Specialiųjų poreikių nustatymas suaugusiems asmenims Lietuvoje yra procesas, kurio metu nustatomi asmens poreikiai ir jų lygis, siekiant užtikrinti tinkamą socialinę paramą bei pagalbą. Šis procesas detalizuojamas įvairiuose teisės aktuose ir apima keletą institucijų bei veiksmų, skirtų objektyviam poreikių įvertinimui.
Teisinis pagrindas ir reglamentavimas
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja ne vienas teisės aktas ir ministerijų įsakymai, kurių tikslas - užtikrinti, kad asmenys su negalia gautų reikalingas paslaugas ir socialinę paramą. Pagrindiniai reglamentuojantys dokumentai yra:
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. A1-316 „Dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-342 „Dėl asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, invalidumo grupių prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui“;
- Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas;
- Kitų socialinių paslaugų įstatymai ir įsakymai, reglamentuojantys techninės pagalbos priemonių aprūpinimą, transporto lengvatų suteikimą bei kitus aspektus.
Visi šie dokumentai sudaro teisinį pagrindą, pagal kurį vyksta specialiųjų poreikių nustatymas, aprūpinimo priemonės, ir pagalbos organizavimas.
Institucijos ir specialiųjų poreikių nustatymo procesas
Seniau asmenys turėdavo kreiptis į dvi institucijas: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kuri nustatydavo specialiuosius poreikius, ir savivaldybę, kuri skirdavo specialiųjų poreikių lygį. Nauja tvarka supaprastina šį procesą, todėl NDNT teritoriniai skyriai atlieka ir abejų funkcijų nustatymą.
Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui atvykus į NDNT teritorinį skyrių. Anykštėnams artimiausi tokie skyriai yra Utenoje arba Panevėžyje. Tačiau ne visada žmogus gali atvykti į skyrių. Jei prognozuojamas asmens funkcionavimo lygmuo yra ne didesnis kaip 20 balų ir dėl funkcinių organizmo sutrikimų jis negali atvykti, NDNT specialistai atlieka apžiūrą namuose, ligoninėje ar socialinės globos įstaigos patalpose. Tokiu būdu gali būti nustatomi specialieji poreikiai asmeniui nedalyvaujant.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
NDNT taip pat nustato pirmojo ir antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį:
- Pirmojo lygio nuolatinės priežiūros poreikis nustatomas, kai dėl negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, kuri iš dalies apriboja savarankiškumą, ir būtina 4-5 valandų per parą kitų asmenų pagalba;
- Antrojo lygio nuolatinės priežiūros poreikis taikomas, kai dėl negrįžtamo sutrikimo savarankiškumas yra šiek tiek apribotas, o priežiūra reikalinga ne ilgiau kaip 3 valandas per parą.
Taip pat nustatomas lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis, kuris yra svarbi pagalbos dalis asmenims su judėjimo sutrikimais.
Specialiųjų poreikių lygiai suaugusiems asmenims
Pagal naują tvarką nuo šių metų pensinio amžiaus asmenims nustatomi du pagrindiniai specialiųjų poreikių lygiai:
- Dideli specialieji poreikiai - nustatomi asmenims, kuriems pripažintas pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis arba asmenims, kurių darbingumas prieš pensiją buvo 0-30 %;
- Vidutiniai specialieji poreikiai - nustatomi tiems, kuriems reikalingas pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis arba kurių darbingumo lygis prieš pensiją buvo 35-55 %.
Anksčiau būdavo trys lygiai - nedideli, vidutiniai ir dideli, tačiau dabar nedidelių specialiųjų poreikių lygis panaikinamas. Senjorai, turintys nedidelių poreikių lygį, gali kreiptis NDNT dėl prilyginimo vidutinių poreikių lygiui.
| Požymis | Nedideli specialieji poreikiai | Vidutiniai specialieji poreikiai | Dideli specialieji poreikiai |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti visuomeniniu transportu be pagalbos, vairuoti automobilį, judėti savarankiškai; nedidelės techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti su palydovo pagalba, vairuoti specialų automobilį, judėti su techninės pagalbos priemonėmis. | Keliauja su palydovo pagalba, vairuoja specialų automobilį, naudojasi elektra varomu vežimėliu; prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikia nedidelio būsto ar aplinkos pritaikymo. | Reikalingas dalinis būsto ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis, persikėlimo priemonės). | Reikalingas pilnas būsto pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas (durų praplatinimas, specialūs baldai, keltuvai). |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus. | Bendravimui naudoja pagalbines priemones (gestų kalbą, kompiuterį), supranta ženklus, dalyvauja pokalbiuose. | Sunkiai bendrauja, techninės pagalbos priemonės mažai padeda. |
| Vaikai | Gali lankyti visas švietimo įstaigas. | Gali mokytis su specialiųjų pedagogų pagalba ar specialiosiose mokyklose. | Gali būti ugdomi dienos centruose ar specialiosiose mokyklose; negali savarankiškai dalyvauti darbo rinkoje. |
| Darbingi asmenys | Gali dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. | Gali dirbti sudarius tinkamas darbo sąlygas, pritaikius darbo vietą ir aplinką. | Mokymasis ir darbas įmanomi tik socialinėse įmonėse ar priežiūroje. |
| Techninės pagalbos priemonės | Reikalingos kartais, daugiausiai nesudėtingos. | Reikalingos nuolatinės techninės pagalbos priemonės, tiek nesudėtingos, tiek sudėtingos. | Reikalingos ypatingai sudėtingos ir brangios techninės pagalbos priemonės. |
NDNT sprendimai ir pažymos
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims NDNT nustatęs specialiuosius poreikius, priima sprendimą ir dėl specialiųjų poreikių lygio bei išduoda neįgaliojo pažymėjimą. Asmenims, kuriems iki pensijos amžiaus buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustato neterminuotą specialiųjų poreikių lygį, jei asmuo to pageidauja ir pateikia raštišką prašymą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Specialiųjų poreikių nustatymas vaikams ir besimokantiems asmenims iki 21 metų
Tėvams pasirašius sutikimą atliekamas vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas dažniausiai pats lanko specialistų kabinetus.
Specialistai vertina vaiko intelektą (psichologas), kalbos ir kalbėjimo ypatumus (logopedas), mokymosi pasiekimus (specialusis pedagogas), socialinę aplinką (socialinis pedagogas) bei neurologinę sveikatą (gydytojas neurologas).
Parengtos pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pateikiamos PPT/ŠPT specialistams, o jų rezultatai aptariami kartu su tėvais. Tėvai nėra įpareigoti pristatyti pažymų į ugdymo įstaigą, tačiau gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas pagal rekomendacijas.
Ugdymo įstaiga, gavusi pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame dalyvauja specialistai, vaikas ir jo tėvai. Komisijoje priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos plano sudarymo, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų lūkesčius.
Pagalbos planas apima švietimo pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą, elgesio prevencijos ir intervencijos priemones. Naudinga žinoti, kada reikalinga mokytojo padėjėjo pagalba.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Specialiosios pagalbos priemonės ir jų nustatymo lygiai
Specialiosios pagalbos priemonės yra svarbi specialiųjų poreikių tenkinimo dalis, o jų poreikis priklauso nuo nustatyto specialiųjų poreikių lygio. Vadovaujantis Specialiosios pagalbos priemonių aprašu, kiekvienam lygiui priskiriamos atitinkamos pagalbos priemonės ir paslaugos.
Kontaktai ir papildoma informacija
Asmenys gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinius skyrius dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Anykštėnams artimiausi skyriai yra Utenoje arba Panevėžyje.
Socialinės paramos skyriaus specialistai įvardija, kad dėl nustatymo proceso ir pagalbos priemonių visada galima kreiptis telefonu arba elektroniniu paštu, kuriuos nurodo vietos savivaldybės administracijos.
tags: #specialiuju #poreikiu #skyrimo #tvarka #suaugusiems