Tėvystės ir motinystės atostogų terminų vartojimas pagal VLK: skirtumai, teisės ir išmokos

Šeimos pagausėjimas yra ypatingas laikotarpis, kuriam Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys, užtikrinant tiek motinos, tiek tėvo teises ir galimybes dalyvauti vaiko auginime. Darbo kodeksas (DK) numato įvairias atostogas ir lengvatas, skirtas šeimoms su mažais vaikais. Dauguma kalba apie motinystės atostogas ar vaiko priežiūros atostogas, galvodami, jog tai vienas ir tas pats. Iš tikrųjų, turime išskirti tris pagrindines tikslinių atostogų rūšis.

Pagrindinės tikslinių atostogų rūšys

Išskiriamos trys pagrindinės tikslinių atostogų rūšys, susijusios su motinyste ir tėvyste: nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos ir vaiko priežiūros atostogos.

  • Nėštumo ir gimdymo atostogos, suteikiamos mamai nuo 30 nėštumo savaitės.
  • Tėvystės atostogos, suteikiamos kūdikio tėvui.
  • Vaiko priežiūros atostogos, suteikiamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sukaks 3 metai.

Kas pretenduoja į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas?

Į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas pretenduoja asmenys, sukaupę minimalų 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Šis stažas skaičiuojamas ir dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą, individualių įmonių savininkams, mažųjų ar ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir kt. Jei buvai prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogose, socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki prieš tai gimusiam vaikui sukaks 2 metai. Jei dalį reikiamo 12 mėnesių stažo surinkai ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje - šis laikas turėtų būti įskaičiuotas į tavo bendrą socialinio draudimo stažą.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Mama turi teisę išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės. Jei mama nepasinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis ir lieka darbe iki pat gimdymo - išmoka priklauso 56 kalendorines dienas po gimdymo.

Jei vaikutis gimsta nuo 22 iki 30 savaitės, motinystės išmoka bus mokama už 28 kalendorines dienas. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie tėvystės pašalpą

Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.

Motinystės išmoka

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal mamos pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Pvz. jei mama išeina motinystės atostogų 2020 lapkričio mėnesį, uždarbio dydis bus skaičiuojamas iki 2020 spalio galo. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms) ir ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams.

Jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos gaunant ankstesnio vaiko priežiūros išmoką, bendra motinystės išmoka ir ankstesnio vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė kaip 77,58 proc.

Tėvystės atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Šių atostogų ilgis artimiausioje ateityje keisis į 2 mėnesius, palei naujausią Europos Sąjungos direktyvą.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. Kaip ir motinystės išmoka, tėvystės išmokos dydis yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal tėvo pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur ir ne didesnė nei 2026,86 (pagal 2020, I ketv. rodiklius).

Taip pat skaitykite: Viskas apie tėvystės atostogas Lietuvoje

Vaiko priežiūros atostogos iki 3 metų

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai.

Neperleidžiamos atostogų dalys

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto periodu ir trukmės:

Variantas Išmokos dydis (proc.) Pastabos
Vieneri metai 77,58% Išmoką gauna iki vaikui sukaks 1 metai; lubos pagal 2020 rodiklius
Du metai 54,31% (1 metai), 31,03% (2 metai) Pirmaisiais metais 54,31%, antraisiais 31,03%
Alternatyvus skaičiavimas 60% (iki 18 mėn.) arba 45%/30% pagal kitą modelį Galimi skirtingi VPA variantai: 18 arba 24 mėn. variantai

Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 eur pirmais metais ir 810,69 eur antrais metais (palei 2020, I ketv. rodiklius). Visos sumos pateiktos ‘ant popieriaus’, t.y. prieš atskaičiavus mokesčius.

Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, jei pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais išmokos gavėjas gaus papildomų pajamų, išmoka bus atitinkamai mažinama. Jei pasirenki išmoką gauti du metus, papildomos pajamos antraisiais vaiko auginimo metais išmokos dydžiui įtakos neturi - 31.03% dydžio išmoka bus mokama bet kokiu atveju.

Taip pat skaitykite: Socialinė tėvystė Lietuvoje

Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai ir pakeitimai

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis.

Kaip ir kada reikia informuoti norint išeiti vaiko priežiūros atostogų?

Norint išeiti bet kurių su vaiko priežiūra susijusių atostogų, reikia atitinkamai informuoti darbdavį bei SODRĄ. Prižiūrinčiam gydytojui nustačius atostogų pradžios datą (ne anksčiau nei suėjus 30 pilnų nėštumo savaičių), gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gydytojui išdavus pažymėjimą, darbdavys bus informuotas automatiškai.

Prašymą darbdaviui dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo būtina pateikti ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Įvaikinimo atveju - ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą SODRAI dėl išmokos skyrimo būtina pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko priežiūros išmokų pabaigos.

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų ir darbo sąlygų apsauga

O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį ar grįžti į darbą šioms atostogoms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.

Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.

Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Apsauga nuo atleidimo

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, darbdavys neturi teisės diskriminuoti darbuotojo pagal ketinimą turėti vaikų, ir jam yra suteikiamos gana palankios darbo sąlygos. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis su jais negali būti nutraukta darbdavio valia. Panaši apsauga galioja ir visiems darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki trejų metų, bet nebūtinai esantiems vaiko priežiūros atostogose - šie negali būti atleisti darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Darbo grafikai ir nuotolinis darbas

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų. Valstybinėse įstaigose darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Praktiniai patarimai ir dažnai kylančios situacijos

  • Jeigu mama nepasinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
  • Jei pasirenki vaiko priežiūros išmoką dvejiems metams ir vėliau nusprendi grįžti į darbą, vaiko priežiūros atostogos ir atitinkama išmoka gali būti perleista tėčiui.
  • Vaiko priežiūros išmoką galima susiskaičiuoti pasinaudojus Sodros skaičiuokle.
  • Dauguma mamų pasirenka antrąjį variantą (du metai), ir naudoja antruosius metus pakeisti darbo sritį ar pradėti savo veiklą.
  • Jeigu grįžus po vaiko priežiūros atostogų darbuotojo darbo vietos nėra, darbuotojui privalo būti pasiūlyta lygiavertė darbo vieta; jei kyla ginčas, verta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teisinę pagalbą.

Nėštumas ir vaiko gimimas tikrai nėra patys lengviausi dalykai - pokyčiai vykstantys tavo kūne, apsilankymai pas gydytojus, nugaros skausmai, problemos maitinant, bemiegės naktys ir daug daugiau. O kur dar bandymas derinti dabartinę situaciją prie gyvenimo pokyčių? Šiam procesui palengvinti verta pasinaudoti žiniomis apie atostogų rūšis, terminus ir išmokas bei planuoti iš anksto bendravimą su darbdaviu bei SODRA.

tags: #tevystes #ar #motinystes #atostogos #vlkk