Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, kad jie galėtų sėkmingai adaptuotis, bendrauti ir spręsti problemas. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra emocinis intelektas, kodėl svarbu jį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir kokios yra veiksmingos ugdymo strategijos.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?
SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelektą sudaro savimonė, savireguliacija, motyvacija, empatija ir socialiniai įgūdžiai. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Kodėl svarbu ugdyti emocinį intelektą ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti.
Socialinė ir emocinė gerovė
Socialinės emocinės kompetencijos ugdymas padeda vaikams geriau suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai į juos reaguoti ir kurti pozityvius santykius. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t.y. Akademiniai pasiekimai) geriau įsitrauktų į mokymosi procesą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
1 dalis. Kaip ugdyti emocinį intelektą?
Šeimos vaidmuo
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų, rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Humoras šeimoje skiriamas pakankamai dėmesio, nes humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Ugdymo įstaigos vaidmuo
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Ikimokykliniuose darželiuose plačiau žinomos programos „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ ir kt., kurios lavina emocinį intelektą per pozityvumą. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga - įstaigos turi būti įtraukiantis ugdymas.
Veiksmingos ugdymo strategijos
Emocijų įvardijimas ir supratimas: mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas. Emocijų valdymas: padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį. Empatijos ugdymas: skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus. Socialinių įgūdžių lavinimas: mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Žaidimai ir kūrybinė veikla: naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis ir vaidmeniniais žaidimais, reikia mokyti įvardinti emocijas. Kartais pyktis yra natūrali žmogaus reakcija, o vaikai turi išmokti su juo dirbti. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, kūrybinė veikla ir piešimo pratimai. Emocinių išgyvenimų supratimą palaiko ir literatūra, filmų istorijos, bei pasakojimai.
Pedagogų vaidmuo
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Svarbu suprasti, kad pedagogų temperamento ir asmens vertybės gali paveikti programų sėkmę. Reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Gero mokytojo bruožai apima atsidavimą, teigiamą energiją, gebėjimą kurti ryšius su mokiniais ir jų tėvais, bei nuolatinį tobulėjimą. Mokytojo darbas turi būti lankstus, atviras pokyčiams, reflektuojantis savo praktiką ir nesivaržantis priimti konstruktyvią kritiką.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinio ir emocinio ugdymo programos
Šiuo metu sukurta nemažai programų: „Kimochis“, „Siautukai“, „Zipio draugai“, „Peppy Pals“, „Think Equal“ ir kt. Šios programos padeda vaikams ugdyti savimonę, savireguliaciją, socialinius įgūdžius ir empatiją. Programų palyginimas pateikiamas toliau esančioje lentelėje.
- Kimochis: Ikimokyklinis etapas; tikslas - pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimą savimi.
- Siautukai: 3-6 metų amžius; tikslas - ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus bei empatiją.
- Zipio draugai: 5-7 metai; tikslas - įgyti gebėjimų įveikti sunkumus ir gerinti emocinę savijautą.
- Peppy Pals: Edukacinė platforma vaikams;
- Think Equal: Pasaulinė iniciatyva transformuoti praktikas socialiniu ir emociniu ugdymu.
Integravimas į klasę
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos prisideda prie vaikų ir jaunimo įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius į visą ugdymo procesą. Rekomenduojama remtis Socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu ir įgyvendinti trijų integravimo lygių modelį:
- 1 lygmuo: saugi mokymosi aplinka kiekvienoje pamokoje, aiškūs lūkesčiai, įtraukus komunikavimas, reikalavimai saugiai aplinkai.
- 2 lygmuo: nuoseklus įgūdžių ugdymas bent kartą per savaitę, tyrimais patvirtintos nuoseklios programos naudojimas, vadovavimasis NUOSEKLIAI, AKTYVIAUS, KONCENTRACIJOS reikalavimu.
- 3 lygmuo: temų integravimas į visų dalykų turinį (literatūra, istorija, fizinis ugdymas) ir skatinimas pritaikyti įgūdžius įvairiuose kontekstuose.
Autizmas ir socialinių įgūdžių ugdymas
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris dažnai lemia socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio sunkumus. Ankstyvas pagalbos teikimas pagerina prognozes. Autizmui būdingi požymiai gali būti skirtingi, todėl diagnozei ir intervencijoms taikomi skirtingi metodai. Svarbiausia ankstyva intervencija, tęstinumas ir individualus požiūris. Socialinių įgūdžių mokymo modelis pradeda nuo esamo lygio įvertinimo, kuris apima stebėjimą, interviu, standartinius vertinimo įrankius. Įvertinimo tikslas - nustatyti, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius, bei kur pradėti intervenciją.
Autizmas pasižymi sunkumais bendrauti, nežinojimu instrukcijų, vengimu keisti aplinką, stereotypišku elgesiu, ribotomis akies kontaktu ir supratimu apie kitų žmonių signalus. Dažnai pasitaiko baimės, miego ir valgymo sutrikimai bei agresijos ar autoagresijos epizodų. Vaikai gali domėtis nefunkciniais daiktų elementais, turėti specifinį interesų ratą, ir sunkiai įsilieti į grupinę veiklą. Ūmus socialinių įgūdžių trūkumas gali lemti žemesnį mokymosi pasiekimų lygį ir didesnį nerimą ar izoliaciją.
Šeima, mokykla ir specialistai turi bendradarbiauti siekiant optimaliausio vaiko socialinių įgūdžių ugdymo. Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti vaiko mokymosi procese, būti įtraukti į programų sudarymą bei įgyvendinimą. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja reguliariai vertinti galimus raidos sutrikimus 9, 18 ir 30 mėnesių kūdikiams bei atlikti platesnę atranką 18-24 mėnesių amžiuje. Gydymo ir pagalbos pasirinkimas priklauso nuo individualių vaikų poreikių, o intervencijos pradėjimas kuo anksčiau gerina prognozes.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Gydymo ir palaikymo priemonių spektras apima elgesio analizę, Denverio modelius mažiems vaikams, Alternatyvias mokymosi patirtis ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams, bei šeimos pagalbą. Svarbu užtikrinti kantrybę, aiškią struktūrą ir nuoseklų planavimą, nes vaikams su įvairiapusiais raidos sutrikimais gali reikėti daugiau laiko informacijos apdorojimui. Teigiamas požiūris, kantrybė ir tinkama komunikacija yra kertiniai komponentai ugdant socialines ir emocines kompetencijas.
Programų palyginimas
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas |
| Siautukai | 3-6 metai | Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo įgūdžius, empatiją |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti gebėjimų įveikti socialinius sunkumus, gerinti emocinę savijautą |
Integravimas į visą ugdymo procesą
Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, socialinį ir emocinį ugdymą rekomenduojama integruoti į visų dalykų turinį. Atsižvelgiant į ateities praktikas, Lietuvoje pedagogai galės naudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašą. Trys integravimo lygmenys: 1) saugi aplinka ir įtraukus bendravimas; 2) nuoseklus įgūdžių ugdymas, vadovaujantis NUOSEKLIAI, AKTYVAUS mokinių dalyvavimo, KONCENTRUOTUMO ir aiškaus tikslų išsikėlimo principais; 3) temų integravimas į visų dalykų turinį, skatinant pritaikymą įvairiuose kontekstuose (literatūra, istorija, fizinis ugdymas).
Socialiniai įgūdžiai ir įtraukimas į visuomenę
Išugdyti emocinį intelektą padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais. Socialinės kompetencijos apima gebėjimus dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje ir darbo vietoje, ir prisideda prie sveikesnės bei darnesnės visuomenės kūrimo.
tags: #vaiko #neturi #socialine #kompetencija