Sodros įmokos į privačius pensijų fondus nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant savarankiškai dirbančių asmenų mokėjimus bei valstybės remiamas įmokas už tam tikras gyventojų grupes. Fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės teigimu, nuo balandžio mėnesio įmokų suma svyruoja apie 13-19 mln. eurų, tuo metu anksčiau būdavo mokama apie 23-25 mln. eurų.
Daiva Gerulytė paaiškina, kad savarankiškai dirbantieji moka įmokas vieną kartą - valstybė už juos sumoka už visus 12 mėnesių iš karto. Be to, už tėvus, auginančius vaikus iki trejų metų laikotarpio, valstybė taip pat moka įmokas nepaisant to, kad šie nedalyvauja įmokų mokėjime dėl vaiko priežiūros atostogų. Todėl gegužę ir birželį buvo fiksuojamas įmokų padidėjimas, susijęs būtent su šių grupių mokėjimais.
Kalbant apie pensijų kaupimą antroje pakopoje, reikšmingą įtaką daro valstybės skatinamosios įmokos, kurios šiuo metu sudaro 1,5 proc. darbo užmokesčio. Daivos Gerulytės teigimu, kaupiančiųjo antroje pakopoje skaičius sumažėjo beveik 40 proc., tad analogiškai sumažėjo ir skatinamųjų įmokų apimtys.
Antrosios pensijų pakopos pokyčiai 2026 metais
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję įstatymų pakeitimai padarė II pensijų pakopos sistemą savanorišką ir lankstesnę. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, jog gyventojai dabar turi daugiau laisvės apsispręsti dėl kaupimo - numatytas dvejų metų laikotarpis, per kurį galima pasitraukti iš sistemos, o taip pat sudarytos sąlygos laikinai sustabdyti kaupimą ar priimti individualius sprendimus susidūrus su sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Be to, nuo 2026 metų kaupiantieji gali atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, o sulaukę pensinio amžiaus - pasirinkti išmokų būdą, įskaitant galimybę pasirašyti pensijų anuiteto sutartį, jei sukaupta suma viršija minimalią anuiteto ribą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pensijų kaupimo rezultatai ir investicinė grąža
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, 2025 metais II pensijų pakopos fonduose sukaupto gyventojų turto vertė išaugo daugiau nei 16 proc. ir metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu fondų vidutinė investicinė grąža buvo 6,1 proc., per metus pensijų fondai gyventojams uždirbo apie 600 mln. eurų grynojo pelno.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas pažymi, kad nuo 2004 metų pensijų fondai dalyviams jau yra uždirbę daugiau nei 4 mlrd. eurų grynojo investicinio pelno, o išmokėta suma pensijos sulaukusiems ar pasirinkusiems išmokas beveik siekia 1 mlrd. eurų.
Jaunesni nei 50 metų dalyviai daugiausia investuoja į akcijų rinkas, o tokių fondų vidutinė metinė grąža pernai siekė apie 7 proc., viršydama bendrą vidurkį. Tai atitinka tiek ilgalaikes akcijų rinkų grąžos prielaidas, tiek prognozes, kurias pateikė nuo 2018 m. gyventojams pasiekiama pensijų skaičiuoklė.
Gyvenimo ciklo fondų pasiekimai
Nuo 2019 m., kai buvo įkurti gyvenimo ciklo fondai, jų rezultatai buvo itin sėkmingi - kai kurių fondų sukaupta grąža viršijo 100 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2019 m. turėjo 1 tūkst. eurų, šiuo metu galėtų turėti apie 2 tūkst. eurų.
Analizėje pagal amžiaus grupes pernai geriausių rezultatų sulaukė 37-50 metų amžiaus fondo dalyviai (fonduose „Pensija 1982-1988“ ir „Pensija 1975-1981“), kurių investicinė grąža siekė 6,8 proc. Tuo tarpu konservatyviausiame „Turto išsaugojimo fonde“ grąža buvo 3,5 proc. Nuo 2019 m. net konservatyviausias fondas padidino vertę beveik penktadaliu (+17,7 proc.), o trys geriausiai pasirodę gyvenimo ciklo fondai savo dalyviams leido padvigubinti turtą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Trečiosios pakopos fondų statistika
Trečiosios pensijų pakopos fondai 2025 m. fiksavo 6 proc. bendrą svertinį vidurkį, daugiausia augo didesnės akcijų dalies fondai (+6,5 proc.). Mišraus investavimo fondų vertės augimas siekė 5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų - 3,6 proc. Trečiosios pakopos fonduose sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų, per metus išaugusi beveik 30 proc.
2026 metų pokyčių įtaka ir perspektyvos
2026 metai Lietuvos pensijų sistemai atneš esminių pokyčių - nuo šių metų sausio 1 d. atsisakyta automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, suteikta galimybė dviejų metų laikotarpiu be apribojimų pasitraukti iš sistemos, taip pat galima dalį sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar artėjant pensiniam amžiui.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas yra įsitikinęs, kad pokyčiai paskatins augti pasitikėjimą pensijų sistema. Jis pažymi, jog nepaisant dalies žmonių pasitraukimo iš sistemų, likusių dalyvių pensijų kaupimas ir investicijų grąža nebus neigiamai paveiktos.
Be to, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą, valstybė 2026 m. papildomai kiekvienam kaupiančiajam antrajame pakopoje pridės apie 400 eurų.
Ilgalaikiai pensijų fondų rezultatai ir investiciniai pasiekimai
Nuo 2004 metų antrosios pakopos pensijų fondai sukaupė 2,2 mlrd. eurų bendrą pelną, o nuo 2019 m., įvedus gyvenimo ciklo fondus, investicinė grąža siekia beveik 90 proc. Tai rodo, kad pensijų sistemos struktūriniai pokyčiai sulaukia sėkmingų rezultatų net ir sudėtingomis rinkos sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Lietuva jau keletą metų pagal tokius rodiklius patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių. 2024 m. Lietuvos pensijų fondų investicinė grąža trigubai viršijo EBPO vidurkį, atsižvelgiant į šio bloko valstybes.
Vidutinis II pakopos pensijų fondo dalyvis 2025 m. pabaigoje buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš jų 2,6 tūkst. eurų sudarė pelnas iš investicijų. Vidutinė metinė investicinė grąža 2025 m. siekė apie 432 eurus vienam dalyviui.
2023 metų investicijų rezultatai ir rinkos analizė
2023 metai buvo itin palankūs investuotojams - antrąją pensijų pakopą pasirinkę dirbantieji per metus gavo 14,2 proc. teigiamą svertinę investicinę grąžą, o III pakopos fondų investicijų grąža siekė 12,5 proc. Šiuo laikotarpiu šalies II pakopos pensijų fondų turtas išaugo iki 7,1 mlrd. eurų (+27,3 proc.), o III pakopos - iki beveik 294 mln. eurų.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pažymėjo, kad šie metai buvo vieni geriausių per pastarąjį dešimtmetį, nepaisant sankcijų ir palūkanų normų kėlimo, bei atkreipė dėmesį į technologijų įmonių akcijų augimą po ankstesnės kritikos.
Jauniausių kaupiančiųjų (22-28 metų amžiaus grupė) fondai per metus uždirbo net +16,3 proc., o vykdantys lėtesnę rizikos politiką (vyriausios amžiaus grupės) galėjo tikėtis 7-10 proc. grąžų.
Klausimai ir iššūkiai gyventojams
„Sodros“ komunikacijos patarėja M. Kozič akcentuoja, kad visuomenėje vis dar trūksta aiškumo apie pensijų kaupimo procesus ir įmokas, daugelis žmonių painioja privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo bei pensijų kaupimo įmokas. Daugėja klausimų dėl „nutraukimo“ ar „baigimo“ pensijų kaupimo, todėl ateinančiais mėnesiais ketinama aiškinti šiuos skirtumus.
Be to, gruodžio mėnesį planuojama paleisti naują „Sodros“ skaičiuoklę, kuri leis gyventojams įvertinti įvairius scenarijus: kiek jie sukauptų, jei tęstų kaupimą, arba kokią išmoką galėtų gauti, pasitraukę iš kaupimo. Tačiau pilna skaičiavimo informacija bus prieinama tik nuo 2026 m. sausio 1 d., kuomet „Sodrai“ bus perduoti duomenys apie sukauptą pensijų turtą.
Išmokų galimybės ir pasitraukimo sąlygos
Pagal naujausias teisės aktų pataisas, gyventojai galės išsiimti sukauptas lėšas trimis pagrindinėmis sąlygomis - sunkios ligos atveju, dalyvumo netekimo arba paliatyvios pagalbos poreikio atveju. Taip pat galimas neapmokestinamas lėšų išmokėjimas iki pensinio amžiaus.
Be to, pasiekus pensinį amžių, lėšas bus galima gauti dviem būdais: vienkartinai išimti iki 25 % sukauptų lėšų (neviršijančių asmeniškai įmokėtų sumų) arba visą sukauptą sumą, jei ji neviršija pusės minimalaus anuiteto arba liko mažiau nei penkeri metai iki pensijos.
Valstybinės ir privataus sektoriaus vaidmuo pensijų kaupime
Antrosios pakopos pensijų fondai yra vieninteliai Lietuvoje, kur valstybė aktyviai prisideda prie gyventojų kaupimo - kiekvienam kaupiančiajam prideda 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio kas mėnesį. Tai daro pensijų kaupimo sistemą unikalią ir patrauklią, skatinančią ilgesnį ir nuoseklų dalyvavimą.
Pensijų fondai į šiuos pokyčius įžengė turėdami pakankamai likvidumo ir atsakingai subalansuotas investicijų portfelius, todėl net esant žmonių pasitraukimui, likusių dalyvių pensijų kaupimui ir ilgalaikei investicinei grąžai tai neturės neigiamos įtakos.
Pensijų fondų investavimo strategija ir valdymas
| Metai | II pakopos dalyvių skaičius (mln.) | II pakopos sukauptas turtas (mlrd. Eur) | Metinė investicinė grąža (%) |
|---|---|---|---|
| 2019 | 1,45 | 10,6 | - |
| 2023 | 1,4 | 7,1 | 14,2 |
| 2025 | 1,4 | 10,6 | 6,1 |
Šie duomenys atspindi pokyčius ir svarbiausias tendencijas antrosios pensijų pakopos kaupime, investicinių rezultatų kitimą ir sektoriaus lankstumo augimą laikui bėgant.