Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Užkandžiai turi būti planuojami, o pietų ar vakarienės praleidimas gali būti laikinas, jei tarp jų vaikas turi užkandį. Užkandis - mažas valgymas ir dažnai pasirenkamas po pagrindinio valgio, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos.
Užkandis gali būti vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su uogomis. Svarbu - užkandį valgyti kartu su vaiku, sėdint prie stalo. Neduokite per didelių tikslų, jei mažas vaikas trumpam atsisako mėgstamo maisto; svarbiausia - palaikyti teigiamą valgymo laiką ir nenutraukti ryšio su vaiku per maistą.
Ritmas, rodyklių pavyzdžiai ir įtraukiantis apie maistą bendravimas
Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Kaip ir vadinama, bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo - yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Parodyti vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Kitaip tariant, rodyti pavyzdį, nes mažieji kopijuoja tėvus.
Padaryti valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laikui. Patiekalą patiekti vaiko lėkštutėje su jo valgymo įrankiais. Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos. Valgymui skirti apie 20 minučių.
Kai vaikas nevalgo
Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti. Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą. Nuolat siūlyti naujus maisto produktus. Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais). Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Pastabos apie psichologiją: Pastebėtas, kad vaikas dažnai norės valgyti, kai jis jaučiasi alkani ir kai jam suteikiama aiški erdvė bei laikai. Jei šiandien vaikas valgė mažiau, rytoj ar poryt gali valgyti daugiau, nes bus alkanesnis. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, apie tai praneš jums.
Atminties ir patirties dalykai
„Mano dukrytės mityba nesveika, nesubalansuota…“ - tokie atvejai dažnai kyla iš suvokimo, kad vaikas atsisako įvairių vaisių, daržovių, mėsos. Tačiau laikui bėgant ir įtraukiant tinkamas strategijas, vaikai gali pradėti valgyti įvairius patiekalus. Svarbu kantrybė ir nuoseklumas, o tėvams - būti pavyzdžiu ir nuosekliai formuoti mitybos įpročius tiek namuose, tiek darželiuose ar kitose aplinkose.
Atskirai apie praktinę patirtį: daug tėvų dalinasi, kad 9,5 mėn. vaikas valgo tik mamos pieną, bandant įvairius variantus - šaukšteliais, sriubomis - kartais pasiekia, bet dažnai ne. Tačiau su laiku daugelis vaikų pradeda prisitaikyti, kai jiems duodama galimybė rinktis, dalyvauti gaminimo procese, ir kai suaugusieji rodo kantrybę bei nuoseklų vadovavimą.
Įtraukti vaikus į maisto gamybą: IKEA efektas ir sensorinis poveikis
Tyrimai rodo, kad vaikai valgo žymiai daugiau ir įvairesnį maistą, kurį patys pagamino. Šis reiškinys vadinamas IKEA efektu: mes vertiname daiktus, kuriuos patys sukūrėme, ir esame linkę juos valgyti dažniau. Taip pat sensorinis poveikis - prisilietimas, kvapas ir gamybos proceso patirtis sumažina baimę dėl naujo maisto.
Metaanalizė iš Journal of Nutrition Education and Behavior parodė, kad intervencijos, įtraukiant vaikus į maisto gaminimą, nuosekliai didina daržovių vartojimą ir mažina pasipriešinimą naujam maistui. Todėl svarbu įtraukti vaikus į planavimą, pirkimą, pjaustymą ir indų parinkimą.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
MINI Family virtuvės rinkiniu galima pradėti nuo 3 metų: vaikai gali saugiai dalyvauti kapojimo, maišymo, matavimo ir plakimo procesuose. Įtraukti vaiką į procesą anksti - nuo planavimo iki gaminimo - didina kontrolės jausmą ir norą valgyti.
Praktiniai patarimai tėvams
- Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai namuose tokių produktų nėra, jų valgyti mažiau tikimybė.
- Kalbėkime su vaiku apie maistą: analizujame etiketę, sudėtį, atsisakome prastos kokybės ir renkamės kokybiškus produktus. Darželiai dažnai ruošia maistą šviežiai ir laikosi subalansuoto raciono.
- Su vaikais skaitykime etiketes, nagrinėkime sudėtį, paaiškindami, kodėl pasirinktas tam tikras maistas yra geresnis. Kaip įpratinti, kad pirkėjas ir vaikas sužinotų į ką reikia atkreipti dėmesį?
- Sudarykime mitybos ritmą: valgymo laikai, neutrali aplinka ir nuolatinis naujo maisto pristatymas per gaminimą. Svarbu - nelikti prie vieno patiekalo ar vienos maisto rūšies.
- Procedūriniai patarimai: nekraukime į kasdieninį krepšį saldumynų, perdirbtų užkandžių ar kitų prastos kokybės produktų. Jei nėra galimybių - leiskite tai būti reta proga.
- Stiprinti bendravimą su vaiku: klausykite jo poreikių ir paaiškinkite, kaip pasirinktas maistas gali būti naudingas imunitetui, dantims ir bendrai sveikatai. Taip vaikai jaučia saugumą ir labiau įsitraukia į valgymo procesą.
- Rotacijos ir nuoseklumo principas: nepulkite į agresyvų maitinimą, leiskite vaikui būti savarankiškam, bet įtvirtinkite reguliarias mitybos tradicijas ir ritmą, kad vaikas mokytųsi „savarankiškai“ atkartoti tinkamą valgymo elgesį.
Kaip tvarkyti situacijas, kai vaikas nevalgo
Jei vaikas atsisako maisto, tai gali būti laikinas epizodas. Svarbu nekrauti nuolatinio spaudimo, o užtvirtinti teigiamą valgymo aplinką ir tyliai stebėti vaiko poreikius. Taip pat galima išbandyti skirtingus patiekalus, pateikti valgio laiką kaip žaidimą ar ritualą be spaudimo.
Kai vaikas pradeda didesnes kantrias pastangas, galima įtraukti į maisto ruošimą daugiau veiklų: kartu gaminant galima papasakoti apie ingredientus, parodyti, kaip jie jungiasi į patiekalą, ir paaiškinti, kodėl skirtingi deriniai yra naudingi.
Įvairiapusės tinkamos įžvalgos
Kaip diagrama: pasakojimas apie močiutės ruoštą maistą yra svarbus, bet reikia išlaikyti dėmesį į vaikų mitybą ir į tai, kad darželiai dažnai siūlo geresnį maistą nei namuose. Taip pat būtina skatinti vienodumą ir sąmoningumą, nes vaikai mato ir įsitraukia į tai, ką mato suaugusiųjų elgesyje.
Žinios apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajausti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai. Svarbu - klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs geriausiai žinote, koks maistas jūsų sveikatai palankus, tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai. Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukti laikrodį atgal. Kantrybė - žingsnis po žingsnio ir rezultatai nudžiugins.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Praktiškos gairės dėl kasdienės mitybos
- Sudarykite nuoseklų valgymo ritmą ir ritualus. Leiskite vaikui nusistatyti savo alkio ir sotumo jausmą be per didelio kontrolės spaudimo.
- Skatinkite vaiką dalyvauti patiekalų ruošime ir vartoti mažas porcijas, kurios atitinka jo amžių. Po kelių bandymų dažnai įvyksta pokyčiai.
- Naudokite vaikams pritaikytus įrankius ir indus, kad pats vaikas galėtų prisidėti prie patiekimo proceso. Maistas tampa įdomesnis ir labiau priimamas.
- Laikykitės nuoseklumo: neprižiūrėkite per mažai - laikykite reguliarius laikus ir neutralią aplinką be spaudimo. Jeigu vaikas nevalgo, pertrauka gali būti naudinga, o po kelių dienų grįšiančios pastangos dažnai duoda rezultatų.
- Švelniai įveskite naujus produktus, suteikdami vaikui galimybę rinktis ir pažinti skonius per laipsnišką eksperimentavimą. Pasirinkite pirmiausia daržoves, kurias vaikas gali kapoti ar pjaustyti.
Specialūs atvejai ir patarimai apie selektyvų valgymą
Selektyvus valgymas - tai situacija, kai vaikas valgo labai ribotą kiekį produktų. Tokiu atveju svarbu stebėti mitybą, kreiptis į gydytojus dėl kraujo tyrimų, turėti pasiruošusių mylimiausių produktų pakaitalų ir laikytis individualaus, kantraus požiūrio. Monotoniškas valgiaraštis geriau nei visiškas nevalgymas.
Dažnai vaikai pereina kelių metų fazes, o kartu su augimu jų mitybos poreikiai gali kisti. Priešingai, kai kurie vaikai išlieka selektyvūs iki vyresnio amžiaus, tad tėvams svarbu išlikti kantriems ir neprimetinėti virš jų valgio pasirinkimo. Vaikai gali būti išrankūs dėl sensorinių ar emocinių priežasčių, ir dalyvavimas gaminant maistą yra vienas iš efektyviausių būdų įtraukti juos į mitybą.
Galiausiai - kad vaikas įgytų savarankiškumo, svarbu leisti jam pasirinkti iš saugiai parinktų variantų, sudaryti teigiamą mitybos patirtį be spaudimo ir su nuolatine galimybe pasiekti sotumo jausmą.