Progimnazijoje nuo 2017 m. Empatijos - gebėjimo pajausti arba suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus. Jausmų valdymo - mokoma proaktyvių strategijų, kaip išvengti stiprių jausmų perėjimo į neigiamo elgesio išraišką. Programa Paauglystės kryžkelės padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir ugdyti gyvenimo įgūdžius, padedančius mokiniams išgyventi paauglystės metus. Laikas kartu - įrodymais grįsta programa, kuri padeda mokytojams kurti saugią mokymosi aplinką ir išmokyti vaikus įgūdžių, padedančių pasiekti sėkmę mokykloje ir gyvenime.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, kad jie galėtų sėkmingai adaptuotis, bendrauti ir spręsti problems. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra emocinis intelektas, kodėl svarbu jį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir kokios yra veiksmingos ugdymo strategijos.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?
SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti socialinę kompetenciją?
Kodėl svarbu ugdyti emocinį intelektą ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Tyrimai rodo, kad emocionalinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socialiniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti.
Socialinė ir emocinė gerovė
Socialinės emocinės kompetencijos ugdymas padeda vaikams geriau suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai į juos reaguoti ir kurti pozityvius santykius. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Kaip ugdyti emocinį intelektą?
Šeimos vaidmuo - D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir pats panašiai elgtis analogiškose situacijose. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.
Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais. Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Ugdymo įstaigos vaidmuo
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga socialiniam - emociniam ugdymui yra visus įtraukiantis ugdymas.
Taip pat skaitykite: Sėkmės pasiekimai ugdant socialines kompetencijas
Veiksmingos ugdymo strategijos
- Emocijų įvardijimas ir supratimas: Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas.
- Emocijų valdymas: Padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį.
- Empatijos ugdymas: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti.
- Žaidimai ir kūrybinė veikla: Naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi, kaip suprasti ir valdyti pyktį kuriant įvairias istorijas, pasitelkiant vaikišką literatūrą, animacinius filmus. Emociškai intelektualūs vaikai sėkmingai įsitraukia į grupės veiklą, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti kitus ir atskleisti save. Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias - duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai.
Pedagogų vaidmuo
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama.
Gero mokytojo bruožai: Lam C. (2014) nurodo, kad patinka mokyti vaikus, skleidžia teigiamą energiją, geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius, dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu, geba organizuotai dirbti, neturi išankstinio nusistatymo ir nuolatos reflektuoja savo veiklą. Kelia reikalavimus, ieško įkvėpimo ir nebijo pokyčių, turi gebėjimą analizuoti ir tobulėti. Mokytojo elgesys klasėje tampa pavyzdžiu mokiniams, todėl būtina sąmoningai ugdyti jų socialines ir emocines kompetencijas.
Socialinio ir emocinio ugdymo programos
Šiuo metu yra sukurta nemažai programų, skirtų socialiniam ir emociniam ugdymui. Pavyzdžiai: „Kimochis“: socialinio - emocinio ugdymo programa (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“), naudojama nuo 2021 metų. „Siautukai“: 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus, paremta CASEL sistema. „Zipio draugai“: 5-7 metų vaikams, skirta pagerinti emocinę savijautą ir įveikti sunkumus. „Peppy Pals“: edukacinė platforma. „Think Equal“: pasaulinė iniciatyva transformuoti ikimokydos praktikas. Šios programos padeda vaikams ugdyti savimonę, savireguliaciją, socialinius įgūdžius ir empatiją.
Programų palyginimas: Kimochis - ikimokyklinis, padeda pažinti jausmus; Siautukai - 3-6 m., savireguliacija; Zipio draugai - 5-7 m., įveikti sunkumų įgūdžius; Think Equal - globali iniciatyva; Peppy Pals - platforma. Integravus šias programas į klasės veiklas, galima pasiekti didesnį poveikį Lietuvos ugdymo kontekste.
Taip pat skaitykite: Kaip galime padėti sukurti įtraukesnę visuomenę psichikos negalią turintiems žmonėms?
Integravimas į visą ugdymo procesą
Nuoseklios SEU programos prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo. Maksimalus efektas pasiekiamas, kai SEU elementai įtraukiami į visą ugdymo procesą. Rekomenduojama remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu ir laikytis NAKA principo: NUOSEKLIAI vykdomi užsiėmimai, AKTYVI MOKINIŲ DALYVAVIMO reikalavimai, KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas, AIŠKAI įvardijami tikslai ir numatomi rezultatai.
3 lygmuo - integruoti SEU į visų dalykų turinį. Literatūros pamokose atkreipti dėmesį į veikėjų išgyvenamas emocijas; istorijos pamokose - asmenų charakterio ypatybes; fizinio ugdymo metu - mokytis įveikti stresą tinkamais pratimais. Tokiu būdu socialiniai įgūdžiai vystomi per įvairius kontekstus ir dalykus.
Vaiko socialinių įgūdžių formavimo įtaka
Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas. Žaislai, tokie kaip lavinamieji, gali skatinti bendravimą, tarpusavio santykių puoselėjimą ir teigiamą elgesį. Vaiko socialinių įgūdžių ugdymas - tai procesas, reikalaujantis nuoseklumo ir kantrybės, aplinkos, kurioje vaikas jaustųsi saugus, padrąsinimo ir pavyzdžio iš suaugusiųjų.
Socialiniai įgūdžiai - tai bendravimo patirtis, kuria formuojami įgūdžiai bendradarbiauti, empatija, komunikacija ir konfliktų sprendimas. Vaikystės pamokos jau pradeda apimti socialinę gyvenimą; tėvai ir mokytojai gali padėti vaikui išmokti bendrauti per žaidimus, vaidybines situacijas ar paprastus pokalbius. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius daro didžiulę įtaką asmeninei ir profesinei sėkmei. Per pastaruosius metus socialinis-emocinis ugdymas tapo svarbia priemonei skaidyti smurtą ir gerinti vaikų psichikos sveikatą.
Apibendrinimas
Socialinis ir emocinis ugdymas - tai visos mokyklos gyvenimo dalis, kurioje kuriama teigiama, įtraukianti atmosfera, skatinanti mokinių savivertę, savitvardą ir gebėjimą dirbti kartu. Emocinis intelektas gali turėti didžiulį poveikį mokinių sėkmei ir savijautai, todėl svarbu nuosekliai įtraukti SEU principus į visus ugdymo etapus, laikantis aiškių tikslų ir veiksmų planų.
tags: #ugdyti #socialini #ir #pilietini #samoninguma