Akivaizdžiai pribrendusi Seimo rinkimų sistemos reforma vis dažniau tampa diskusijų objektu. Kad Seimo rinkimų tvarka yra keistina, ne kartą yra teigę ne tik politikai, dažnai apie jos trūkumus užsimenama ir Lietuvos politologų tyrimų išvadose. Šiame straipsnyje aptariama Seimo rinkimuose taikomos mišrios paralelinės rinkimų sistemos problematika, daugiau dėmesio skiriant jos geografiniam aspektui - demografinių procesų nulemto dažno vienmandačių rinkimų apygardų perbraižymo keliamoms problemoms.
Rinkimų sistemos tipai ir mišrios sistemos ypatumai
Nors rinkimų sistemos gali būti tipologizuojamos pagal rinkimuose naudojamą formulę, apygardos dydį ir biuletenio struktūrą, akademinėje literatūroje daugiausia yra išskiriami trys pagrindiniai blokai - mažoritarinė sistema, proporcinė sistema ir mišri sistema. Mažoritarinė sistema užtikrina principo „laimėtojas pasiima viską“ įgyvendinimą. Tokia sistema koreliuoja su stabilios vienos partijos vyriausybės formavimusi, mažu didelių ir reikšmingų partijų skaičiumi. Proporcinė sistema savo ruožtu yra sukurta siekiant įgyvendinti kuo tolygesnį visos visuomenės reprezentavimą. Mišrios sistemos gali būti skirstomos į kompensacines ir paralelines. Kompensacinėse sistemose proporcinio elemento mandatai yra paskirstomi taip, kad būtų ištaisytas mažoritarinio elemento sukeltas neproporcingumas. Mišrios sistemos gali sujungti dviejų tipų privalumus arba perimti blogąsias abiejų savybes.
Lietuvoje naudojama kaip kompromisinis variantas pasirinkta mišri paralelinė sistema. Teoriškai mišri paralelinė sistema turėtų mažinti partinės sistemos fragmentaciją, palyginti su grynąja proporcinio atstovavimo sistema, tačiau paralelinės sistemos neužtikrina bendro rinkimų rezultatų proporcingumo ir gali išstumti iš parlamento net ir nemažai balsų gavusias partijas. Lietuvoje Seimo rinkimuose piliečiui duodant du balsus (už sąrašą ir už vienmandatininką) norėta tiek užtikrinti platų visuomenės atstovavimą pagal ideologijas, tiek personalizuoti atstovavimą vienmandatėse apygardose. Tačiau taip tik buvo iššvaistoma daug balsų ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje apygardose.
Mišrios paralelinės sistemos problemos Lietuvoje
Mišrios paralelinės sistemos parlamento rinkimuose buvo išbandytos ir jų atsisakyta Azerbaidžane, Bulgarijoje, Kirgizijoje, Kroatijoje, Šiaurės Makedonijoje, o nuo 2023 m. ir Ukrainoje. Lietuvos rinkimų sistema perima blogąsias abiejų sistemų savybes. Šalyje dėl mišrios paralelinės sistemos vyrauja didelė fragmentacija, didelis neproporcingumas, rezultatai vienmandatėse apygardose gali ir sustiprinti rinkimų laimėtoją, ir susilpninti. Tiek partijoms, tiek rinkėjams sunku turėti pagrįstų lūkesčių dėl rinkimų rezultatų ir vyriausybės formavimo. Mišri paralelinė sistema gali užauginti didelius neįskaitomus balsų kiekius: 2020 m. 19,6 proc. (neįskaitant negaliojančių biuletenių) rinkimuose dalyvavusių asmenų daugiamandatėje apygardoje atidavė balsą už politines jėgas, kurios negavo nė vieno mandato. 2016 m. šis skaičius siekė 18,36 proc.
Vienmandatėse apygardose laimintys asmenys surenka tik mažą dalį apygardose gyvenančių asmenų balsų: nugalėtojai vienmandatėse antrajame rinkimų ture vidutiniškai surinko 15,9 proc. (2020 m.) ir 14,9 proc. (2016 m.) visų registruotų rinkėjų balsų. Vaido Morkevičiaus teigimu, Lietuvoje dėl mišrios sistemos egzistavimo yra didelis padalyto balsavimo mastas, tačiau jo pobūdis ir rinkėjų pasirinkimai yra apriboti nusistovėjusios partijų konkurencinės erdvės ypatumų. Mažvydo Jastramskio teigimu, kadangi sistemų proporcinis ir mažoritarinis elementai neveikia nepriklausomai, atsiranda vadinamasis „apkrėtimo“ efektas - Lietuvos rinkimų sistema perima blogąsias abiejų sistemų savybes.
Taip pat skaitykite: Balsavimo biuletenių kiekis
Apygardų ribų nustatymo principai ir tarptautinė patirtis
Rinkimų apygardas analizuoti galima pagal jų dydį, ribas ir jose renkamų atstovų skaičių. Grynąją proporcinę sistemą taikanti šalis rinkimus organizuoti gali vienoje apygardoje, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis. Teritorinis rinkimų apygardų apibrėžimas gali veikti rinkimų rezultatų proporcingumą, tautinių bei regioninių mažumų atstovavimo galimybes. Mažesnėse apygardose teritorinio atstovavimo principas yra sustiprinamas, o didesnėse apygardose tai yra sumenkinama.
Apygardų ribų nustatymui ar perbraižymui daugiausia yra keliami šie kriterijai - nešališkumas, lygybė, reprezentatyvumas, nediskriminavimas, skaidrumas. Nešališkumas yra įgyvendinamas apygardų ribas nustatančią instituciją formuojant kaip nuo politikų nepriklausančią įstaigą. Lygybė yra užtikrinama kuo labiau suvienodinant rinkimų apygardų rinkėjų skaičių. Reprezentatyvumas užtikrinamas, kai rinkimų apygardos sudaromos atsižvelgiant į vietos bendruomenes, administracines ribas, geografines ypatybes ir kt. Nediskriminavimo principas apima manipuliacijų dėl rasės, odos spalvos, kalbos, religijos ar kt. nebuvimą.
Šalyse dažniausiai skiriasi apygardų ribų nustatymo institucijos sudėtis ir šiai institucijai suteikiamo nepriklausomumo laipsnis. Įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos gali pačios vykdyti šią funkciją arba perduoti ją nepriklausomoms komisijoms. Pavyzdžiui, JAV Kongreso apygardų ribų nustatymas yra beveik visada pavedamas valstijų įstatymų leidžiamosios valdžios institucijoms. Kitoje spektro pusėje yra daugybė šalių, kuriose tam skirta agentūra ar institucija nustato rinkimų apygardų ribas. Apygardų ribų nustatymo pagrindai, dažnis ir kiti veiksniai įprastai yra nustatomi rinkimų įstatymuose.
Beveik visose šalyse galiojančiuose rinkimų įstatymuose, remiantis Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) gerosios rinkimų praktikos kodekse pateikiamomis rekomendacijomis, yra nurodoma, kad apygardos turėtų būti kuo vienodesnės pagal rinkėjų skaičių. Įstatymuose taip pat yra nurodomos tolerancijos ribos arba leistini nukrypimai nuo rinkėjų skaičiaus apygardose vidurkio. Dar vienas veiksnys, kurį nurodo daugelio šalių įstatymai, yra pagarba vietos bendruomenėms.
Universaliai taikomo perbraižymo laikotarpio nėra. Pavyzdžiui, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Kenijoje, Malaizijoje ir kitur galioja nuostatos, pagal kurias apygardų ribos turi būti nustatomos ne rečiau kaip kas 10 metų. Bahamai, Fidžis, Naujoji Zelandija ir kitos šalys ribas perbraižo ne rečiau kaip kas penkerius metus. Australijoje ribos nustatomos ne rečiau kaip kas septynerius metus. Airijoje daugiamandatės rinkimų apygardos pagal vieno perleidžiamo balso sistemą turi būti nustatomos kas 12 metų. JK apygardų ribų perbraižymui yra sudarytos tam skirtos komisijos, kurios periodiškai kas penkeri metai teikia situacijos apžvalgas ir kas 8-12 metų, atsižvelgdamos į rinkėjų skaičiaus kaitą bei kitas priežastis, perbraižo rinkimų apygardas.
Taip pat skaitykite: Editos Rudelienės vaidmuo rinkimų procesuose
Perbraižymo ypatumai Lietuvoje 2016 ir 2020 rinkimams
Straipsnyje pristatomi rinkimų apygardų nustatymo principai ir būdai kitose šalyse, 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimams skirtų vienmandačių apygardų ribų perbraižymo metu sukaupta patirtis ir išskiriamos kilusios problemos. Rinkimų apygardų ribų perbraižymas reikalauja piniginių ir laiko sąnaudų. Maždaug trečdalis rinkimų apygardų ribas nustatančių šalių nenumatytas konkretus laiko tarpas - apygardų ribos keičiamos tik tada, kai užfiksuojamas atitinkamas rinkėjų skaičiaus sumažėjimas ar padidėjimas. Pavyzdžiui, Šiaurės Makedonijoje ribos yra peržiūrimos, jeigu kurioje nors rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius nuo vidurkio skiriasi 5 proc.
Dažnas perbraižymas Lietuvoje yra susijęs su demografinių procesų tendencijomis ir sukelia problemų: administracinės ribos kartais neatitinka naujų apygardų poreikių, mažos apskritys turi būti sujungiamos, o tai kelia diskusijų dėl reprezentatyvumo. Rinkimų apygardų ribas nustatanti ar perbraižanti valstybė taip pat turi nuspręsti, kas braižys apygardų ribas, kokiais pagrindais bus nustatomos šios ribos, kaip dažnai turi būti perbraižomos apygardų ribos, į kokius papildomus kriterijus turi atsižvelgti ribų braižytojai ir kt.
Biuleteniai: jų tipai, pildymas ir galiojimo sąlygos
Vienas iš pagrindinių rinkimų elementų yra balsavimo biuleteniai, kurių skaičius ir naudojimo tvarka yra aiškiai apibrėžti. Lietuvoje rinkėjai gali dalyvauti įvairių tipų rinkimuose, tokiuose kaip Prezidento rinkimai, Seimo rinkimai, Europos Parlamento rinkimai ir savivaldybių tarybų rinkimai. Kiekvieno tipo rinkimuose rinkėjams išduodami skirtingi biuleteniai, atsižvelgiant į tai, ką jie turi išrinkti ar dėl ko balsuoti.
Pavyzdžiui, Seimo rinkimuose rinkėjai gauna du biuletenius: vieną - vienmandatėje apygardoje, kitą - daugiamandatėje apygardoje. Prezidento rinkimuose rinkėjas gauna vieną biuletenį, kuriame turi pasirinkti vieną kandidatą. Taip pat, rinkimų dieną gali vykti ir referendumai. Tokiu atveju rinkėjai gauna atskirus biuletenius, skirtus referendumo klausimams.
Didžiausias biuletenis - A3 formato - Vilniaus miesto savivaldybėje, kur rinkėjai galės rinktis vieną iš 29 biuletenio eilučių: arba vieną politinės partijos sąrašą, arba vieną išsikėlusį kandidatą arba vieną išsikėlusių kandidatų koaliciją. Rinkėjui biuletenyje pirmiausia turi būti aišku, kad jis turi pažymėti tik vieną eilutę biuletenyje. Negalima balsuoti už du ar daugiau: du kandidatus, du kandidatų sąrašus, du - vieną kandidatų sąrašą ir vieną kandidatą ir pan.
Taip pat skaitykite: Kodėl balsadėžėse randama mažiau biuletenių nei išduota rinkėjams
Jei rinkėjas balsavo už kandidatų sąrašą, jis gali reitinguoti tame sąraše esančius kandidatus. Rinkėjai reitinguodami gali daryti įtaką sąraše esančių kandidatų eiliškumui. Reitinguojama taip: į reitingavimui skirtus penkis langelius reikia įrašyti kandidatų numerius iš to sąrašo, už kurį rinkėjas balsavo. Biuletenis bus galiojantis ir tuo atveju, jei bus užpildyti ne visi penki reitingavimo langeliai. Jei kandidatų sąraše, už kurį balsavo rinkėjas, yra tik penki kandidatai, tai reikia pildyti ne daugiau kaip keturis reitingavimo laukelius, jeigu keturi kandidatai - tris laukelius, jeigu trys kandidatai - du laukelius, jeigu du kandidatai - vieną laukelį.
Pasirinktą kandidatų sąrašą ar išsikėlusį kandidatą rinkimų biuletenyje būtina žymėti aiškiai - taip, kaip parodyta žymėjimo pavyzdyje balsavimo biuletenyje, perbraukiant apskritimą ties sąrašo pavadinimu ar išsikėlusiojo kandidato vardu ir pavarde. Žymės apimtis privalo neviršyti sąrašui ar kandidatui skirto laukelio apimčių.
Galiojantys ir negaliojantys biuleteniai
Ne visi į balsadėžes įmesti biuleteniai yra pripažįstami galiojančiais. Biuletenis gali būti pripažintas negaliojančiu, jei jis yra sugadintas, netinkamai užpildytas arba jei balsadėžė buvo atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Jei balsavimo paštu voke nėra rinkimų apylinkės antspaudo, voke esantys biuleteniai negalioja. Taip pat, negaliojančiais pripažįstami ir paštu gauti vokai, kuriuose nėra rinkėjo parašo.
Sprendimą dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. EP rinkimų biuletenis būna neužskaitytas, jeigu partija nepažymėta, bet išreitinguoti jos nariai. Kauno rinkimų apygardoje, dažniausiai rinkėjai klydo Veršvų rinkimų apylinkėje, kur rasta daugiausiai negaliojančių biuletenių. Rinkimų komisija ambasadose, diplomatinėse atstovybėse, į kurias grįš vokai su rinkėjų užpildytais biuleteniais ir išankstiniais jų balsais, turės spręsti, ar užskaityti tokius balsus kaip galiojančius ar ne.
Balsavimo tvarka, biuletenių skaičiavimas ir komisijų funkcijos
Atvykęs į rinkimų apylinkę, rinkėjas turi pateikti komisijai savo pasą arba kitą asmenybę patvirtinantį dokumentą. Gavęs biuletenius, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje užpildo biuletenius. Svarbu pažymėti, kad rinkimų biuletenio (biuletenių) išsinešti iš balsavimo patalpos draudžiama. Pildant biuletenius, reikia atidžiai laikytis nurodymų.
Rinkimų organizavimą ir balsų skaičiavimą organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Rinkimų komisijos posėdis yra teisėtas, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Visi sprendimai priimami balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Šį protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Taip pat, pasirašo stebėtojai.
Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja ir anuliuoja, nukirpdama dešinįjį viršutinį jų kampą, sudeda į specialiai tam skirtus paketus ir šiuos paketus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų rinkimų biuletenių skaičius, taip pat trūkstamų rinkimų biuletenių skaičius ar rastų rinkimų biuletenių perteklius įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą.
Išankstinis balsavimas, paštu balsavimas ir užsienio apylinkės
Lietuvoje sudarytos sąlygos balsuoti iš anksto net penkias dienas iki rinkimų. Tai leidžia rinkėjams, kurie negali atvykti į rinkimų apylinkę rinkimų dieną, pareikšti savo valią patogiu metu. Taip pat, numatytos sąlygos balsuoti paštu. Rinkėjas, kuris dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali atvykti į rinkimų apylinkę, gali kreiptis į savivaldybę ir užpildyti prašymą balsuoti paštu. Tokiu atveju rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus rinkėjui pristato pašto darbuotojas. Užpildytą biuletenį rinkėjas įdeda į voką ir grąžina paštu.
Globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, o pašto viršininko teikimu nustatomas šių skyrių darbo laikas. Taip pat sudaromos sąlygos balsuoti namuose ir sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užtikrinti, kad net ir sunkios būklės ligoniai galėtų dalyvauti rinkimuose.
Kilus diskusijoms apie užsienyje išsiųstų biuletenių galiojimą, yra pateikti konkretūs pavyzdžiai: Anglijoje gyvenanti rinkėja pranešė, kad Lietuvos ambasada Londone atsiuntė biuletenį be komisijos antspaudo. Tokiais atvejais rinkimų komisija ambasadoje turi vertinti, ar galima pripažinti rinkėjo valią, ar ne. Biuletenis yra toks saugus dokumentas, jo nelabai suklastosi. Svarbu, kad konkreti ambasada įvertintų, ar galima pripažinti rinkėjo valią, ar ne.
Rinkimų administracijos praktika ir rekomendacijos
Rinkimų biuletenių skaičiavimas, biuletenių anuliavimas ir jų saugojimas susiję su griežtomis procedūromis: po balsų skaičiavimo ir protokolo surašymo Rinkimų komisija nedelsiant sudaro bendrą sąrašą visų kandidatų iš eilės pagal gautą balsų skaičių. Vokai su rinkimų medžiaga saugomi Rinkimų komisijoje 60 dienų ir vėliau sunaikinami. Rinkėjai gali teikti skundus dėl internetinio balsavimo techninių nesklandumų, duomenų saugumo ar kitų su balsavimo platformos veikimu susijusių klausimų per tris dienas po balsavimo pabaigos.
Panaši tvarka Lietuvoje renkant Seimą buvo taikoma XX a. Remiantis straipsnio siūlymu, ateityje renkant Seimą rekomenduojama taikyti tik proporcinę rinkimų sistemą, valstybę padalijus į 6 daugiamandates apygardas (7-oji apygarda - užsienyje gyvenantiems mūsų šalies piliečiams), kurios būtų sudarytos apskričių pagrindu, mažesnes apskritis sujungus tarpusavyje. Proporcinę sistemą parlamento rinkimuose jau kelis dešimtmečius taiko visos mūsų ES kaimynės, o daugiamandačių apygardų sistema mažina poreikį dažnai perbraižyti ribas ir mažina administracinį svorį.
Tablas - biuletenių tipai ir naudojimo atvejai
| Rinkimų tipas | Gauti biuleteniai | Pastabos |
|---|---|---|
| Seimo rinkimai | 2 (vienmandatė + daugiamandatė) | Vienmandatėje pažymimas kandidatas, daugiamandatėje - partija ir galimas reitingavimas |
| Prezidento rinkimai | 1 | Pasirenkamas vienas kandidatas, nurodoma, kas kėlė kandidatą |
| EP rinkimai | 1 | Jei partija nepažymėta, bet išreitinguoti nariai - biuletenis neužskaitytas |
| Referendumas | 1 ar daugiau | Atskiros įmautės, biuleteniai dedami atskirai |
Stebėtojai, skundai ir protokolai
Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti visą rinkimų procesą, tačiau jie neturi teisės kištis į rinkimų komisijos darbą. Stebėtojai gali teikti pastabas ir rinkėjų skundus, tačiau galutinius sprendimus priima rinkimų komisija. Rinkimų komisijos nutarimai gali būti skundžiami atitinkamoms institucijoms pagal nustatytą tvarką ir terminus. Garbės teismas skundus sprendžia per nustatytą terminą ir apie sprendimą praneša Rinkimų komisijai bei pareiškėjui.
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai turi būti atskleisti rinkėjams tikrinti septynių dienų laikotarpiui. Kiekvieno rinkėjo pareiga ir teisė yra pasitikrinti, ar yra įrašytas į sąrašą ir ar jo duomenys yra teisingi.
Siūlymai dėl rinkimų tvarkos tobulinimo
Siekiant sumažinti dažnų apygardų perbraižymų poreikį ir spręsti mišrios paralelinės sistemos keliamas problemas, siūloma pereiti prie proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos su keliais daugiamandatiais regionais. Siūloma valstybę padalinti į 6 daugiamandates apygardas, o 7-oji apygarda skirtų užsienyje gyvenantiems piliečiams. Šios apygardos galėtų būti sudarytos apskričių pagrindu, mažesnes apskritis sujungus tarpusavyje. Tokia tvarka leistų sumažinti perbraižymo dažnumą, užtikrinti didesnį rezultatų proporcingumą ir sumažinti iššvaistytų balsų skaičių.
tags: #suskaiciuotu #biuleteniu #skirtukas