Netoli Marijampolės, Avikilų kaime, įsikūrusi viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai veiklą pradėjo dar 1997 metais šviesaus atminimo kunigo monsinjoro Vytauto Kazlausko iniciatyva. Šie namai per beveik tris dešimtmečius išgyveno daug permainų, įvairių reformų vėjų. Kaip ir kuo dabar gyvena ši įstaiga, apie kurią kažkada daug kalbėta, kuri susidurdavo su skaudžiomis problemomis dėl ten gyvenusių vaikų elgesio?
Monsinjoras Vytautas Kazlauskas ir jo vizija
Grįžęs iš Italijos, kur daug metų dirbo lietuviškų Vatikano radijo laidų vedėju, monsinjoras su seserimi padovanojo būsimiems Marijampolės vaiko tėviškės namams Avikiluose esančią savo tėvų žemę bei senąją šeimos sodybą. Jis kreipėsi pagalbos į žmones, gyvenančius užsienyje ir Lietuvoje. Dar 1992 metais tuometis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis pašventino pirmųjų namų Avikiluose pamatus, o 1997 m. birželio 21 d. įvyko atidarymo iškilmės. Monsinjoras Vytautas Kazlauskas - žmogus-legenda, žmogus, besąlygiškai mylėjęs visus vaikus, diegęs idėją, kuri palaiko beglobių vaikų tėvų globos namus.
Kaip vyko įtvirtinimas ir plėtra
Tarp tarptautinių ir vietinių iniciatorių, įkvėptų monsinjoro ir jo vizijos, Avikiluose ėmė kurti „tėvystės namai“: 14 namelių, kuriuose apsigyveno šeimos su globotiniais. Monsinjoras nuolat lankydavo namus, bendraudavo su globėjomis ir globotinais, dalijosi patirtimi ir lėšomis. Po jo mirties pradėta kurti įamžinimo trasa - muziejus, kuris padėtų vaikams suprasti savo krašto istoriją ir šio krašto herojus.
Dabartinė veikla ir kasdienybė Avikuluose
Šiuo metu Marijampolės vaiko tėviškės namuose yra trys šeimyniniai namai, kuriuose gali gyventi 24 globotiniai, tačiau dabartinėje praktikoje jų skaičius - apie 16 vaikų. Įstaigos personalas sudaro 14 darbuotojų, iš kurių kelios moterys dirba nuo įkūrimo laikų. Vaikai čia ateina įvairių istorijų pagrindu: trumpalaikė globa (iki 3 mėnesių), taip pat kūdikiai iš sudėtingų šeiminės situacijų atvejų. Vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose - Liudvinave, Marijampolėje ar Jungėnų pagrindinėje mokykloje. Dažnai jie atneša į įstaigą sunkiastraumas, jų sielos - sudaužytos, todėl būtinos elgesio taisyklės ir meilė vaikui.
O. Šteinienė pabrėžia, kad kartais globotiniai išeina ir negrįžta, tačiau po laikino laikotarpio grįžta pasidalinti patirtimi su buvusiais darbuotojais. Dažnai trūksta vyrų darbuotojų, nors anksčiau jų buvo daugiau. Taip pat Avikiluose gyvena ukrainiečiai, kurie bėgo nuo karo - apie 50 osób šiandien čia nuolat gyvena šešiuose namuose, o nuomojimosi sąlygos - dalinė kompensacija už būstą. Ukrainiečiai dažnai pasakoja apie sudėtingus likimus, karo traumas ir praradimus; taip pat džiugina atvejai, kai vaikų gimsta ar susituokia pagal ukrainietiškas tradicijas.
Taip pat skaitykite: Biografijos: Šiaulių teatro ir kino atstovai
Ukrainiečių globos patirtys Avikuluose
Prasidėjus karui Ukrainoje, įstaiga pasinaudojo galimybe suteikti prieglobstį karo paliestų žmonėms. Pirmiausia atvyko 12 ukrainiečių, vėliau - jų šeimos, kuriose gali gyventi 10-13 asmenų. Šiandien Avikiluose nuolat gyvena apie 50 ukrainiečių, o nuomos kaina sumažinta iki simbolinių mokesčių. Globiałos atvejų dažnai pasitaiko, tačiau jos ne tik sukelia iššūkius - jos kartais parodo šalia esančios bendruomenės solidarumą. Nuaidėjus karui, daug naujų istorijų - vestuvės, gimstantys naujagimiai, emigracijos planai ir siekiai susivokti naujoje krašto atmosferoje.
Avikiluose kaimo istorija ir demografija
Avikilai yra jauniausias Lietuvos kaimas Liudvinavo krašte: vidutinis gyventojų amžius - apie 22 metai, tarp 147 gyventojų daugiau kaip 100 vaikų. Kaime dominuoja lietuviai, o įkurtų namų dėka ši vieta tapo vienu iš svarbiausių tėvų globos iniciatorių Lietuvoje. Avikiluose, kaip ir daugelyje kitų, vyksta senoji kaimo architektūra: keturiolikos namelių kaimas, buvę atkurtos Lietuvos laikais. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Avikilai buvo didelė gyvenvietė Liudvinavo valsčiuje, o 1901 m. duomenys rodo aukštą katalikų bažnytinį identitetą. Sunku nepastebėti, kad Avikulų istorija glaudžiai susijusi su visos Lietuvos istorija: nusakyta iškilių žmonių palikimu, partizanų žūčių vietomis, senųjų sodybų žymėmis ir laiko įrašais kryžiuose bei paminkluose.
Monsinjoro palikimas ir muziejus
Po mons. Vytauto Kazlauskas mirties buvo pradėta kurti jo atminimo įamžinimas. 2010 m. buvo išleista knyga „Monsinjoras Vytautas Kazlauskas: Tiesa padarys Jus laisvus“. Ši iniciatyva palaipsniui virto muziejaus idėja, kurią planuojama įgyvendinti Avikuluose, kartu su vietos istorijos pristatymu ir vaikų savimonės kūrimu. Muziejus būtų ne tik istorinė eksponatų saugykla, bet ir edukacinė erdvė, kurioje vaikai mokytųsi iš Avikulų istorijos konteksto ir įamžintų atminties pėdsakų, įtraukiant Lietuvos istoriją į krašto pasakojimą.
Ekonomika ir personalo įverčius
Marijampolės vaiko tėviškės namai 2025 metais gavo 471,0 tūkst. Eur pajamų, lyginant su 2024 m. - 211,7 tūkst. Eur ir 2023 m. - 216,9 tūkst. Eur. 2025 m. grynasis pelnas siekė 92,2 tūkst. Eur, o pelno marža - 19,6%. Įstaigos nuosavas kapitalas baigiant 2025 m. sudarė 691,6 tūkst. Eur, o įsipareigojimai - 31,4 tūkst. Eur. Vidutinis darbuotojų skaičius 2026 m. pradžioje išaugo iki 18 (iš 13 2025 m.), o vidutinis mėnesinis atlyginimas - 1 553,02 Eur, kai 2025 m. šis rodiklis buvo 1 339,46 Eur. Apskaičiuotas metinis darbo užmokesčio fondas sudarė 335,5 tūkst. Eur.
Dvi jaunų žmonių tragedijos: abiturientė žuvo kelyje, jaunuolis sumuštas vakarėlyje
Šiandien institucija nuosekliai tęsia monsinjoro pradėtą misiją - teikti pagalbą vaikams be tėvų, globoti ir kurti, siekiant, kad vaikai gautų šilumą, saugumą bei galimybes augti panašioje į šeimą aplinkoje. Taip pat atkreipiamas dėmesys į kultūrinį paveldą ir vietos istoriją, kuri tampa svarbiu vaikų identiteto kūrimosi acorde.
Taip pat skaitykite: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus istorija ir skandalai
Tikslai ir ateities perspektyvos
Tęsiant šeimų modelio ugdymą, muziejaus planas suteikti vaikams galimybę pažinti Avikulų istoriją ir jos teikiamą kultūrinę ir socialinę naudą, tampa svarbia dalimi įstaigos vizijos. Planuojama plėsti socialines paslaugas, išlaikant misiją padėti žmogui ir ugdyti jo gyvenimo kokybę, o finansinėje srityje akcentuojama tvarumas ir efektyvus išteklių panaudojimas.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?