą „Vaikų kambarys“. „Iš dalies ji skirta vaikams, be to - tai dirbtuvė, kurioje žaidžia menininkas vaikas, ir galerija, kurioje menininkai gauna progą pažaisti su savo darbais, visaip juos padėlioti. Ir pats, ir kiti jam teigia, kad jis užsiima tautodaile. Dievdirbyste, priduria M. Sauka. Sako, vertėtų reabilituoti tautodailę, nes dabar ji truputį pašiepiama, laikoma naivia. Skulptūra jam įdomi kaip sakralinis objektas, kaip stabas. Parodoje Vilniaus dailės akademijos (VDA) parodų salėje „Titanikas“ jis sumanė sukurti sakralią erdvę.
Kaunietis skulptorius Tautvilas Povilionis sau iškėlęs yra įveikęs ne vieną iššūkį - kūrė skulptūras iš ledo, smėlio ir akmens. Šiuo metu jis vieši Prancūzijoje, kur šešias savaites kurs skulptūrą, dedikuotą Baltijos kraštui ir mūsų istorijai. Dalyvauja menininkai iš Baltijos šalių, ir visi čia kursime skulptūras, kurių tema yra „Baltijos šalys“.
Vertybės, kurios lieka
Didžioji dalis skulptūrų anksčiau ar vėliau iškeliaus, bet keletas galbūt liks dirbtuvėse visam laikui. Esu kūręs skulptūrų kompoziciją Rusijos kultūros vertybių apsaugos centrui papuošti. Buvo atvažiavęs tuometis Rusijos kultūros viceministras jų apžiūrėti, tačiau atšalus Lietuvos ir Rusijos santykiams tos skulptūros taip liko neišgabentos. Jos pagamintos iš tos pačios medžiagos kaip visos Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios skulptūros. Bet negaliu išduoti tos medžiagos paslapties.
Planuoju pastatyti skulptūrą mūsų nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui, su kuria dalyvavau garsiajame konkurse Vilniuje, bet jo nelaimėjau. Laimėjo tas, kam ta pergalė buvo numatyta iš anksto. Šiemet - J.Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės, tik kažkodėl apie tai niekas nekalba. Todėl nutariau jam skirtą paminklą pastatyti savo kaime. Kartais mano darbai būna nuostolingi, bet vis tiek laimi noras man, kaip skulptoriui, pasirodyti ir pelnyti dozę dėmesio. To reikia visiems menininkams, nes dėl ko gi mes parodas rengiame?
| Temos | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Kūryba | Malto marmuro skulptūros, Užutrakio kompozicijos, Trojos arklis |
| Šeima | Rūta - restauratorė, keturi sūnūs, globotiniai |
| Globa | Apie 10 globotinių per metus, teisiniai ginčai su AAVTASVR |
| Paslaptys | Technologijos, kurias Nerijus saugo |
Taip skulptorius apibūdina savo kasdienybę: „Pirmiausia visa tai skiriama šeimai, - aiškina Nerijus. - Statome visi ir sau.“
tags: #valkininkuose #gyvenantis #skulptorius #kuris #globoja #vaikus