Spaudoje specialistų lūpomis kalbama apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integraciją, netgi inkliuziją Lietuvos švietimo įstaigose. Atrodo, kad būsimo pradinuko tėvams turėtų pakakti kartu su vaiku kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kad ši įvertintų jo specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP). Jei vaiko SUP nėra tokie specifiniai ir dideli, kad jam būtų rekomenduojama (tik rekomenduojama, galutinis sprendimas vis tiek priklauso tėvams) specialioji mokykla, turėtų pakakti su PPT pažyma apie SUP pasibelsti į artimiausios švietimo įstaigos duris.
Ministerijos rekomendacijos ir finansavimo aspektai
Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje rašoma, kad „jei vaikas turi nustatytus didelius ir labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius ir mokosi integruotai, tai toks mokinys, siekiant gerinti ugdymosi sąlygas ir didinant mokytojo pagalbos prieinamumą, prilyginamas dviem mokiniams. Dėl to tokią klasę gali sudaryti mažiau vaikų, nei nustatyta Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse.“
Kartu nurodoma, kad priimant SUP mokinį mokyklai suteikiama teisė pretenduoti į papildomas lėšas (35 proc. didesnį mokinio krepšelį): „Pagalbą per pamokas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gali teikti ir mokytojo padėjėjas. Mokytojo padėjėjo paslaugos teikiamos mokiniui ar keliems mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir dėl įgytų ir įgimtų sutrikimų negalintiems savarankiškai dalyvauti ugdymo procese.“
Integracijos realijos: iššūkiai priimant mokinius
Vis dėlto tėvai turi ką papasakoti apie tai, kaip kai kurios mokyklos „teikia“ pagalbą šiems vaikams. Pasirodo, turint PPT pažymą su nustatytais vaiko SUP bei ugdymo rekomendacijomis, laukia nemažai iššūkių randant ugdymo įstaigą, kuri sutiktų priimti tokį nepatogų vaiką.
Specialistų trūkumas - dažna atsisakymo priimti į mokyklą kitokį vaiką priežastis. Mamos Jurgos patirtis panaši: „Nunešus prašymą į pagal gyvenamą vietą tuo metu mums priklausančią mokyklą - Kauno Pilėnų progimnaziją, paskambino ir pasakė, kad negali priimti mūsų sūnaus, nes neturi specialistų, nors mokyklos interneto svetainėje puikavosi surašyti visi mums PPT rekomenduojami specialistai. Pareikalavome raštiško pasiaiškinimo, bet buvo atsakyta, kad mokykla net neužregistravo mūsų prašymo, tad ir atsakymo rašyti neprivalo.“
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Kai kurios mokyklos net nebando dangstytis jokiomis neva objektyviomis priežastimis ir netgi atvirai diskriminuoja SUP mokinius. Pavyzdžiui, itin populiari, kone elitinė ir tėvų investicijomis garsėjanti Kauno Panemunės pradinė mokykla - atvirų durų dieną pristatydama mokyklą ir mokinių priėmimo sąlygas jos direktorė nepasikuklino viešai demonstruoti skaidrės, kurioje rašoma, kad SUP mokiniai čia nepriimami, nebent šie poreikiai atsiranda dėl ypatingų mokinio gabumų.
Mama Indrė pasakoja, kad apsilankiusi šios mokyklos atvirų durų dienoje net nebandė rašyti prašymo, nes suprato, kad jos vaikas čia tiesiog nepageidaujamas. Mama teigia supratusi, kad toks vaikas greičiausiai neįveiktų stojamojo (tiesa, mokykla tai vadina „susipažinimo“) pokalbio. Beje, į šį pokalbį pakviečiami ne visi pretendentai - prieš tai peržiūrimos jų medicininės pažymos, kurias privaloma pateikti su prašymu priimti į mokyklą.
Tėvų patirtys: kovos ir sprendimai
Neįgalius vaikus auginantys tėvai paprastai užsigrūdinę ir įpratę, kad reikia gerokai pakovoti už savo vaiko interesus. Mama Jurga dalijasi patirtimi: „Po pirmo nesėkmingo bandymo ir negražaus akibrokšto, pasikonsultavusi su teisininku, gavau patarimą mokykloms siųsti oficialius laiškus registruotu paštu ir nerašyti jokio kontaktinio telefono, kad jos negalėtų žodžiu atsisakyti priimti. Su žodiniu atsakymu juk niekur nenueisi - pavyzdžiui, į savivaldybės Švietimo skyrių.“
Mes atsakydavome: gerai, suprantame, negalite priimti sūnaus mokytis, bet prašome mums tą patį parašyti raštu ir išdėstyti savo motyvus. Iš gal 10 pasirinktų mokyklų į pokalbį kvietė tik dvi - Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla ir Kauno Veršvų gimnazija. Esame dėkingi už pravertas duris joms abiem. Lankyti pasirinkome vietos atžvilgiu patogesnę.“
Atskiro straipsnio vertų nuotykių ieškodama mokyklos autizmo sutrikimų turinčiam sūnui patyrė mama Birutė. 2017 m. moteris aplankė net 12 valstybinių bendrojo ugdymo, specialiųjų ir privačių mokyklų. Vis dėlto rugpjūčio viduryje mama vis dar nežinojo, kur ves sūnų rugsėjį. Vieta ugdymo įstaigoje atsirado tik tiesiogiai pasitelkus Švietimo ir mokslo ministerijos pagalbą.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Integracijos šaknys karčios: priėmimas ir kolektyvas
Kartais paaiškėja, kad net priimtas į mokyklą kolektyve toks vaikas mažų mažiausiai nelaukiamas, o kartais galima kalbėti ir apie psichologinį bei institucinį smurtą. Mama Ieva prisimena, kad jos sūnui patekti į pasirinktą mokyklą nebuvo sunku: „Su PPT pažyma apie vaiko SUP ir ugdymo rekomendacijas nuvykau užregistruoti sūnaus į Kauno Milikonių progimnaziją. Viskas sekėsi gerai, trumpai pakalbėjome su direktoriumi. Tiesa, buvau perspėta neskubėti ir nevesti sūnaus į birželio mėnesį vyksiantį būsimų pirmokų susipažinimą - esą klasėje dar nebus mokytojos padėjėjos (tarsi sūnui nereikėtų susipažinti su būsima mokytoja ir bendraklasiais). Buvo pasakyta ateiti tik rugsėjį, tad su sūnumi atėjome tiesiai į Mokslo metų pradžios šventę. Tuomet ir paaiškėjo, kad vaikai klasėje jau pažįstami ir susidraugavę, o mano sūnus nieko nepažįsta, be to, mokytoja manęs tik paklausė, ar vaikas supras, ką ji sako. Atsakiau, kad, be abejo, supras - jis protingas, o tai, kad labai neaiškiai kalba, nėra ženklas, kad nieko nesupranta.“
Mokytojo padėjėjos nebuvo visą savaitę, tad Ieva pasiteiravo direktoriaus, kada ji bus: „Šįkart direktorius bendravo labai nemandagiai, pasakė, kad nėra norinčių tokį darbą dirbti. Ir apskritai - tuoj kitų vaikų tėvai rašys skundus dėl tokių vaikų kaip mano, ir jie turės „išspręsti šią problemą.“
„Esu vieniša dirbanti mama, tad norėjau, kad sūnus lankytų popamokinę grupę. Apie tai bandžiau kalbėti su direktoriaus pavaduotoja. Buvau šokiruota, kai ji popamokinę veiklą mokykloje apibūdino lygindama su automobilių serviso paslaugomis. Pasak jos, kai varome automobilius į servisą, meistras gali priimti jį remontuoti arba ne. Taip ir mokytoja, kuri dirba pagal individualią veiklą, pati gali rinktis: priimti arba ne konkretų mokinį į prailgintą grupę. Mačiau, kad negaliu sūnaus leisti į tokią aplinką: jautėmės nemėgstami, smerkiami. Sūnus jautė ir be galo išgyveno situaciją - eidamas į Milikonių mokyklą klausdavo manęs, ar jis tikrai yra durnas. Mano ašaros ir bandymas aiškintis su mokyklos vadovybe, kad negalima taip elgtis su vaiku, kuriam ir taip sunku, direktoriui kėlė šypseną. Psichologiškai buvo sunku ir vaikui, ir man - atrodė, lyg į sienas daužyčiausi, nežinojau, kur kreiptis, niekas nenorėjo padėti“, - prisimena mama.
Beviltiška situacija tęsėsi tol, kol mama atsidūrė Kauno Kovo 11-osios gimnazijos pavaduotojos kabinete. „Esu labai dėkinga šiai mokyklai už suteiktą galimybę mano vaikui. Nors dabar vasara, kas dieną pagal galimybes jis skaito, rašo - stropiai mokosi, supranta, kad atsilieka, todėl turi motyvą stengtis. Ir vis pasako: „Mama, nenoriu būti durnas“, - pabrėžia pašnekovė.
Konferencijos, siūlymai ir teisės aktų pokyčiai
2019 m. gegužės 16 d. Vilniuje įvyko konferencija „Vaiko gerovės užtikrinimas: SUP (specialiųjų ugdymosi poreikių) turinčių mokinių įtrauktis“. Jos metu buvo diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau - SUP), įtrauktį į bendrojo ugdymo mokyklas. Renginys buvo skirtas išsakyti visų nevyriausybinių organizacijų poreikius ir problemas, aptarti esamą SUP turinčių mokinių socializacijos situaciją.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Konferencijoje dalyvavę specialistai vieningai sutarė, kad kiekvienas vaikas turi teisę, nepriklausomai nuo sutrikimo lygio, ugdytis ugdymo įstaigoje. Taip pat buvo pabrėžiama, kad mokyklos neturi teisės, t. y. dėl turimų negalių ar specialiųjų ugdymosi poreikių nepriimti jų į bendrojo ugdymo mokyklas. Pastebėta, kad Švietimo įstatymo 57 str. 10 dalis, kuri tarsi leidžia mokykloms, negalinčioms užtikrinti poreikių patenkinimo, nepriimti vaikų, turinčių SUP, turi būti keičiama.
Švietimo viceministras A. Pitrėnas teigė, kad integracija yra iššūkis dėl žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Tai, pasak jo, nemenkas iššūkis visai švietimo sistemai, nes reikia pakeisti nuostatas ir jas įgyvendinti. Visgi matant šiuos skaičius yra akivaizdu, kad psichologai ir socialiniai darbuotojai gali atlikti tik „gaisrų gesintojo“ darbą. Viceministras nekomentavo, kaip dirba specialistai turėdami tokias apimtis. Apie tai, kur dingsta 200 kasmet parengtų psichologijos magistrų ir kodėl jie neateina į švietimo sistemą, viceministras nekalbėjo. Nors mūsų šalyje seniai diegiamas inkliuzijos ar integracijos modelis, tačiau, pasak viceministro A. Pitrėno, vis dar trūksta patalpų, pritaikytų vaikams, kompetencijoms tobulinti.
Konferencijos dalyviai pasisako prieš mechanišką integraciją. Anot jų, pirmiausia reikia pažinti vaiką ir turi galvoti, kaip tenkinti jo poreikius. Iš tikrųjų integracijos schema turėtų būti daug sudėtingesnė. Reikia paruošti ne tik mokytoją, bet ir tėvus, paruošti klasės draugus, jų tėvus ir kitus mokyklos mokytojus. Šiuo metu tiesiog „įdedame“ vaikus į bendrojo ugdymo mokyklas ir vadiname tai integracija.
Teisinis pagrindas ir nuo 2024 m. numatyti pokyčiai
Nuo 2024 m. rugsėjo įsigaliojantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimas numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokykloje) kartu su bendraamžiais. Vaikams užtikrinama teisė nebūti diskriminuojamiems dėl su negalia susijusių socialinių, emocinių, kalbinių ar kitų individualių poreikių. Taip visiems besimokantiems suteikiamos lygios galimybės.
Įtraukusis ugdymas - tai kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, ugdymas be atskirties ir diskriminacijos. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno vaiko ugdymu, atitinkančiu vaiko ugdymo(si) galias ir poreikius.
Įtraukusiojo ugdymo vertybės, aspektai ir praktika
Įtraukiojo ugdymo vertybės: Nuoširdus santykis su vaiku, Kūrybiškumas ir džiaugsmingumas, Laikymasis amžiaus atitikimo planuojant veiklą bei ruošiant užduotis, Pasitikėjimas ir nešališkumas. Įstaiga vadovaujasi įtraukiojo ugdymo pagrindiniais aspektais: Kokybė - kiekvieno mokymas, užtikrinant ugdymo galias, poreikius, asmeninę pažangą; Bendrystė - įstaigos, šeimos, švietimo institucijų bendravimas, bendradarbiavimas; Aplinka - pritaikyti aplinkos ir ugdymo procesus įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams; Pedagogų rengimas - gerinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pasirengimą įtraukčiai.
Šiame ugdyme labai svarbi abipusiu įsipareigojimu, pasitikėjimu ir pagarba grįsta partnerystė su vaikais. Vaikų, kurie turi specialiųjų poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų lūkesčius.
Pedagogo ir pedagogo padėjėjo vaidmuo profesiniame rengime
Pedagogo vaidmuo bendrojo ugdymo grupėje, kurią lanko įvairių gebėjimų mokiniai, yra labai svarbus. Tikriausiai kiekvienam mokytojui norisi kuo sėkmingiau įveikti iškylančius iššūkius bei kuo greičiau surasti atsakymus į kylančius klausimus organizuojant vaikų ugdymosi procesą kasdieninėse situacijose.
Jau vasario mėnesį prasidės priėmimas į pedagogo padėjėjo profesinio mokymo programą. Planuojama priimti 25 asmenis. Mokymo bazė paruošta, įrengtas sensorinis kambarys. Būsimus pedagogo padėjėjus mokys ilgametę pedagoginio darbo patirtį turinti profesijos mokytoja Ina Baravikova. „Geras mokytojas, kuris pats nuolat mokosi, kad galėtų mokiniams perduoti pačias naujausias ir aktualiausias žinias“, - teigia būsimų pedagogo padėjėjų profesijos mokytoja.
Pedagogo padėjėjo programa suteikia V kvalifikacijos lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą, t. y. Pedagogo padėjėjo profesija vis dar nauja. Visuomenėje girdisi kalbų, kad ne kiekvienas mokinio padėjėjas yra kvalifikuotas ir stokoja specialiųjų žinių. Ši programa ir skirta parengti kvalifikuotą pedagogo padėjėją.
Pamokose bus mokomasi: Kaip pritaikyti ugdymą specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui; Kaip padėti pedagogui taikyti efektyvias ugdymo ir vertinimo strategijas; Rengti ir pritaikyti mokiniams tinkamą aplinką pagal pedagogo nurodymus; Kaupti informaciją apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio mokymąsi; Analizuoti savo veiklą ir numatyti jos tobulinimo kryptis; Pasirinkti profesinio tobulėjimo formas, būdus ir priemones; Suprasti švietimo pagalbą vaikui ir šeimai; Pažinti negalių rūšis, sensorines galimybes ir t. t.
Sensorinius kambarius turi ne viena rajono įstaiga. Anot I. Baravikovos, toks kambarys yra būtinybė vykdant pedagogo padėjėjo modulinę profesinio mokymo programą. Būtent čia programos dalyviai pažins priemones, padedančias mažinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio stresą, nerimą, įtampą, tyrinėti pojūčius, lavinti jo motoriką ir kūrybiškumą.
Mokymo turinys ir metodai specialiųjų poreikių mokiniams
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
| Sritys | Priemonės / pastabos |
|---|---|
| Pedagogų rengimas | Pedagogo padėjėjo programos, specialiosios pedagogikos kompetencijos |
| Aplinka | Sensoriniai kambariai, pritaikytos klasės, regimosios priemonės |
| Pagalba mokiniui | Mokytojo padėjėjas, surdopedagogas, specialiosios pagalbos paslaugos |
| Teisinis reguliavimas | Švietimo įstatymo pakeitimai, mokinių priėmimo tvarka, finansavimas (35% krepšelis) |
Mokymo metodų įvairovė ir individualizavimas
Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sritiniai pritaikymai: klausos, regos ir kalbos sutrikimai
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija).
Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
Vertinimas ir individualizuoti ugdymo planai
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.
Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Diskusija „Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas Lietuvoje – kaip spręsti šią problemą?“
Apsauga nuo diskriminacijos ir praktiniai siūlymai
Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje nurodoma: „Mokykla mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo užtikrinti psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos teikimą.“ Vadinasi, šių specialistų turėtų turėti kiekviena mokykla, nes jų pagalbos gali prireikti bet kuriam mokiniui.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad būtina siekti Švietimo įstatymo 57 str. 10 dalies keitimą, kuris nepaliks mokykloms galimybės nepriimti vaikų, jei jos tam nėra pasirengusios. Konferencijoje dalyvavę specialistai vieningai sutarė, kad kiekvienas vaikas turi teisę, nepriklausomai nuo sutrikimo lygio, ugdytis ugdymo įstaigoje.
Mama Jurga sako norinti kreiptis ir į tėvus, kurie purkštauja dėl tokių vaikų mokyklose: „Brangieji, negalia gali pasibelsti bet kada ir pas bet ką. Neklaus nei vardo, nei amžiaus, nei socialinės padėties ar dar ko nors. To, ką patiriame kovodamos už nors kiek normalesnį savo vaikų gyvenimą ar ugdymą, nelinkiu nė vienam. Asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, bet neturintys intelekto sutrikimo, gali mokytis kartu su kitais, jei atitinka profesinio mokymo programos reikalavimus, pvz., stojančiojo išsilavinimui ir turi medicininę pažymą*, kad mokytis gali ir kt. Priimami ne jaunesni nei 16 m. asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo, baigę ar mokęsi iki 16 metų pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (iki 16 m.“
„Stojantysis turi pasitikrinti sveikatą ir stodamas pateikti medicininę pažymą („Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą“ (086/a)), kurioje įrašyta, kad jis gali mokytis pagal jo pasirinktą profesinio mokymo programą. Profesinio mokymo programų pasiūla kasmet gali keistis. Kokios programos bus siūlomos rinktis stojantiesiems, paaiškėja prieš prasidedant priėmimui. Siūlomos programos skelbiamos „Mokausi Lietuvoje“ interneto svetainėje.“
tags: #specialiuju #poreikiu #mokiniu #integracija #profesiniame #rengimo