Šildomieji kompresai: slaugos procedūros ir taisyklės

Termoterapija ir kompresai yra paprastos, bet efektyvios priemonės, padedančios mažinti skausmą, atpalaiduoti raumenis ir pagerinti audinių kraujotaką. Kad šios procedūros būtų saugios ir veiksmingos, būtina žinoti, kada taikyti šilumą, kada šaltį, kaip paruošti ir uždėti kompresą bei kokių atsargumo priemonių laikytis.

Šilumos ir šalčio terapijos pagrindai

Šaltis sukelia vazokonstrikciją, t. y. kraujagyslių susitraukimą, kuris padeda mažinti tinimą ir slopinti uždegimą. Šalčio terapija (krioterapija) rekomenduojama esant ūmioms traumoms ir uždegimui; ji efektyviausia per pirmąsias 48 valandas po sužalojimo.

Šiluma veikia priešingai - skatina kraujotaką ir medžiagų apykaitą audiniuose, atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir mažina lėtinius skausmus. Šilumos terapija (termoterapija) labiau tinka lėtiniam skausmui, raumenų įtampai ar sustingimui mažinti.

Kada rinktis šaltį, o kada šilumą

• Ūmios traumos (iki 48 val.): naudokite šaltį - mažina patinimą ir skausmą.
• Lėtinis raumenų skausmas, sąnarių sustingimas: naudokite šilumą - pagerina lankstumą ir atpalaiduoja raumenis.
• Sumušimai, patinimai: šaltis slopina uždegimą.
• Jei yra stiprus uždegimas ar atviros žaizdos - šildyti negalima.

Šildomieji kompresai: rūšys ir poveikis

Šildomieji kompresai gali būti sausieji ir drėgnieji. Sausieji, prie kurių galima priskirti ir šildomasias pagalvėles, daromi su šildomaisiais tepalais, pakaitinta jūros druska, smėliu, linų sėmenimis. Drėgnų kompresų poveikis išlieka ilgiau, nes kai audinio skiautė drėgna, šiluma ne taip greitai išsisklaido.

Uždėjus šildomąjį kompresą, išsiplečia tos kūno vietos kraujagyslės, pagerėja odos ir gilesniųjų audinių kraujotaka. Kraujyje padaugėja baltųjų kraujo kūnelių, veikiančių uždegimo židinį, kovojančių su infekcija. Pagerėjus kraujotakai, į audinį patenka ir daugiau medikamentų, skiriamų ligai gydyti.

Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena

Šildomųjų kompresų populiarūs tipai (namų sąlygomis)

• Spiritiniai (alkoholiniai) kompresai - vienas populiariausių suaugusiems. Alkoholis greitai garuoja ir intensyviai šildo. Jei naudojate medicininį spiritą (96%), jį būtina skiesti vandeniu santykiu 1:2 arba 1:3. Laikoma apie 2-4 valandas, kol jaučiama maloni šiluma. Vaikams iki 3 metų spiritinių kompresų dėti nerekomenduojama.
• Varškės kompresai - švelnesnė alternatyva, dažnai taikoma net vaikams. Varškė pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir ilgai išlaiko drėgmę. Reikia naudoti natūralią, kambario temperatūros arba šiek tiek pašildytą (jokiu būdu ne šaltą iš šaldytuvo) varškę.
• Bulvių kompresas - išvirkite 2-3 bulves su lupenomis; tai labai karštas kompresas. Prieš dedant ant kaklo, būtinai patikrinkite temperatūrą ant vidinės riešo pusės, kad nenusidegintumėte.
• Kopūsto lapai - senovinis metodas: kopūsto lapą reikia šiek tiek pamušti arba subadyti, kad išsiskirtų sultys.
• Elektrinės šildyklės, guminės pūslės su karštu vandeniu, farmacinės silikono pagalvėlės (pamerkiamos į karštą vandenį) - patogios ir reguliuojamos priemonės.

Drėgnasis kompresas: klojimo taisyklės

Taisyklingas kompresas privalo susidėti iš trijų sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka savo funkciją.

1. Drėgnasis (gydomasis) sluoksnis: tai vidinis sluoksnis, kuris tiesiogiai liečiasi su oda; jam naudojama marlė, plona medvilninė skepetaitė ar bintas, sulankstytas į 4-6 sluoksnius. Šis audinys suvilgomas pasirinktame tirpale (degtinėje, aliejuje ir kt.) ir gerai nuspaudžiamas.
2. Izoliacinis sluoksnis: dedamas ant drėgnojo audinio; jo tikslas - sulaikyti drėgmę ir neleisti jai išgaruoti, sukuriant „šiltnamio efektą”. Tam tinka kompresinis popierius, vaškuotė arba maistinė plėvelė (polietilenas).
3. Šildomasis sluoksnis: viršutinis sluoksnis, skirtas šilumai išlaikyti; tam naudojama vata, flanelė, storas šalikas ar vilnonė skara.

Priešprocedūrinės ir saugumo taisyklės

• Prieš dėdami bet kokį kompresą, atidžiai apžiūrėkite odą. Jei odoje yra bėrimų, žaizdelių, pūlinukų, egzemos požymių ar limfmazgiai yra labai skausmingi, kieti bei paraudę - kompresų dėti negalima.
• Skydliaukės zonos šildymas yra pavojingas: draudžiama dengti priekinę kaklo dalį ties viduriu. Šiluma gali skatinti skydliaukės mazgų formavimąsi ar cistų augimą.
• Jei kūno temperatūra viršija 37,5-38 °C, jokių šildančių procedūrų atlikti negalima.
• Jei gerklėje matomi pūliniai (balti apnašai ant tonzilių) - šildyti griežtai draudžiama.
• Jei kūnas ima parausti, atsiranda deginimo pojūtis ar skausmas - procedūrą nutraukite, nustokite naudoti konkrečią medžiagą ir prireikus nuplaukite odą drungnu vandeniu bei patepkite raminamuoju kremu.
• Spiritinių kompresų negalima dėti vaikams iki 3 metų dėl jautrios odos ir rizikos, kad alkoholis rezorbuosis į kraują.
• Jei kompresas atvėso - nedelsiant nuimkite; drėgnas kompresas virsta šaltu ir gali pakenkti uždegimo atveju.
• Visada apsaugokite odą tarp karšto šaltinio ir odos (audinys, rankšluostis), o ledo ar šalto pakuotės netiesioginis kontaktas yra būtinas, kad būtų išvengta nušalimo.

Trukmė ir dažnumas

Šaldantis kompresas dažniausiai laikomas apie 15-20 minučių, kartojant kas kelias valandas; šilumos kompresai dažniausiai naudojami 20-30 minučių. Tyrimai rodo, kad vietinį skausmą mažina po maždaug 15 minučių; procedūrą galima kartoti 3-4 kartus per dieną reguliariais intervalais.

Specializuoti kompresai ir jų taikymas

Specializuoti kompresai skirti geresniam prisitaikymui prie anatomijos (kulkšnies, pečių, kaklo zonos). Kulkšnies kompresai dažnai turi reguliuojamus dirželius, tai leidžia palaikyti stabilumą ir tikslų šaldymą. Pečių kompresai aprėpia visą raumenų grupę aplink sąnarį ir leidžia atpalaiduoti įsitempusius raumenis be judesių apribojimo.

Kompresas nuo migrenos

Šaltas kompresas ant kaktos ar sprando gali sumažinti migrenos intensyvumą. Naudokite gelinį paketą arba švarų rankšluostį, sudrėkintą šaltame vandenyje; vyniokite į ploną audinį; laikykite 15-20 minučių.

Namų priemonės ir natūralūs kompresai

• Rankšluostis sudrėkintas šaltame vandenyje arba ledo kubeliai maišelyje (įvynioti į audinį) - paprasta šaldymo priemonė.
• Lininis maišelis su grikių lukštais ar ryžiais - ilgo laikymo šilumos alternatyva.
• Guminė šildomoji pūslė, silikono pagalvėlės - patogios, reguliuojamos priemonės.
• Daugkartinio naudojimo geliniai paketai - išlaiko temperatūrą ilgai, tinka šaldymui ir šildymui.

Praktiniai patarimai slaugai ir namų priežiūrai

• Visada informuokite pacientą ar šeimos narius apie procedūros eigą bei galimas rizikas.
• Uždėjus kompresą, rekomenduojama pacientui 15-30 minučių ilsėtis be papildomo fizinio krūvio.
• Po procedūros venkite iškart išeiti į šaltą orą ar skersvėją, ypač kai kaklas buvo sušildytas - galima „perpūsti” ir pabloginti būklę.
• Jei skausmas nepraeina per 3-5 dienas arba atsiranda temperatūra virš 38 °C, dusulys, sunkumai ryjant ar kiti rimti simptomai - kreipkitės į gydytoją.
• Šalčio ir šilumos terapijos derinimas yra optimalus: pradėjus nuo šaldymo po uždegimo slopinimo pereiti prie šildymo, siekiant atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką.

Kada kreiptis į specialistą

Nors lengvas skausmas ir traumos dažnai gydomos namų sąlygomis, būtina kreiptis į gydytoją, jei skausmas plinta, nesitraukia po 12-48 valandų ar jei pastebimi stiprūs patinimai, bėrimai, karščiavimas, kvėpavimo sunkumai ar kita pavojinga simptomatika. Taip pat, jei komplikacijos ar lėtinės ligos, pavyzdžiui, kraujagyslių ligos ar giliųjų venų trombozė, reikėtų vengti šilumos ir pasikonsultuoti su gydytoju prieš taikant termoterapiją.

Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"

Higiena ir priemonių priežiūra

Po kiekvieno panaudojimo kompresus nuvalykite švelniu muiluotu vandeniu, laikykite sausoje, švarioje vietoje. Patikrinkite gelinių pakuočių vientisumą; jei aptinkami pratekėjimai ar pažeidimai - pakeiskite priemonę. Prieš dedant šiltą paketą vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, visada patikrinkite temperatūrą ant vidinės riešo pusės.

Santrauka - pagrindiniai principai slaugai

• Šalčio terapija: pirmos 48-72 val. po ūmios traumos, 15-20 min. intervalais, per audinį.
• Šilumos terapija: lėtiniam skausmui ir raumenų įtampai, 20-30 min., vengti esant aktyviam uždegimui.
• Drėgnieji kompresai išlaiko šilumą ilgiau; kompresas turi tris sluoksnius: drėgną, izoliacinį, šildomąjį.
• Visada tikrinkite odos būklę, temperatūrą ir stebėkite pacientą procedūros metu.
• Kai kyla abejonių arba pasireiškia rimti simptomai - kreipkitės į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros

tags: #ssaldomieji #kompresai #slauga