Teisėsaugos institucijų vaidmuo smurtui artimoje aplinkoje (SAA) yra esminis: policija pirmiausia įsako į įvykio vietą, įvertina situaciją, ir taiko apsaugos priemones aukai bei vaikams. Šio straipsnio tikslas - aptarti teisinius mechanizmus, prevencijos priemones ir iššūkius, susijusius su SAA, remiantis dabartine Lietuvos praktika ir tarptautinėmis nuostatomis.
Apsaugos nuo smurto orderis kaip greita ir efektyvi priemonė
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra greitos reakcijos priemonė, kuri leidžia policijos pareigūnams nedelsiant atskirti auką nuo įtariamojo. Orderis būtų skiriamas nedelsiant įvykio vietoje 72 valandoms, per kurias kreipiamasi į teismą dėl pratęsimo iki 15 kalendorinių dienų. „Orderis būtų mažiau invazinė priemonė nei areštas ir laisvės atėmimas, tačiau veiksmingesnis nei tiesiog paprastas įspėjimas,“ - teigia A. Bilotaitė.
Pagal esamą tvarką policijos pareigūnas per 24 valandas nuo pranešimo kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos užtikrinimo priemonių, o teismas sprendimą priima per 24 valandas - taigi auką su smurtautoju lieka 48 valandas. Numatoma, kad Lietuvoje prisijungs prie devynių kitų šalių įvedusios panašias priemones, o 2022 metais galėtų pradėti veikti nauja tvarka.
Teisinės bazės ir administravimo mechanizmai
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis 15 dienų laikotarpiui. Pirminį įpareigojimą išsikelti iš gyvenamosios vietos įgyvendina policija nedelsdama, o laikantis orderio kontrolė užtikrinama. Jei orderis apskundžiamas teismui ir teismas jį panaikina anksčiau nei sueina 15 dienų, orderis nustoja galioti nuo teismo nutarties priėmimo momento.
Per paskutinius metus fiksuojama didėjanti duomenų rinkimo apimtis: pasikartojančių SAA atvejų skaičius kaupiasi, vykdomi pokalbiai su smurtautojais, siūloma dalyvauti elgesio keitimo programose. Taip pat svarbu teigiamai įvertinti pagalbos kanalų prieinamumą - SMS pagalba nukentėjusiems, informavimas apie specializuotus pagalbos centrus, aktyvus policijos informacijos sklaidos darbas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo praktiniai modeliai
Vyriausybės ir partnerių vaidmuo prevencijoje
Nuo 2020 m. intensyvintos pastangos įtraukti įvairias instancijas - VRM, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM), Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociaciją (LMTĮA), Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) - kuriant bendrą veiksmų planą kovai su SAA. Taip pat plėtojama pagalbos teikimo infrastruktūra: specializuoti centrai teikia teisinę ir psichologinę pagalbą aukoms, nors kartais tai daugiau orientuota į teisinę pagalbą, o saugumo prioritetas reikalauja platesnio užtikrinimo vaikams ir suaugusiems.
Statistiniai duomenys rodo, kad didžiausias SAA poveikis tenka darbingo amžiaus moterims, tačiau smurtas vis aktyviau paveikia vyrus. 2024 m. lapkritį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 16% gyventojų patyrė SAA, o 20% moterų ir 11% vyrų patyrė SAA. Dažniausiai pasitaikė fizinis (11%) ir psichologinis (10%) smurtas.
Problemos ir tobulinimo kryptys
- Pripažinimo ir pranešimo apie smurtą skatinimas: 58% patyrusių SAA niekada nekreipėsi pagalbos, o tik 17% kreipėsi į policiją ar teisėsaugą.
- Atsakomybės ir prevencijos sistemos plėtra: konvencijų ratifikavimas (CEDAW, Stambulo konvencija) ir įtraukties išplėtimas į įvairias institucijas (gydytojai, švietimas, socialinės paslaugos).
- Elgesio kampanijos ir švietimas apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, tarpasmeninę pagarbą bei taikius konfliktų sprendimo būdus.
- Teisinio reguliavimo tobulinimas - siekti visapusiškesnės pagalbos aukoms ir efektyvesnės kovos su smurtu.
Konvencijų ir tarptautinių standartų įtaka
Ekspertai pabrėžia, kad būtina įtraukti visų sistemos grandžių bendradarbiavimą ir įtraukti daugiau grandžių į prevenciją: gydytojus, ugdymo įstaigas, teismus ir socialines tarnybas. Taip pat akcentuojama, jog konvencijos tikslas yra teikti apsaugą aukoms ir persekiojančių asmenų teisėtas baudžiamąsias atsakomybės užtikrinimą, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo ar nusikaltėlio lyties, seksualinės orientacijos ar religijos.
Stambulo konvencijos vertime iškeltas klausimas dėl lyties kaip socialinio vaidmens - gender - terminų vartojimo. Teisininkai pabrėžia, kad svarbu išlaikyti aiškią sampratą tarp biologinės lyties ir socialinių vaidmenų, siekiant kovoti su diskriminacija ir skatinti lyčių lygybę. Nors kyla diskusijų dėl ratifikavimo greičio, ekspertų nuomone, Lietuvos įsipareigojimai turėtų būti kryptingi ir integruoti įvairias institucijas.
Duomenys apie smurtą ir tyrimai
Pagal Lietuvos statistinę įvairovę 2024 m. fiksuoti 21 tūkst. apsaugos nuo SAA orderių, o 2024 m. 15,1 tūkst. pavojingų asmenų buvo skirta apsaugos nuo SAA orderių (3 ar daugiau orderių per metus gaudavo 1262 asmenys). Tačiau 11% apskųstų orderių buvo panaikinta teismų, o 74% - sutiktų su skyrimu orderių.
Taip pat skaitykite: Socialinis verslas Lietuvoje: modeliai ir pavyzdžiai
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į stereotipų įtaką aukų ir smurtautojų požiūriui, ir ragina skatinti išsamesnį kovos su smurtu lyties požiūriu neutraliai sprendimą: ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir prevencijos ir pagalbos sistemos plėtra.
Iššūkiai ir įgyvendinimo keliantys klausimai
- Kaip užtikrinti, kad konvencijų nuostatos būtų veiksmingai pritaikytos Lietuvos teisėsaugos ir socialinių paslaugų praktikoje?
- Kaip sumažinti SAA pasikartojimą, ypač kaimo vietovėse, kur registruojama didelė SAA dalis?
- Kaip užtikrinti kuo platesnį pagalbos priemonių spektrą, įtraukiant gydymo, švietimo ir kitų sričių institucijas?
Taip pat skaitykite: Plačiau apie neįgaliųjų integraciją