Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir yra griežtai kontroliuojama valstybės. Lietuvoje vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų. Nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Globos skyrimo procesas: nuo artimųjų iki institucijų
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas. Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Kreiptis į savivaldybę. Išklausyti specialius mokymus. Gauti išvadą apie tinkamumą globoti. Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Kaip tapti globėju? Globa nėra įvaikinimas: svarbu atskirti Sąvokas. Reikia nepamiršti, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybė: ne tik emocinė, bet ir teisinė. Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese: Teismas užtikrina vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos, kai tai leidžia teisės aktai. Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Teismui tenka užtikrinti, kad vaiko interesai būtų apsaugoti ir laikomasi teisingumo principų.
Taip pat skaitykite: 35% darbingumo lygis
Teismo sprendimų apskundimas ir vaiko teisių apsauga
Teismus galima skųsti dėl tėvų bendravimo teisių apribojimo ir sprendimų dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą aukštesnės instancijos teisme. Skyrybų metu vaiko dalybos ir teisini sprendimai dėl gyvenamosios vietos bei bendravimo yra svarbūs, nes jie paveikia vaiko gerovę. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas pirmiausia turi užtikrinti saugią ir stabilią aplinką bei lygius tėvų teises dalyvauti auklėjime. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito tėvo teisė dalyvauti gali būti užtikrinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Tačiau tėvų tarpusavio ginčus dėl bendravimo ir gyvenamosios vietos teismas gali spręsti teisme.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Vaiko interesai yra prioritetas; vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Teisė aiškiai pabrėžia, kad vaiko nuomonė yra svarbus įrodymas, bet ne vienintelis pagrindas sprendimui. Apeliacinės instancijos teismai kartais perspėja dėl galimos įtakos vaiko apsisprendimui ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į vaiko ilgalaikius interesus.
Birželio 11 d. LAT pabrėžė, kad vaikų nuomonės išklausymas turi būti žodžiu žinyje, kai tai būtina. Tačiau sprendžiant laikinąsias globos bylas, svarbu nepertraukti proceso dėl procedūrinių nuostatų pažeidimų. Teismai turi užtikrinti, kad vaikai būtų išklausyti, kai reikia, ir atsižvelgti į jų interesus, o jeigu sprendimas dėl globos turi būti priimtas skubiai, teismas turi veikti operatyviai.
Tarptautiniai aspektai: Hagos konvencija ir Briuselio reglamentai
Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas ir jo svarba: Tarptautinis Hagos teisėjų tinklas jungia teismus iš 88 šalių, užtikrinant tarpvyriausybinių teismų bendradarbiavimą įgyvendinant Hagos konvencijas, reglamentus ir kt. Tinklas padeda koordinuoti teismų veiksmus sprendžiant tarptautinio vaiko grobimo bylas, užtikrina informacijos mainus ir siekia išvengti skirtingų sprendimų dėl to paties ginčo skirtingose valstybėse.
Kas laikoma vaiko grobimu pagal Hagos konvenciją: pagal konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko išvežimas arba laikymas užsienyje iki 16 metų. Lietuvos teisė yra sukurta taip, kad abiejų tėvų teisės, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, turi būti subalansuotos. Lietuvoje yra aiškiai įtvirtinta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavus rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą; teismo sprendimas gali būti reikalingas ginčui spręsti, kai sutikimo nėra.
Taip pat skaitykite: Kaip apskųsti pensiją teisme?
Taikomos išimtys Hagos konvencijoje: 12 straipsnyje įtvirtinta laikinojo grąžinimo terminą, kuris gali būti išimtinai pritaikomas, jei prašymas pateiktas po vienerių metų nuo išvežimo ir vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos. 13 straipsnyje nurodoma, kada galima atsisakyti grąžinti vaiką dėl globos teisės pažeidimų ar kitų faktinių aplinkybių. 20 straipsnis suteikia papildomas galimybes, bet jos naudojamos atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šios nuostatos taikomos priklausomai nuo konkretaus atvejo, o teismai tarptautiniu mastu stengiasi jas taikyti siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Laikinasis ir nuolatinis procesas: praktiniai aspektais
Laikinasis sprendimas dėl globos gali būti priimtas kai ginčas dar nagrinėjamas, o sprendimas dėl nuolatinės globos ar rūpybos paskyrimo gali būti priimtas teismo posėdžio metu arba per laikotarpį. Teismai gali taikyti priemones dėl vykdymo užtikrinimo: priverstinės priemonės gali būti taikomos per apylinkės teismą, tačiau dažnai prioritetas teikiamas savanoriškam vaiko perdavimui. Briuselio II reglamentas papildomai užtikrina Europos Sąjungoje vykdymą ir tarptautinį bendradarbiavimą, o teismai gali kreiptis dėl sutartų sprendimų vykdymo užtikrinimo. Taigi, kai vienos valstybės teismai sprendžia dėl vaiko gyvenamosios vietos ar globos, kitos šalies teismai gali būti įtraukti į procesą.
Pagal 2021-2024 m. praktiką); kai tėvai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas nusprendžia remdamasis vaiko gerove ir teisėmis, įskaitant tėvų teisę dalyvauti auklėjime. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą Lietuvoje, procesas vyksta pagal Lietuvos teisės aktus, o tuo pačiu metu gali būti taikomos tarptautinės konvencijos ir reglamentai. Taikant išimčių nuostatas, teismai turi įvertinti vaiko interesus, o vaiko nuomonė gali būti išklausoma teisme ar per kitus įrodymų kanalo būdus.
Šeimos ginčai dėl išvykimo užsienin su vaiku: praktiniai patarimai
Jei norite vykti su vaiku gyventi į užsienį, kai su vaiko tėvu esate išsiskyrę, reikia suprasti: įstatymuose rašytinį antrojo sutikimą turi duoti tas tėvas, su kuriuo vaikas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jei antrojo sutikimo nėra, ginčą sprendžia teismas. Tėvai turi būti pasirengę teikti įrodymus ir argumentus apie būtinumą ar naudą persikėlimui, bei apie tai, kaip bus užtikrintas vaiko ryšys su kitu iš tėvų. Net jei tėvų ginčas viršijamas, teismai laikosi nuoseklios praktikos: vaiko teisių apsaugos ir tarptautinio bendradarbiavimo principai lieka prioritetu.
Įvadas į praktinį procesą: tėvai dažnai turi pradėti nuo informacinių pokalbių su savivaldybe per Socialinės paramos valdybą. Po pokalbio tėvams gali būti siūlomas tarpininkavimas ir kitos formos pagalbos, o vėliau gali būti išduota ataskaita. Jeigu nesusitariama ir nusprendžiama kelti bylą teisme, teismas gali pasiūlyti toliau tirti galimybes tarpininkauti ar pats paskirti tarpininką. Pirmosios bylos paprastai sprendžiamos greitai, siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir interesus.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos analizė
Vaiko teisės ir praktiniai pavyzdžiai
- Teismo sprendimai dėl globos dažnai atsižvelgia į vaiko interesus, saugią ir stabilią aplinką bei abiejų tėvų dalyvavimo galimybes auklėjime.
- Vaiko nuomonė gali būti išklausoma, bet ne visada narro priimant sprendimą - sprendimas grindžiamas daugelio įrodymų visuma.
- Hagos konvencija suteikia galimybes grąžinti vaiką į šalį, kurioje jis nuolat gyveno, tačiau gali būti taikomos išimtys, kai vaikas prisitaikė ir yra rizika jam pakenkti grąžinant.
- Tarpvalstybinis teisinis bendradarbiavimas užtikrina vieningą požiūrį į bylas, kurios gali būti nagrinėjamos skirtingose valstybėse, siekiant išvengti prieštaravimų sprendimuose.
Teismo sprendimų vykdymas ir iššūkiai
Teismo sprendimų vykdymas vyksta pagal vietos teisę ir įvairias tarptautines konvencijas. EŽTT bylos nustato, kad teismai turi užtikrinti vaiko saugumą ir teises, o sprendimai turi būti vykdomi be jokių nepriežastinių užsitęsimų. Iššūkiai kyla kai tėvai bando pavogti laiką: pvz., kai asmenys bando nuslėpti vaiko buvimo vietą ar kai teisės normos yra interpretavimuose nevienodos tarp valstybių. Tarptautinis teisinis kontekstas šioje temoje gali būti kompleksiškas, bet teismai turi laikytis aiškių principų, kad vaiko gerovė būtų pagrindinis prioritetas.
TĖVAI PAPRASTAI #101 | Unikali vaiko globos istorija: „Vaikas pasirinko pats“
Be to, Turkime, kad jei tėvai norėtų keisti globos statusą, jie gali kreiptis į teismą, o svarbiausia - paskirtis turi būti aiški: teismas nustato ar globos statusas turi būti pakeistas, o tarpininkavimas ar mediacija gali būti alternatyva teisminei nagrinei.