Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja reikšmingi valstybinio socialinio draudimo (VSD) pokyčiai, kurie palies mažųjų bendrijų narius, individualių įmonių savininkus, tikruosius ūkinių bendrijų narius bei asmenis, gaunančius autorinius atlyginimus ne iš darbdavio lėšų. Mokesčių sistemos pokyčiai Lietuvoje. Šaltinis: vz.lt
Pagrindinis pakeitimas - panaikinama iki šiol taikyta 50 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) bazė, ją pakeičiant 90 proc. baze. Tai reiškia, kad didesnė išmokamų pajamų dalis bus apmokestinama VSD įmokomis, todėl nominaliai įmokos padidės. Tačiau kartu keičiasi ir pensinio stažo skaičiavimo logika, kuri šį pokytį iš esmės subalansuoja.
Pagrindiniai VSD pokyčiai nuo 2026 m. liepos
S. Zimnickienė nurodė, kad nuo 2026 m. liepos vieneriems metams pensinio stažo sukaupti pakaks 13,333 minimalios mėnesinės algos dydžio VSD bazės, kai 2025 metais tam reikėjo net 24 MMA. Anot S. „Dėl to GPM mokestis bus mažesnis, nes jis skaičiuojamas nuo mažesnės sumos. Tai reiškia, kad bendros išlaidos iš tikrųjų gali sumažėti, o pensinio stažo kaupimas tampa efektyvesnis.“ - nurodė ji.
Pateikiame abiejų įmokų dydžius pagal mokėtojų grupes. 9 proc. MMA dydžio PSD įmoką nuo liepos 1 dienos sudarys 34,20 Eur. 3 proc. MMA dydžio PSD įmoką nuo liepos 1 dienos sudarys 11,40 Eur. 28,5 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 dienos sudarys 108,30 Eur. 26,3 proc. MMA dydžio VSD įmoką nuo liepos 1 dienos sudarys 99,94 Eur. Valstybinė ligonių kasa primena, kad PSD įmokų nemokantiems ir šios rūšies draudimu neapdraustiems žmonėms už medicinos pagalbą gali tekti sumokėti patiems.
| Įmoka | Bazė | Tarifas | Suma nuo liepos |
|---|---|---|---|
| PSD įmoka (I grupė) | MMA | 9% | 34,20 Eur |
| PSD įmoka (II grupė) | MMA | 3% | 11,40 Eur |
| VSD įmoka | MMA | 28,5% | 108,30 Eur |
| VSD įmoka | MMA | 26,3% | 99,94 Eur |
Apie tai plačiau aptarė buhalterines paslaugas teikianti Svetlana Zimnickienė. Pagrindiniai VSD Pokyčiai
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
2026 m. sausio 1 d. prasidedantys mokesčių ir socialinės politikos pakeitimai
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigalioja platus mokesčių, išmokų ir kainų pokyčių paketas, kuris palies didžiąją dalį gyventojų ir verslo. Keičiasi tiek apmokestinimo principai, tiek socialinių garantijų dydžiai, o dalis sprendimų turės tiesioginę įtaką kasdienėms išlaidoms. Vienas pagrindinių pokyčių - gyventojų pajamų mokesčio pertvarka. Nuo kitų metų bus taikomi trys GPM tarifai - 20, 25 ir 32 procentai, nepriklausomai nuo pajamų rūšies. Kartu didėja pelno mokestis: standartinis tarifas kyla iki 17 proc., lengvatinis - iki 7 proc., o ūkininkams išlieka du mažesni GPM tarifai. Keičiasi ir netiesioginiai mokesčiai. Panaikinama PVM lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, o knygoms tarifas mažinamas iki 5 procentų. Apgyvendinimo, keleivių vežimo ir kultūros paslaugoms PVM didinamas iki 12 proc., taip pat įvedami akcizai saldintiems gėrimams ir didinami degalų, alkoholio bei tabako akcizai.
IRS išleido 2026 m. mokesčių lenteles + kapitalo prieaugio atnaujinimą – štai ką reikia žinoti
Socialinėje srityje didėja minimali mėnesio alga - iki 1153 eurų, o mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas gaus daugiau. Auga biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, indeksuojamos pensijos ir kitos socialinės išmokos. numato savanorišką dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime - bus atsisakoma automatinio įtraukimo. Asmenims iki 40 metų Sodra kasmet primins apie galimybę prisijungti prie kaupimo, o tęsiantys kaupimą galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją padidinti arba laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Pagal Pensijų kaupimo įstatymą ar analogiškus užsienio teisės aktus iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto nuo 2026 m. bus neapmokestinamos GPM. Pagal naujas nuostatas, iki pensijos amžiaus vieną kartą neapmokestinant GPM bus galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų. Taip pat, jei iki pensijos amžiaus likus 5 metams bus sukaupta mažiau nei pusė privalomo anuiteto sumos, bus leidžiama atsiimti visą sukauptą sumą neapmokestinant GPM.
Nedarbo draudimo nauja tvarka nuo liepos
J.Zailskienės patarėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų liepos įsigalioja nauja nedarbo draudimo išmokų tvarka. Minimi pakeitimai, J.Argusto teigimu, prisidės ir spręs nedarbo spąstų iššūkius. „Tai rodo ministerijos atlikta analizė. Kas svarbiausia? Pirmuosius tris mėnesius žmogui nedarbo išmoka bus dar didesnė nei dabar, „pririšta“ prie asmens gauto darbo užmokesčio - kuo jis buvo didesnis, tuo išmoka bus didesnė, po to ji tolydžio mažės.
„LLRI pasiūlymai - nei nauji, nei netikėti, institutas tiesiog atstovauja didžiųjų darbdavių interesus“, - taip instituto siūlymus įvertino socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės patarėjas Justinas Argustas. Todėl ministerija laikosi pozicijos, kad tai yra socialiai nejautrūs ir neteisingi siūlymai. Ypač, vertinant tai, kad tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių Lietuvoje - atotrūkis apie šešis kartus, pridūrė J.Argustas. Ministerija nepritaria ir siūlymui mokėti nedarbo išmokas tik netekusiems darbo ne savo noru.
Darbdavių įmokos ir tarifų grupės
Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka: II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc. Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę. Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU). Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėja iki 1 038 Eur, o tai reiškia, kad ir „Sodros“ įmokų „grindys“ auga.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
| Grupė | Neterminuotos DS | Terminuotos DS |
|---|---|---|
| I grupė | 1,77 proc. | 2,49 proc. |
| II grupė | 2,06 proc. | 2,78 proc. |
| III grupė | 2,33 proc. | 3,05 proc. |
| IV grupė | 3,03 proc. | 3,75 proc. |
Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka toks pats: 19,50 proc. (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiantiems papildomai). Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas - 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.). MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų.
Terminuotų ir neterminuotų sutarčių nedarbo draudimas
Nuo 2017 m. liepos 1 d. vienu procentiniu punktu mažėja įmokos pensijų socialiniam draudimui, tačiau 0,5 procentiniu punktu didėja nedarbo socialiniam draudimui skirta dalis. Taigi, sudėję gauname 0,5 p. p. Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas. Darbo netekusiems žmonėms išmokos bus mokamos ilgiau, keisis jų apskaičiavimas. Dar viena naujovė - skirtingas šio socialinio draudimo įmokos tarifas terminuotoms ir neterminuotoms darbo sutartims. Nuo kito mėnesio neterminuotoms darbo sutartims bus taikomas 1,6 proc. nedarbo socialinio draudimo tarifas, o terminuotoms sutartims - 3,2 proc. tarifas. Iki šiol visoms darbo sutartims galiojo vienodas, 1,1 proc. įmokos tarifas. Nedarbo socialinio draudimo įmoką moka darbdaviai.
„Nuo metų vidurio gerėja nedarbo socialinio draudimo sąlygos dirbantiesiems. Kadangi didėja išmokos, reikėjo peržiūrėti ir įmokas. Jos padidintos skirtingai, nes dirbantieji pagal terminuotas darbo sutartis, joms pasibaigus, potencialiai, turi didesnę riziką netekti darbo. Ši rizika atsispindi didesnėje įmokoje. Tikimės, kad tai paskatins darbdavius terminuotas darbo sutartis sudaryti tik esant būtinybei. Naujos nuostatos Darbo kodekse turėtų visokeriopai pagerinti darbuotojų sąlygas“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Dėl įsigaliosiančių diferencijuotų nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifų darbdaviams atsiras prievolė „Sodrai“ pateikti duomenis apie sudarytas terminuotas darbo sutartis. Nuo liepos 1 d. reikės informuoti apie naujai sudaromas terminuotas darbo sutartis, o per laikotarpį nuo liepos 1 d. iki liepos 31 d. - pateikti duomenis apie visas esamas terminuotas darbo sutartis.
Diskusijos dėl mokesčių ir motyvacijos dirbti
LLRI skaičiavimu, Lietuva - vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kur nedarbo spąstai peržengia 100 proc. ribą. „Blogai ir yra tai, kad situacija nesikeičia, nes blogėti jau nelabai yra kur“, - analizės rezultatus portalui Lrytas trumpai apibendrino LLRI vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Instituto analitikai skaičiuoja, kad sumažinus dabartinį bedarbių skaičių per pusę, teigiamas poveikis valstybės biudžetui siektų bent 396 mln. Eur per metus. Tačiau, kaip teigia L.Marcinkevičius, žmonių motyvaciją grįžti į darbo rinką veikia būtent socialinė politika.
LLRI vyr. ekspertas mano, kad valstybė nesiima minimos problemos sprendimo, nes galvoja, kad tai sumažins žmonių saugumą. Jei politikai nesiima atlyginimų ir nedarbo išmokų santykio mažinimo, tai, LLRI vyr. eksperto manymu, galėtų pagalvoti apie tai, kaip slopinti aukštų išmokų įtaką ir nemokėti jų tiems, kurie iš darbo išeina savo noru. Taip pat siūloma sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), lėčiau indeksuoti socialines išmokas. „Iš esmės, mažesnė dalis žmogaus atlyginimo būtų paimama per mokesčius ir atidedama su ta sąlyga, kad jis gaus tuos pinigus tik nedirbdamas. NPD didinimas padidina žmogaus pajamas į rankas santykyje su jo sumokamais mokesčiais“, - paaiškino LLRI vyr. ekspertas.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Susipažinęs su LLRI pateiktomis išvadomis ir skaičiais, Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas negailėjo aštrių replikų. „Jie įvardija, kad tokia situacija vienintelė yra tik Lietuvoje, tai aš įvardinsiu, kad Laisvosios rinkos institutas vienintelis ES yra tik Lietuvoje. Aš skaitau jų ataskaitas daug metų, bendrauju su visais prezidentais nuo įkūrimo dienos, tai jie atstovauja verslą ir verslo interesus labai akivaizdžiai, atvirai ir plauna visiems Lietuvos gyventojams smegenis. Todėl aš į jų siūlymus žiūriu labai rezervuotai, nes jie visą laiką dramatizuoja situaciją“, - aiškino A.Sysas. Tuo metu A.Sysas primena, kad žmonės moka mokesčius tam, jog netekus darbo gautų tam tikras išmokas, kol ieškos naujos darbo vietos. „Tai yra visų darbdavių siekiamybė, nes jie tada nedidina atlyginimo, nemoka už mokesčius ir visokiais kitokiais būdais eksploatuoja darbuotojus. Jeigu yra mobingai, kiti dalykai, žmogus savo noru išeina, nes negali kankintis“, - nuomone apie siūlymą nedarbo išmokos nemokėti iš darbo išėjusiems savo noru dalijosi Seimo narys.
„Dabartinė jaunų žmonių karta, kuri ateina į darbo rinką, iš darbo vietos nedaro šventovės. Kaip jų tėvai ar seneliai, kurie atėjo 18, 20 ar 25 metų ir, taip sakant, juos išlydėjo į garbingą pensiją toje pačioje įstaigoje. Požiūris keičiasi. Į viską jie reaguoja kur kas paprasčiau, todėl daugiau juda, nori pažinti pasaulį“, -sakė A.Sysas. Tuo metu banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbo rinkoje šiuo metu stebimas aktyvumas, žmonės pakankamai noriai ieškosi darbo. Tačiau, kaip pastebi Ž.Mauricas, tam tikruose regionuose formuojasi socialinės grupės, kur yra vengiama ilgalaikių darbo santykių. „Tai yra nemažas pavojus. Nedalyvaudami darbo rinkoje, tie žmonės mažiau dalyvauja ir visuomeninėje veikloje, todėl didėja atskirtis“, - įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
O aptariami nedarbo spąstai, jo manymu, yra susiję šešėline ekonomika - esą yra tokių žmonių, kurie užsiima viena ar kita veikla, tačiau jos niekur nerodo ir dar naudojasi bedarbio statusu, kad gautų nedarbo išmoką bei įvairiais pašalpas. Jis sutinka su LLRI siūlymu sparčiau didinti ne MMA, o NPD. „Jeigu MMA šiais metais yra didinamas pakankamai ženkliai - 12 proc., tai į rankas didėja apytiksliai tik 8 proc. Tai reiškia, kad uždirbantiems MMA tuo pačiu didėja mokesčių našta.
Kiti susiję pakeitimai verslui nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. (išskyrus PVM įstatymo (toliau - PVMĮ) 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įsigalioja nuo 2025 m. birželio 28 d.) įsigalioja PVMĮ pakeitimai Nr. XV-366 ir XV-324, susiję su: Pastato (statinio) esminio pagerinimu (PVMĮ 2 str.). Valiutų kursų taikymu tikslinant apmokestinamąją vertę (PVMĮ 15 str.). Asmens su negalia sąvokos pakeitimu (PVMĮ 19 str.). PVM lengvatos taikymu socialinių paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo jų pelno statuso PVMĮ 21 str.). Finansinių paslaugų sąrašo nustatymo tvarkos įtvirtinimu (PVMĮ 28 str.). 0 proc. tarifo taikymu.
2025 m. birželio 30 d. priimtas LR Seimo PM įstatymo (toliau - PMĮ) 58 str. pakeitimo įstatymas Nr. XV-383, kurio nuostatos susijusios su pelno mokesčio lengvatos taikymu stambius projektus įgyvendinantiems vienetams. Pagrindiniai pakeitimai įsigaliojantys nuo 2026 m. sausio 1 d.: PMĮ 58 str. 16-2 ir 16-3 d. nustatytos lengvatos taikomos stambaus projekto investicijų sutartims su juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu stambų projektą, sudarytą iki 2035 m. gruodžio 31 d. (buvo iki 2025 m. gruodžio 31 d.). PMĮ 58 str. 16-3 dalyje nustatytos lengvatos taikymo tikslais, minimali privačių investicijų kapitalo investicijų į stambų projektą Lietuvos Respublikoje suma didinama nuo 100 mln. eurų iki 110 mln. eurų. PMĮ 58 str. 16-3 dalyje numatytos lengvatos taikymo trukmė - 20 mokestinių laikotarpių (pradedama skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį yra pasiekta minimali investicijų suma ir tenkinami visi kiti Investicijų įstatymo 2 str. 25 d. 1 arba 2 p. reikalavimai).
2025 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti verslui tenkančią administracinę naštą, liberalizuoti esamą teisinį reguliavimą, taip pat išspręsti praktikoje kylančius kitus sunkumus, susijusius su šio įstatymo taikymu. Šie pakeitimai įsigalios 2026 m. liepos 1 d. Svarbiausi ABĮ pakeitimai: Dėl išperkamųjų akcijų reglamentavimo. Dėl įstatinio kapitalo didinimo procedūros liberalizavimo. Dėl finansinės pagalbos teikimo bendrovės akcijoms įsigyti. Dėl finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo termino ilginimo. Dėl įstatinio kapitalo mažinimo. Dėl privilegijuotųjų akcijų reguliavimo tolesnio liberalizavimo. Dėl prieštaravimo pavienių valdybos narių rinkimui. Dėl kolegialių organų ar jų narių įgaliojimų pradžios. Dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Dėl tarpinių dividendų skyrimo liberalizavimo. Dėl konvertuojamųjų obligacijų. Dėl akcininko teisės skolinti bendrovei. Dėl viešo siūlymo apibrėžimo. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo termino trumpinimo.
2025 m. birželio 25 d. priimti Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimai (toliau - ĮĮGAĮ), kuriais įgyvendinamos Europos Sąjungos (toliau - ES) direktyvos. Svarbiausi ĮĮGAĮ pakeitimai: Dėl informacijos tvarumo klausimais. Dėl pelno mokesčio informacijos. Dėl konsoliduotųjų ataskaitų. Dėl ataskaitų ir informacijos kalbos.
2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) pakeitimai, susiję su atleidimu nuo baudų ir delspinigių ar jų sumažinimu. MAĮ įtvirtinta galimybė atleisti nuo delspinigių, neatsižvelgiant į tai, ar delspinigiai yra įskaityti (sumokėti) ar ne. Taip pat MAĮ panaikinta nuostata, kad nuo baudos gali būti atleidžiama tik tuo atveju, jei mokestis, nuo kurio skaičiuojama bauda, yra sumokėtas arba sudaryta mokestinės paskolos sutartis.
Pensijų kaupimo pokyčiai: lankstumas ir GPM lengvatos
Tiems, kurių naujos kaupimo sąlygos netenkina, suteikiama galimybė iki 2027 m. pabaigos pasitraukti iš sistemos ir atgauti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį. Tokiu atveju, iš valstybės biudžeto ar Sodros už dalyvį mokėtų įmokų suma bus pervedama į VSDF biudžetą (už šias įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai Sodros pensijai), o likusi suma, kartu su investicine grąža (teigiama ar neigiama), pervedama į dalyvio nurodytą sąskaitą. Neapmokestinant bus galima nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, jei kaupimas tampa apsunkintas ar netenka prasmės - pavyzdžiui, netekus 70 - 100 proc.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą ar analogiškus užsienio teisės aktus iš pensijų kaupimo bendrovės gautos išmokos iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto nuo 2026 m. bus neapmokestinamos GPM.
Kas svarbiausia nuo liepos mėnesio Sodros įmokose
- Pagrindinis pakeitimas - panaikinama iki šiol taikyta 50 proc. valstybinio socialinio draudimo (VSD) bazė, ją pakeičiant 90 proc. baze.
- Nuo 2026 m. liepos vieneriems metams pensinio stažo sukaupti pakaks 13,333 minimalios mėnesinės algos dydžio VSD bazės, kai 2025 metais tam reikėjo net 24 MMA.
- Pateikiame abiejų įmokų dydžius pagal mokėtojų grupes: 9 proc. MMA dydžio PSD - 34,20 Eur; 3 proc. MMA dydžio PSD - 11,40 Eur; 28,5 proc. MMA dydžio VSD - 108,30 Eur; 26,3 proc. MMA dydžio VSD - 99,94 Eur.
- Valstybinė ligonių kasa primena apie riziką neapdraustiems PSD - už medicinos pagalbą gali tekti sumokėti patiems.
- Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka 19,50 proc. arba 22,50 proc., o virš 60 VDU riba taikomos tik PSD įmokos.
Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ partnerė, pažymi, jog bendrasis draudėjų tarifas, mokamas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis (taip pat taikoma atlyginimui pagal autorines sutartis iš darbdavio, su kuriuo yra darbo santykiai) nuo 2017 m. liepos 1 d. sumažės 0,5 procentiniu punktu. Anot p. Medelienės, šis pokytis yra dviejų pasikeitimų suma. Dirbantiems pagal darbo sutartį nuo 2017 m. liepos 1 d. Savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 2017 m. sausio 1 d. „Sodros“ įmokų tarifai didėjo 1-4 procentiniu punktu, nes kai kurie jų buvo pradėti drausti ligos išmokų draudimu, kai kurie nedarbo draudimu. Tačiau jau nuo 2017 m. liepos 1 d. „Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d. individualią veiklą vykdantiems asmenims ir šeimynų dalyviams taikomas bendras VSD įmokų tarifas mažėja iki 28,7%, vietoje dabar nuo 2017 m. sausio 1 d.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) keičiasi maksimalios draudžiamosios pajamos - „Sodros“ „lubos“. 2025 m. birželio 10 d. 2024 m. gruodžio 19 d. Nuo 2025 m. sausio 1 d. I grupė: Darbdavio įmokos - 1,77 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,49 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 2,06 proc. ir 2,78 proc. III grupė: 2,33 proc. ir 3,05 proc. IV grupė: 3,03 proc. ir 3,75 proc. I grupė: Darbdavio įmokos - 1,45 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,17 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 1,74 proc. ir 2,46 proc. III grupė: 2,01 proc. ir 2,73 proc. IV grupė: 2,71 proc. ir 3,43 proc. I grupė: Darbdavio įmokos - 1,61 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,33 proc. (terminuotoms darbo sutartims). II grupė: 1,90 proc. ir 2,62 proc. III grupė: 2,17 proc. ir 2,89 proc. IV grupė: 2,87 proc. ir 3,59 proc.
MB, UAB ar IV? 2024 m. gruodžio 19 d. Kokią juridinio asmens formą pasirinkti?