Stuburo lūžiai yra didelė medicininė problema, kuri, jei nebus laiku gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų. Stuburo lūžiai - tai vieno ar kelių stuburą sudarančių slankstelių lūžiai arba įtrūkimai. Šie lūžiai gali būti įvairių formų, įskaitant kompresinius lūžius, sprogstamus lūžius ir skersinių ataugų lūžius. Kompresiniai lūžiai yra labiausiai paplitęs tipas, dažnai atsirandantis dėl osteoporozės ar traumos.
Dažniausios priežastys ir epidemiologija
Stuburo lūžiai sudaro 6-8 proc. visų skeleto lūžimų; vyrų ir moterų santykis svyruoja nuo 4:1 iki 8:1. Nukentėjusiųjų amžius dažniausiai 20-50 m., jaunesni kaip 30 m. sudaro 45-65 proc. 10 proc. visų stuburo sužalojimų įvyksta nardant nežinomose vietose.
Kokios yra dažnos stuburo lūžių priežastys? Stuburo lūžiai gali atsirasti dėl traumos, tokių kaip kritimai ar nelaimingi atsitikimai, taip pat dėl gretutinių ligų, tokių kaip osteoporozė. Gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką kaulų sveikatai. Mažai kalcio ir vitamino D turinti mityba gali susilpninti kaulus, todėl jie tampa labiau linkę lūžti. Sėslus gyvenimo būdas prisideda prie kaulų tankio sumažėjimo, o rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali dar labiau pabloginti kaulų sveikatą.
Anatomija ir rizikingos zonos
Anatomiškai stuburas yra skirstomas į kaklinę, krūtininę, juosmeninę ir kryžkaulinę dalis. Dažniausiai pažeidžiami kaklo dalies 5 ir 6 (C5-C6), krūtinės dalies 11 ir 12 (Th11, Th12) ir juosmeninės dalies 1 (L1) slanksteliai. Tai galima paaiškinti biomechanikos dėsniais: kaklo dalyje C5-C6 slanksteliai yra labai judrūs, nes žemiau esantis 7 kaklinės dalies slankstelis yra labiau fiksuotas prie palyginti nepaslankių krūtinės slankstelių, sutvirtintų slankstelių-šonkaulių sąnariais.
Simptomai ir diagnostika
Stuburo lūžių simptomai gali skirtis priklausomai nuo lūžio sunkumo ir vietos. Simptomai gali būti stiprus nugaros skausmas, ribotas judrumas ir neurologiniai simptomai, tokie kaip tirpimas ar silpnumas. Kompresinio slankstelio lūžio simptomai gali skirtis priklausomai nuo lūžio priežasties ir sunkumo. Kai kuriais atvejais, ypač esant lengvam osteoporoziniam lūžiui, simptomų gali išvis nebūti.
Taip pat skaitykite: Kriterijai invalidumui gauti po stuburo operacijos
Stuburo lūžių diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Pažeidimo pobūdis nustatomas kliniškai ištyrus ligonį, atliekant rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją, magnetinio branduolinio rezonanso tomografijos tyrimą, mielografiją ar kitus tyrimus. Vaizdo tyrimai: rentgeno nuotraukos dažnai yra pirmas žingsnis vizualizuojant lūžius.
Gydymo principai
Gydymas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Gydymas priklauso nuo to, ar pažeistos nugaros smegenys ir šaknelės. Nesant nervinių struktūrų pažeidimo, komplikacijų, gydymo metodų pasirinkimas yra labai platus ir svyruoja nuo konservatyvaus iki daugybės chirurginių būdų. Operuojami tik tie ligoniai, kuriems yra suardyta slankstelių bei raiščių sistema ir stuburas nebeatlieka savo atraminės funkcijos. Kitais atvejais gydoma konservatyviai - gulimu režimu, medikamentais, imobilizuojant ortopediniu įtvaru.
Chirurginės galimybės: esant sunkiems lūžiams ar stuburo nestabilumui, gali prireikti chirurginės intervencijos. Ryškus trauminis nugaros smegenų suspaudimas ar pažeidimas, nugaros smegenis spaudžiantys lūžgaliai ar tarpslankstelinio disko fragmentai - indikacijos, kai operacija gali būti būtina.
Konservatyvūs gydymo elementai
- Poilsis ir dozėtas mobilizavimas - pirmosiomis dienomis ramybė reikalinga, bet užsigulėti nepatarčiau.
- Ortopediniai įtvarai ir korsetas - korsetas yra svarbus komponentas reabilitacijos laikotarpiu; skirtas apsaugoti ir palaikyti stuburą fizinio krūvio metu.
- Vaistai - skausmą malšinantys vaistai, antikoaguliantai trombozės prevencijai.
- Fizioterapija - specialisto sukurtas pratimų rinkinys, naudojamas nuo pirmųjų iki paskutinių reabilitacijos laikotarpių dienų.
Reabilitacija po stuburo lūžio
Reabilitacija po stuburo lūžio apima kelis etapus, siekiant atkurti fiziologines ir motorines kūno funkcijas. Reabilitacijos procesas terapijoje vaidina labai svarbų vaidmenį, tai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus gali grįžti į savo įprastą gyvenimą. Reabilitacija vaidina labai svarbų vaidmenį atlikus stuburo lūžių operaciją, nes teisingas gydymas yra tik dalis reabilitacijos priemonių po traumos. Reabilitacijos priemonės skiriamos ir atliekamos griežtai prižiūrint gydytojui.
Reabilitacijos planas turi būti sudaromas etapais. Ankstyvuoju laikotarpiu dažniausiai siekiama mažinti tinimą, saugiai atkurti judesius ir išmokyti pacientą taisyklingai judėti. Pirmiausia specialistas įvertina paciento būklę: kokia operacija atlikta, kiek laiko praėjo po operacijos, kokios gydytojo rekomendacijos, koks skausmo lygis, tinimas, judesių ribotumas, raumenų silpnumas ir kasdieniai sunkumai.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos tikslai po stuburo traumos
Kineziterapija ir pratimai
Kineziterapija: tai individualūs pratimai, judesių amplitudės lavinimas, raumenų stiprinimas, eisenos mokymas, pusiausvyros pratimai. Ši procedūra yra specialisto sukurtas pratimų rinkinys, kuris naudojamas nuo pirmųjų iki paskutinių reabilitacijos laikotarpio dienų. Terapinė gimnastika skirta stabilizuoti vidaus organų darbą ir pagerinti raumenų funkciją.
Reabilitacijos pratimų taikymas vyksta keliais etapais. Pirmasis etapas - pirminis mobilizavimas ir tinimo mažinimas; antrasis etapas - jėgos ir ištvermės lavinimas, judesių kontrolė bei funkcinių įgūdžių atkūrimas. Pirmieji pokyčiai gali būti pastebimi sumažėjus sąstingiui, pagerėjus judesių amplitudei, eisenai ar kasdieniam judėjimui.
Masažas ir manualinės technikos
Masažas. Jį atlieka specialistas. Pagrindinis masažo tikslas reabilitacijos laikotarpiu yra medžiagų apykaitos procesų normalizavimas, kraujotaka. Jis naudojamas kaip gydomosios gimnastikos priedas. Masažas apima skersinį ir išilginį glostymą, lengvą minkymą ir darbą su krūtine. Pirmieji du užsiėmimai atliekami ant gydymo sofos, tada pacientas apsilanko rankinio specialisto kabinete. Masažo terapeutai taiko visas žinomas technikas, pamokos trukmė - penkiolika minučių. Būtina įtvirtinti kineziterapijos pratimų poveikį.
Fizioterapinės procedūros
Medicininės procedūros parenkamos pagal traumų sudėtingumą. Tai gali būti ultravioletinis apšvitinimas, elektroforezė, UHF (ultra aukšto dažnio terapija), elektrostimuliacija, lazerioterapija, ultragarsas, TENS. Alternatyvūs metodai skiriami paskutiniame reabilitacijos laikotarpiu: plaukimas, balneologinės procedūros, jogos užsiėmimai.
Prevencija komplikacijų
Didelė komplikacijų tikimybė susijusi su labai sumažėjusiu ligonio aktyvumu, ilgu gulėjimu. Dažniausios komplikacijos - plaučių, šlapimo takų, kojų venų uždegimai, pragulos. Ypač pavojingi kojų venose susidarę trombai, kurie gali atitrūkti ir sukelti staigią mirtį. Norint to išvengti, skiriami antikoaguliantai. Būtini ir kineziterapijos pratimai, kurie pagerina kraujo tekėjimą tiek arterijomis, tiek venomis bei kraujo prisotinimą deguonimi. Po stuburo traumų labai svarbi ir protarpinė kojų kompresija specialia įranga; pravartu dėvėti elastines-kompresines kojines ir palaikyti galūnes aukščiau širdies lygio.
Taip pat skaitykite: Kaip ambulatorinė reabilitacija padeda po stuburo išvaržos?
Psichosocialinė parama ir mokymas
Šiuo laikotarpiu pacientas pradedamas mokyti prižiūrėti save, persikėlimo, saugaus judėjimo, taisyklingo svorių kėlimo ir nešimo. Taip pat mokomi ir ligonio artimieji, suteikiama socialinė ir psichologinė pagalba. Svarbu tinkamai modifikuoti paciento reakciją į skausmą; jėgos ir ištvermės pratimai derinami su atsipalaidavimo pratimais, akupunktūra, fizioterapijos priemonėmis (šalčio, šilumos, purvo aplikacijos ir kitos procedūros).
Specifinės situacijos
Pacientai, kuriems yra vidutinio sunkumo nugaros smegenų pažeidimas, apatinė krūtinės ląstos dalis arba sunki juosmens trauma, reabilitacijos tikslas yra atkurti savarankišką judėjimą. Po tarpslankstelinio disko išvaržų reabilitacija turi būti individuali ir atsargi. Kai skausmas užsitęsia ar kartojasi, svarbu vertinti ne tik raumenis ir stuburą, bet ir kasdienius įpročius: darbo vietą, fizinį aktyvumą, miegą, stresą, judėjimo baimę ir netaisyklingus kompensacinius judesius.
Gyvenimo būdo rekomendacijos ir prevencija
Prevencija, tokia kaip osteoporozės gydymas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas, padeda sumažinti lūžių riziką. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip kaulus stiprinantys vaistai, fiziniai pratimai ar mitybos pokyčiai, aptarkite tai su specialistu, kad šios priemonės atitiktų jūsų būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate staigų ar lėtinį nugaros skausmą, pastebite laikysenos pokyčius ar turite osteoporozės rizikos veiksnių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ortopedą ar neurologą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate tirpimą, silpnumą ar kvėpavimo sunkumus, kurie gali rodyti nervų pažeidimą.
Praktiniai patarimai pacientams
- Neignoruokite skausmo, nemaskuokite jo vaistais be gydytojo patarimo.
- Gaukite kvalifikuotą apžiūrą - traumatologą arba sporto medicinos gydytoją.
- Vengti ilgalaikio gulėjimo; taikyti dozuotą judesį prižiūrint specialistui.
- Laikytis reabilitacijos plano, dalyvauti kineziterapijoje, masaže ir fizioterapijoje.
- Mityba: reabilitacijos metu būtina subalansuota mityba, skatinanti kaulų ir audinių atstatymą.
Švelnus pratimas po stuburo suspaudimo lūžio
Ko tikėtis iš reabilitacijos
Reabilitacija padeda pacientui sveikti kryptingai ir saugiai. Pirmieji pokyčiai gali būti pastebimi sumažėjus tinimui ir pagerėjus judesių amplitudei. Trukmė labai individuali: po mažesnių traumų gali pakakti kelių savaičių, o po sudėtingesnių operacijų ar traumų reabilitacija gali tęstis kelis mėnesius ar ilgiau. Reabilitacijos metu gali būti jaučiamas tempimas, nuovargis ar lengvas diskomfortas, tačiau neturėtų būti aštraus, stiprėjančio ar ilgai išliekančio skausmo.
Specializuotos paslaugos
Kai įmanoma, patartina siųsti ligonius į specializuotus reabilitacijos centrus. Taip 20-30 proc. sutrumpėja hospitalizacijos trukmė ir gydymo išlaidos, o poveikis daug geresnis, nes tokiuose centruose esama daugiau šių ligonių reabilitacijos galimybių ir patirties. Tarandės šeimos klinikoje teikiamos ambulatorinės reabilitacijos paslaugos apima individualų pritaikymą, kvalifikuotų specialistų dėmesį ir galimybę įsigyti papildomas paslaugas.
| Reabilitacijos elementas | Tikslo aprašymas |
|---|---|
| Kineziterapija | Judesių amplitudės atstatymas, raumenų stiprinimas, eisenos mokymas |
| Masažas | Kraujotakos gerinimas, audinių atpalaidavimas, kineziterapijos poveikio įtvirtinimas |
| Fizioterapija | Skaitmeninės procedūros skausmui mažinti ir audiniams regeneruoti |
| Korsetas | Stuburo apsauga ir palaikymas fizinio krūvio metu |
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.