Per metus vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius padidėjo 189 eurais arba 8,2 proc. ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė apie 2 480 eurų. „Darbo užmokesčio augimui poveikį darė minimalios mėnesinės algos didinimas apie 12 proc. bei skirtinga situacija atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Matysime kiek spartesnį augimą švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse, kur (...) skirtingi (darbo užmokesčio - ELTA) augimo tempai padiktavo 8 proc. augimą bendrai visoje šalyje“ - apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pajamų augimo dinamika ir realusis augimas
Vis tik, anot jos, lėčiau augant ekonomikai, buvo fiksuojamas lėtesnis darbo užmokesčio augimas. K. Zitikytės teigimu, 2024 m. darbo užmokesčio augimas siekė apie 8 proc., o pernai jis buvo dvigubai mažesnis ir siekė apie 4 proc. „Dar veikė ir kainų pokyčiai - didesnis kainų augimas negu fiksuodavome 2023 m. ir 2024 m., todėl tenka konstatuoti, kad 2025 m. pats realusis pajamų augimas buvo mažesnis nei dar ankstesniais metais“, - teigė K. Zitikytė.
Mediana ir pasiskirstymas
Pasak „Sodros“ atstovės, sparčiau nei darbo pajamų vidurkis, augo jų mediana. „Tai rodo, jog (…) visgi darbo pajamos pernai sparčiau didėjo uždirbantiems mažiausiai ir kiek lėčiau darbo pajamos užaugo tiems, kurių apskirtai uždirbamos darbo pajamos yra vienos didžiausių rinkoje“, - kalbėjo ji.
Institucijos duomenimis, darbo pajamų mediana per metus padidėjo 8,7 proc. ir siekė 1,93 tūkst. eurų prieš mokesčius - pusė visų apdraustųjų uždirbo mažiau nei 1,23 tūkst. eurų „į rankas“, o pusė - daugiau.
Pajamų augimas pagal profesijas ir sektorius
„Sodra“ skelbia, jog labiausiai augo nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų darbo pajamos, vidutiniškai per metus padidėjusios 9,9 proc. arba 68 eurais apo mokesčių. Toliau rikiavosi tarnautojai (9,5 proc.), paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai (9,4 proc.). Kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų pajamos augo apie 9 proc., vadovų - 7,9 proc. arba 128 eurais „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas fiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 proc.), statyboje (11,2 proc.) bei transporte ir saugojime (10,5 proc.). Vis tik, K. Zitikytės teigimu, didžiausios darbo pajamos ir toliau fiksuojamos informacijos ir ryšių veikloje - vidutinis darbo užmokestis siekia 2,2 tūkst. eurų „į rankas“.
Amžiaus grupių skirtumai
Anot K. Zitikytės, praėjusiais metais skirtumai išryškėjo ir tarp skirtingų amžiaus grupių apdraustųjų. „Sodros“ duomenimis, sparčiausias darbo pajamų augimas pernai fiksuotas tarp vyriausių darbo rinkos dalyvių - 51-60 m. darbuotojų pajamos padidėjo 9,7 proc. arba 115 eurų, o vyresnių nei 60 metų - 9,4 proc. arba 97 eurais. Tuo metu iki 30 m. amžiaus darbuotojų pajamos augo lėčiau - 6 proc. (82 eurais), iki 25 m. - 5,2 proc., arba 52 eurais.
Vidutiniai atlyginimai „į rankas“ ir pajamų pasiskirstymas
Vidutinis darbuotojų atlyginimas „į rankas“ per metus - trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, - padidėjo vidutiniškai 7,5 proc. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per metus padidėjo 8,1 proc. „Didžiausią įtaką darbo pajamų augimui darė šiais metais padidėjusi minimali mėnesinė alga. Svarbu tai, kad pajamų augimas ne tik nominalus.
„Sodra“ skaičiuoja, kad kas ketvirtas darbuotojas trečiąjį ketvirtį uždirbo 1-1,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 755-1012 eurų „į rankas“, daugiau nei trečdalis - atitinkamai 1,5-2,5 tūkst. eurų arba 1012-1525 eurus, o kas penktas - atitinkamai 2,5-4 tūkst. Sparčiausiai - 14 proc. - augo transporto įmonių darbuotojų algos, tačiau jos liko mažesnės nei vidutinės - augo iki 1829 eurų prieš mokesčius (1176 eurų po mokesčių).
Administravimo ir aptarnavimo įmonėse dirbančiųjų pajamos per metus augo 12,6 proc. iki 1079 eurų (po mokesčių), prekybininkų - iki 11,4 proc. iki 1218 eurų, mokytojų - apie 10 proc. iki 1436-1660 eurų, gydytojų - 12,1 proc. „Atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių (...) šiek tiek sumažėjo. Tai buvo nulemta to, kad sparčiau darbo pajamos augo tiems, kurie uždirba pačias mažiausias pajamas, ir kiek mažesniu tempu darbo pajamos augo tiems, kurie uždirba pačias didžiausias pajamas. (...) Tie, kurie uždirbo mažesnes pajamas, dešimtadaliu padidėjusios pajamos galėjo reikšti 80 eurų papildomų į rankas, o 8 proc. daugiausiai uždirbančių (algų padidėjimas - BNS) lėmė tik apie 230 eurų didesnes pajamas“, - kalbėjo K.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Lyties atotrūkis ir profesijų įtaka
Mažėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Pasak „Sodros“ atstovės, per pastarąjį dešimtmetį fiksuojamas mažiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų, susitraukęs beveik 10 proc. punktų - 2016 m. pajamos skyrėsi 18,2 proc., o pernai - 8,5 proc. Remiantis praėjusio lapkričio duomenimis, vyrai vidutiniškai uždirbo 108 eurais daugiau - jų vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1 530 eurų, moterų - 1 422 eurus.
„Apskritai, kelerių metų tendencija - tiek į vėlesnį amžių nukeliamas šeimos planavimas, pirmiausia vyrų ir moterų įsitvirtinimas karjeroje, didelis moterų užimtumo lygis. Visa tai diktuoja, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų sušvelnėjo“, - sakė K. Zitikytė. „Paskutiniais metais prisidėjo tai, kad būtent moterų darbo pajamos augo sparčiau ir tai buvo susiję būtent su profesijomis - kuriomis daugiau dirba moterys, kuriomis daugiau vyrai. Čia tie skirtumai ryškėjo“, - tęsė ji.
Didžiausi skirtumai tarp sveikatos specialistų, kur atlyginimų atotrūkis siekia 75 proc. vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 proc. visų šios profesijos apdraustųjų. Anot „Sodros“ atstovės, skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose, vadovaujančių pozicijų koncentracija. Tokios tendencijos, „Sodros“ duomenimis, vyrauja ir prekyboje - pardavėjai vyrai gauna 30 proc. didesnį darbo užmokestį, nors moterys šioje profesijoje sudaro 84 proc. visų apdraustųjų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamų skirtumai taip pat vieni didžiausių - siekia 36 proc., bet moterų šioje veikloje mažuma - tik 25 proc. Tuo metu mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų.
Darbo rinkos dydis, demografinės tendencijos ir pensijos
Dirbančiųjų skaičius per metus padidėjo minimaliai (0,01 proc.) ir siekė apie 1,4 mln., o per mėnesį - rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, - traukėsi 0,3 proc. Pernai gruodį, palyginti su 2024 metų gruodžiu, dirbančiųjų skaičius padidėjo 0,2 proc. arba 2,5 tūkst. žmonių. Didžiausi pokyčiai matomi darbuotojų iki 30 m. amžiaus grupėje - 2023 m. jie sudarė 19,6 proc. apdraustųjų, o pernai spalį - 15,7 proc.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Aukštos pridėtinės vertės ekonominės veiklos, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, finansinės ir draudimo įmonėse dirbančių žmonių skaičius traukėsi 2,3 proc., o viešajame sektoriuje - augo 2,4 proc. Iš „Sodros“ duomenų matome, kad dažniau dirba sulaukę pensinio amžiaus tie, kurie dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Be to, šių metų duomenys rodo, kad likus trejiems metams iki pensijos išankstinę pensiją gauna 2,6 tūkst. žmonių, o jų vidutinis stažas - 40 metų. Likus 4 metams išankstinę pensiją gauna 1,3 tūkst. žmonių, kurių stažas 38 metai, likus 5 metams - dar 1,4 tūkst. „Visoje šalyje senatvės pensijos gavėjų yra apie 630 tūkstančių, tai tie 8 tūkst. (gaunantys išankstinę pensiją - BNS) nėra didelė dalis - dviejų procentų nesiektų, tai pats mastas nėra didelis. Tačiau šie žmonės priima sprendimą gauti išankstinę senatvės pensiją, nepaisant to, kad ji yra ir mažinama. Didžioji dalis šių žmonių prieš tai gauna nedarbo išmoką. Tai reiškia, pirma iškrentama iš darbo rinkos ir tada naudojamasi galimybe imti išankstinę pensiją“, - aiškino K.
Spaudos konferencija „Kaip skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis?“
Socialinės ir ekonominės pasekmės
„Likus 5 metams iki pensijos kas dešimtas gyventojas gauna negalios pensiją, kas reiškia, kad darbingumas yra sumažėjęs, sveikata prastėja, dalis darbingumo prarasta, ir yra dalis, kurie susidūrę su šia situacija dar kartu dirba. Dalis yra tų, kurie tampa tik išmokos gavėjai ir į darbo rinką nebegrįžta“, - spaudos konferencijoje kalbėjo K. 55-mečių grupėje apie 30 tūkst. žmonių dirba, tačiau 5,4 tūkst. jau nedirba - dauguma jų gauna negalios arba nedarbo išmokas.
Lentelė: pagrindiniai rodikliai (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė / pokytis |
|---|---|
| Vidut. darbo užmokestis prieš mokesčius (ketvirčio pabaiga) | ~2 480 EUR (padidėjo 189 EUR; +8,2%) |
| Darbo pajamų mediana | 1,93 tūkst. EUR (padidėjo 8,7%) |
| Vidut. atlyginimas „į rankas“ (vyrams) | 1 530 EUR |
| Vidut. atlyginimas „į rankas“ (moterims) | 1 422 EUR |
| Didžiausias sektoriaus augimas | Administracinė ir aptarnavimo veikla (+12,7%) |
| Didžiausias profesijų augimas | Nekvalifikuoti pagalbiniai darbininkai (+9,9%) |
| Dirbančiųjų skaičius | ~1,4 mln. (padidėjo 0,01% per metus) |
Apibendrinant, „Sodros“ duomenys atskleidžia, kad minimalios mėnesinės algos didinimas, sektorių dinamika ir demografinės tendencijos formavo darbo užmokesčio pokyčius: augo mediana, mažėjo atlyginimų skirtumai tarp didžiausių ir mažiausių pajamų grupių, keitėsi sektorių indėlis į vidutinį atlyginimą, o lyties ir amžiaus skirtumai išliko svarbūs darbo rinkos analizei.
tags: #sodros #darbuotojo #vidutinis #atlyginimas