Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nors teismų praktikoje ir yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingo išlaikymo dydį, vis dėlto teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d., kuomet 1 MMA sudarė 400 eurų, praktikoje nekilo ginčų dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Teismai vienareikšmiai konstatuodavo, jog laikoma, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turi skirti pusę MMA t. y., po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformai, dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimas „popieriuje“ padidėjo 1,289 karto. Atitinkamai, 1 MMA kilonuo 400 eurų iki 555 eurų (nuo 2020 m. sausio 1 d. - iki 607 eurų, nuo 2021 m. sausio 1 d. Įsigaliojus minėtaireformai, praktikoje kilo diskusijos, ar vaiko išlaikymui skiriama suma (orientaciniu dydžiu laikant 1 MMA), nuo 2019 m. sausio 1 d. Šios diskusijos kilo ne be pagrindo.
Po 2019 m. sausio 1 d. reformos, į MMA dydį buvo įtraukta ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti, tačiau darbuotojo gaunamų faktinių pajamų nepadidinanti dalis. Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA „ant popieriaus“ kilo nuo 400 eurų iki 555 eurų, nuo 2020 m. sausio 1 d. - nuo 555 eurų iki 607 eurų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - nuo 607 eurų iki 642 eurų, tačiau, jeigu mokesčių reforma nebūtų įvykusi, faktiškai nuo 2019 m. sausio 1 d. į rankas darbuotojo gaunama suma kiltų viso labo 30 eurų - nuo 400 iki 430 eurų, nuo 2020 m. sausio 1 d. - 40 eurų, t. y., nuo 430 iki 470 eurų, o nuo 2021 m. sausio 1 d. - 28 eurais. Dėl įsigaliojusios mokesčių reformos teismai, nustatydami vaiko išlaikymo dydį, susidūrė su nevienareikšme situacija.
Viena vertus, iš atskirai gyvenančio tėvo ar motinos, vadovaujantis susiklosčiusia praktika, liko tendencija priteisti visą MMA sumą, t. y., pvz. 555 eurus kalendoriniais metais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šiai dienai teismų praktika eina ta linkme, jog po įvestos mokesčių reformos pasikeitusi MMA struktūra neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui. Naujausios teismų praktikos analizė rodo, kad teismai laikosi pozicijos, jog nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius, t. Manytina, kad tokia teismų praktika yra pagrįsta, kadangi vaiko išlaikymo dydžio apskaičiavimo modelis, kuomet orientacinis vaikui teikiamo išlaikymo dydis skaičiuojamas nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų.
Tačiau pats faktas, kad vaiko išlaikymo dydis nustatomas „ant popieriaus“ pagal MMA dydį, teisiškai neturi būti lemiantis. Teismai pabrėžia, kad nuomonės apie tai, kaip MMA sudaro realias pajamas ir kaip nustatomas vaikų poreikių dydis, gali keistis, tačiau pagrindinis principas išlieka: išlaikymas turi būti proporcingas poreikiams ir tėvų galimybėms. Nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA kilimas nuo 400 iki 642 eurų neatstoja faktiškų išlaidų vaikui, kurias turi apimti realus tėvų indėlis. Teismai taip pat pažymi, kad svarbu atsižvelgti į specialiųjų poreikių vaikams ir galimybes papildomoms išlaidoms priteisti.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Kitas svarbus teisės akcentas - Išmokų vaikams įstatymas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų. Nors teismų praktikoje pozicijos skiriasi, bendra idėja - valstybės mokamos išmokos turi būti panaudojamos vaikų poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, o ne papildoma jų mūsų šeimos skaičiavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, jog vaiko išmoka yra priemonė užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami, o tėvai galėtų realiai plėsti savo pajamas per išmokas, tačiau ir šių išmokų dydžiai turi būti įskaičiuojami į vaiko bendrą išlaidų balansą.
Išlaikymo formos gali būti įvairios: piniginis išlaikymas, natūra, arba kombinuotas priemonių rinkinys, apimantis ir papildomas išlaidas, pavyzdžiui, išlaidas už mokslą, būsto nuomą ar gydymo paslaugas. Teismai dažnai pabrėžia, kad tėvai turi pasidalinti ne tik nuolatine išlaikymo našta, bet ir laikinu ar vienkartiniu išlaidų kilimui, kai tai būtina vaikui. Taip pat teismai pripažįsta, kad kartais būtina įtraukti į išlaikymo skaičiavimą ir papildomas išlaidas, pavyzdžiui odontologijos paslaugoms, kai tai būtina vaiko sveikatai ir gerovei.
Taip pat svarbu pažymėti, kad teismai gali įvertinti vaiko specialius poreikius ir jų įtaką išlaikymo dydžiui. Specialieji poreikiai gali būti pagrindas priteisti didesnį išlaikymo dydį, tačiau visada turi būti įrodyta, jog reikia papildomų išlaidų, o jų dydis turi būti protingas ir pagrįstas actualiais poreikiais. Diskusijų dėl minimalios ribos nėra; teismai sprendžia individualiai, kiek kiekvienam vaikui reikia laikytis proporcingumo ir būtinybės principų.
Jei tėvai nesutaria dėl išlaikymo dydžio, galima kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo priteisimo ar padidinimo. Procesas apima dokumentų surinkimą apie vaiko poreikius ir tėvų pajamas, galimų susitarimų paiešką ir galimybę teisme tartis dėl konkrečių išlaidų pasidalijimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įsiskolinimas už vaiko išlaikymą gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio pareiškimo. Teismo sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas vykdomuoju raštu ir antstolio pagalba, o kai skolininkas gyvena užsienyje - Sodros pagalba vaikams išmokoms užtikrinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad vaiko interesai yra svarbiausias kriterijus sprendžiant išlaikymo klausimus. Taip pat pažymėta, kad teismai kartais įtraukdami ne tik pagrindines išlaidas, bet ir papildomas išlaidas (pvz., už globą, ugdymą ar gydymą), siekia užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti tinkamai ir protingai. Taip pat svarbu, kad valstybės išmokos, skirtos vaikui, neturėtų kompensuoti visos vaiko poreikių, o būtų naudojamos kartu su tėvų indėliu realiai patenkinti poreikius.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Teisinė pagalba yra svarbi vaikų išlaikymo klausimams spręsti. Jei susiduriate su išlaikymo problemomis ir jums reikalinga profesionali teisinė pagalba, kreipkitės į mūsų komandą el. paštu ar telefonu. Mes padėsime įvertinti jūsų situaciją ir paruošti reikiamus dokumentus.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai