Nedarbo lygis šalyje 2025 m. sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei užpernai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis pernai sudarė 7,9 proc., moterų - 5,8 proc. 2024 m. atitinkamai buvo 7,7 proc. ir 6,4 proc. Tuo metu 15-24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis sudarė 14,1 proc. ir buvo 2,1 proc. punkto mažesnis nei 2024 m. Ilgalaikio nedarbo lygis per metus sumažėjo 0,2 proc. punkto ir praėjusiais metais sudarė 2,5 proc. Paskutinį 2025 m. ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 6,8 proc. ir, palyginti su trečiuoju metų ketvirčiu, padidėjo 0,2 proc. punkto.
Vyrų nedarbo lygis per ketvirtį padidėjo 1,1 proc. sudarė 8,4 proc., o moterų nedarbo lygis sumažėjo 0,7 proc. punkto ir sudarė 5,2 proc. 15-24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis sudarė 12,9 proc. ir per ketvirtį padidėjo 0,4 proc. punkto. Minėtą 2025-ųjų metų ketvirtį šalyje buvo 106,4 tūkst. bedarbių arba 1,4 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių skaičius per ketvirtį sumažėjo 7,9 tūkst. ir buvo 33 tūkst., 15-24 metų amžiaus bedarbių buvo 12,3 tūkst.
2025 m. spalio-gruodžio šalyje dirbo 1,457 mln. gyventojų - jų skaičius per ketvirtį sumažėjo 27,7 tūkst. 15-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis praėjusio metų paskutinį ketvirtį sudarė 73,8 proc., per ketvirtį sumažėjo 1,3 proc. punkto. Šios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis sudarė 72,7 proc. - 2,1 proc. punkto mažesnis nei moterų - 74,8 proc. 55-64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,5 proc. punkto ir sudarė 68,5 proc. Tuo metu 15-24 metų amžiaus jaunimo užimtumo lygis sudarė 29,2 proc. ir per ketvirtį sumažėjo 7,9 proc. punktą.
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE: Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas kaip bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais. Matematiškai tai išreiškiama formule: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, o LF - darbo jėga.
Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje, skaičiuojamas bendrasis nedarbo lygis, taip pat vyrų, moterų, įvairių amžiaus grupių nedarbo lygiai. Nustatant nedarbo lygį, remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Svarbu pažymėti, kad neoficialių šaltinių nedarbo lygis dažnai būna didesnis nei oficialus, nes dalis gyventojų nedirba arba nesiregistruoja darbo biržose.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Nedarbo lygio pokyčiai Lietuvoje: laiko juostos
LIETUVOJE nedarbo lygis pradėtas skaičiuoti nuo 1991 m. pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, ir 1991 m. jis sudarė 0,3 %, 1993 m. - 3,1 %, o 1995 m. - reikšmingas pokytis į viršų. Nuo 1994 m. Lietuvos statistikos departamentas atlieka gyventojų užimtumo tyrimą, siekdamas įvertinti paslėptinį nedarbingumą. Apklausiami 15 metų ir vyresni gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu, o tyrimas vykdomas pagal Eurostat reikalavimus 8000 namų ūkių.
Bendrasis nedarbo lygis Lietuvoje per ekonomiką kito įvairiai: didžiausias įrašas 2001 m. (11,2 % pagal darbo biržos duomenis, 16,5 % pagal tyrimą, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Vėliau didelis svaras skiriamas socialinio draudimo išmokoms, o registruotų bedarbių skaičius mažėja. Nedarbo Lygio skirtumai: vyrų lygis dažnai aukštesnis už moterų, taip pat didesnis nedarbas didmiesčiuose, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, bei tarp jaunimo, tautinių mažumų ir žemesnio išsilavinimo žmonių.
2008 m. gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis nedarbo lygis buvo 5,8 %. 2009 m. dėl ekonominės krizės nedarbo lygis išaugo į 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
Dabartinės tendencijos irEuropos kontekstas
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 127 200 bedarbių, iš jų 15-24 metų - 13 700. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 10 500. Ilgalaikių bedarbių buvo 37 300 (29,3 % visų bedarbių). Jaunimo nedarbo lygis siekė 14,6 %, per ketvirtį sumažėjo 3,7 punkto, per metus - 1,5 punkto. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,56 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,43 mln. Antrąjį ketvirtį šalyje buvo 113,4 tūkst. 15-74 metų bedarbių, iš jų 15-24 metų - 17,3 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 43,1 tūkst., arba 38 proc. visų bedarbių.
Gyventojų užimtumas antrąjį ketvirtį buvo 74 proc. - per ketvirtį jis padidėjo 0,6 punkto, per metus - sumažėjo 0,2 punkto. Moterų užimtumas buvo 1 proc. žemesnis nei vyrų - 73,5 % vs 74,5 %, jaunimo - 27,9 % (sumažėjo 0,3 punkto ir 3,3 punkto per metus). 55-64 metų gyventojų užimtumas - 71,7 %. Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln. - 19,1 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį: dirbo ar turėjo darbą 1,46 mln. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Antrojo ketvirčio pradžioje 912,6 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų dauguma - pensininkai, rodo pokyčius darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
tags: #sveidjos #jaunimo #nedarbingumo #lygis