2025 m. birželio 17 d. įsigaliojo nauji Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos pakeitimai, prie kurių inicijavimo asociacija dirbo jau kurį laiką. Jau kurį laiką sulaukiame pagalbos prašymų, dalyvaujame atvejo vadybos posėdžiuose ir susitikimuose su savivaldybėmis, kur paaiškėja, kad mūsų bendruomenės nariai - autistiški vaikai ar suaugusieji, turintys labai sunkią negalią (neretai pasireiškiančią ir iššūkių keliančiu elgesiu) - dažnai negauna jiems būtinos pagalbos ir socialinių paslaugų.
Pakeitimų esmė: didesnis finansavimas dienos ir trumpalaikei socialinei globai
Pakeitimai apima: nustatyti dienos socialinės globos, teikiamos dienos centre, finansavimo dydį, skiriant maksimalią - iki 100 proc. (iki 3 600 Eur per mėn.). Iki pakeitimo galiojusi maksimali suma buvo iki 50 proc. Nustatyti trumpalaikės socialinės globos, teikiamos dienos centre, finansavimo dydį, skiriant maksimalią - iki 100 proc. (iki 3600 Eur per mėn.). Iki pakeitimo galiojusi maksimali suma buvo iki 50 proc.
Tikimės, kad šie pakeitimai suteiks daugiau galimybių laiku ir kokybiškai gauti paslaugas dienos globos centruose, o trumpalaikės globos paslaugos krizės metu leis šeimoms išlikti darbo rinkoje.
Pilotinis reglamentavimas: kombinacija ilgalaikės ir dienos užimtumo paslaugų
Taip pat patvirtintas naujas pilotinis reglamentavimas, kuris leis sunkiausios negalės asmenims, gyvenantiems bendro ir grupinio gyvenimo namuose, gauti ir dienos užimtumo paslaugas vykstant į dienos centrus. Nustatyta, kad asmeniui su sunkia negalia, kuriam jau teikiama ilgalaikė socialinė globa bendro gyvenimo namuose arba grupinio gyvenimo namuose, nustačius poreikį teikti dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, abi paslaugos būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto dotacijų Metodikos 1 priede nurodytomis lėšų dalimis.
Dvi socialinės globos paslaugos būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto dotacijų iki 2026 m. gruodžio 31 d., ne daugiau kaip 50 asmenų. Tokia dviejų paslaugų kombinacija jau yra įprasta praktika daugelyje kitų šalių, tačiau Lietuvoje tokios galimybės iki šiol nebuvo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Išmokas Vaikui
Įtaka asmenims ir šeimoms
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai suteiks teigiamą postūmį: „Galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad teisė pasinaudoti šita nuostata suteikta tik pelno nesiekiantiems asmenims, vaikų ir jaunimo globos institucijoms, senelių, neįgaliųjų globos institucijoms, nors pridėtinės vertės mokesčio direktyva ES valstybėms narėms suteikia tam tikrą diskreciją nustatant socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį. Todėl kontroliuojant Vyriausybės institucijoms, siūloma šitą teisę suteikti ir didesniam ratui socialinių paslaugų teikėjų.“
Priėmus siūlomus pakeitimus, į neapmokestinimo PVM režimo taikymo apimtį bus įtraukti ir nustatyta tvarka socialines paslaugas teikiantys pelno siekiantys juridiniai asmenys, o taip pat ir tokias paslaugas teikiantys fiziniai asmenys. Pataisos įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Metodikos ir teisėkūros kontekstas
Su pakeitimais galite susipažinti: Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos pakeitimus, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministrės birželio 17 d. įsakymu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus. Jų tikslas - apibrėžti socialinių paslaugų sampratą, nustatyti teises į jas, paslaugų kontrolės, finansavimo ir apmokėjimo principus.
Numatoma įteisinti socialinių paslaugų įstaigų licencijavimą. Rengiama apmokėjimo už šias paslaugas tvarka, asmens poreikio vertinimo metodika bei paslaugų standartai.
Vyriausybės ir ministerijos sprendimai dėl darbuotojų ir kvalifikacijos
Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė susitiko su apskričių atstovais. Susitikimo metu V. Blinkevičiūtė akcentavo, kad socialiniams darbuotojams, kurie dirba stacionariose socialinės globos įstaigose ir psichiatrinio profilio sveikatos priežiūros įstaigose, kasmetinių kalendorinių atostogų laikas buvo pailgintas 14 kalendorinių dienų. Lėšos šioms atostogoms turi būti numatytos visų apskričių biudžetuose, todėl nesklandumų jas suteikiant neturėtų būti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos vaikų dienos centrų projektai
Nuo šių metų gegužės 1 d. biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai padidės vidutiniškai 100 litų. Tai palies apie 4,5 tūkst. apskritims pavaldžių stacionarių globos įstaigų darbuotojų. Be to, nuo gegužės iki 500 litų turėtų didėti minimali mėnesinė alga. V. Blinkevičiūtė pažymėjo, kad ministerija skiria ypatingą dėmesį socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Gerinant socialinės globos įstaigų gyventojų gyvenimo kokybę svarbi yra ne vien jų gyvenamoji aplinka, bet ir darbuotojų profesionalumas.
Kvalifikaciniai reikalavimai ir paslaugų standartai
Patikslinti ir nustatyti nauji kvalifikaciniai reikalavimai socialinių paslaugų srities darbuotojams. Rengiami socialinių paslaugų standartai bei asmens poreikio vertinimo metodika, kuri leis, parengus specialią metodiką atsižvelgiant į asmens, jo šeimos narių poreikius, lengviau nustatyti, ar jam reikia ilgalaikės globos specialiose įstaigose ar paslaugų namuose, dienos centruose.
Deinstitucionalizacija ir paslaugų plėtra bendruomenėje
„Socialinių paslaugų plėtra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Iki 2030 metų planuojama ypatingą dėmesį skirti žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijai. SADM nurodo, kad socialinių paslaugų sistema Lietuvoje vis labiau orientuojama į ankstyvąją pagalbą, paslaugų prieinamumą bendruomenėje, individualizuotą pagalbą ir žmogaus savarankiškumo stiprinimą.
Dar 2022 metais buvo parengti regioniniai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią paslaugų žemėlapiai, kuriuose visos šalies savivaldybės, remdamosi paslaugų išvystymo analize, suplanavo paslaugų plėtros kryptis, kuriomis iki 2030-ųjų bus plėtojamos su apgyvendinimu ir dienos užimtumu susijusios paslaugos, kuriami dienos užimtumo centrai, socialinės dirbtuvės, teikiama pagalba priimant sprendimus, taikoma atvejo vadyba.
Savivaldybių vaidmuo ir taikomos dotacijos
Susitikime buvo pristatyti ir aptarti rengiami Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai. Jie numato, kad už socialinių paslaugų teikimą bus atsakingos savivaldybės, komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė. Pasak specialistės, įstatymo projekte siūloma, kad kai kurioms socialinėms grupėms ateitų tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto.
Taip pat skaitykite: SAM skyriaus veikla
Jos būtų teikiamos neįgaliesiems, kurie turi daug specialiųjų poreikių, vaikams, turintiems sunkų neįgalumo laipsnį, pripažintiems visiškai nedarbingais ir nesavarankiškais asmenims bei seniems žmonėms. Savivaldybės, gavusios dotacijas, turės spręsti, ar šiuos žmones siųsti į globos įstaigas, ar teikti jiems pigiau kainuojančias paslaugas namuose. Už kitas socialines grupes atsakys tik savivaldybės.
Valstybinės programos ir atokvėpio paslauga
Tęsis ir atskiroms socialinėms grupėms skirtos valstybinės programos - Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų programa. Siekiant asmeniui ar šeimai, prižiūrintiems žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų. Ją galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai). Asmenys, prižiūrintys artimuosius su negalia, už laikino atokvėpio paslaugą mokės iki 40 proc. pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar iki 60 proc. trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.
Praktiniai pavyzdžiai iš savivaldybių
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, atsakydamas į klausimą, kaip Biržų rajone sekasi užtikrinti socialines paslaugas, nesiskundžia. Meras sako, kad jam asmeniškai teko susidurti su eilėmis kitame mieste, tvarkant giminaičių reikalus. „Mums sakė, kad po pusės metų ateis įvertinti trečią insultą patyrusio ir trečiame aukšte esančiame bute gyvenančio asmens poreikių.“
Biržų rajone teikiama daug socialinių paslaugų iš socialinių paslaugų katalogo, kurio paslaugų spektras yra platus. „Kai kurios paslaugos, tokios kaip apsaugoti būstai arba grupinio gyvenimo namai, dar tik suplanuoti. Visi penki apsaugoti būstai yra nupirkti, jie yra remontuojami. Turime minčių, kad ateityje rajono ligoninė galėtų teikti atokvėpio paslaugas ir gauti finansavimą ne tik iš ligonių kasų, bet ir iš pačios savivaldybės ar valstybės, bet tai būtų ne nauja paslauga, o naujas paslaugos tiekėjas“, - prasitarė Biržų meras.
„Mūsų rajone veikia keturi globos namai, kuriuose yra apie 130 vietų. Be to, plečiasi dar vieni privatūs globos namai. Taip atsiras dar papildomai 24 ar 25 vietos. Taigi, turėsim apie pusantro šimto vietų, kas mūsų rajonui, kuriame gyvena 22 tūkstančiai žmonių, yra tikrai nemažai. Aplinkiniuose rajonuose, Pasvalyje, Kupiškyje, daug vietų nėra.“ Vykdant institucinę socialinės globos pertvarką jau padaryta nemaža pažanga. Progresas būtų dar spartesnis, jeigu pavyktų laiku rasti rangovus.
Duomenys ir poreikiai
2024 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 519 tūkst. vaikų. Daugiau kaip 6 tūkst. iš jų - globojami (globos įstaigose vis dar globojama apie 1,1 tūkst.). Parengus specialią metodiką atsižvelgiant į asmens, jo šeimos narių poreikius bus lengviau nustatyti, ar jam reikia ilgalaikės globos specialiose įstaigose ar paslaugų namuose, dienos centruose. Specialistė pastebi, kad apie 47 proc. senelių namuose, kitose stacionariose globos įstaigose gyvenančių žmonių mielai gyventų savarankiškai, gaudami tik bendrąsias paslaugas. Daugelis jų ten patenka tik dėl to, kad skursta, neturi būsto. Savivaldybės galėtų organizuoti jiems savarankiško gyvenimo namus. Ten nebūtų intensyvios globos, pakaktų vieno kito šalia esančio socialinio darbuotojo. Tai gerokai pigiau kainuotų, nes žmonės patys mokėtų komunalinius mokesčius.
Paslaugų kokybė ir prevencinės iniciatyvos
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro emocinės gerovės konsultantė Asta Bečelienė informuoja, kad sostinės gyventojai gali kreiptis dėl nemokamų emocinės gerovės konsultacijų. Emocinės gerovės konsultacijos - tai žemo intensyvumo psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimas, paremtas kognityvine bei elgesio terapija. Ateinančiam žmogui svarbu suprasti, kad jis patenka į saugią erdvę, kurioje bus priimamas toks, koks yra. Šių susitikimų esmė - kalbėti. Konsultacijoms registruotis gali visi Vilniaus miesto gyventojai nuo 18 metų. Siuntimo nereikia.
Nemokamos prevencinės socialinės paslaugos, skirtos stiprinti asmens ir šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškilusius iššūkius, kol jie netapo socialine krize taip pat teikiamos ir Bendruomeniniuose šeimos namuose.
Visiška nesėkmė: Lavrovo ir Rubio susitikimo rezultatai! Kas laukia toliau?
Teisiniai ir norminiai dokumentai, susiję su pakeitimais
Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, Socialinių paslaugų katalogas, Socialinės globos normų aprašas bei kiti teisės aktai sudaro teisinį pagrindą pokyčiams. Paminėtini dokumentai: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, Socialinių paslaugų katalogas, Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas ir kiti susiję įsakymai bei normos.
| Dokumentas | Paskirtis / reikšmė |
|---|---|
| Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika | Nustato finansavimo tvarką, dotacijų sąlygas, lėšų dalis |
| Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai | Apibrėžia paslaugų sampratą, licencijavimą, finansavimo principus |
| Socialinių paslaugų katalogas | Aprašo teikiamų paslaugų spektrą |
| Socialinės globos normų aprašas | Nustato stacionarios globos standartus |
Iššūkiai ir poreikiai tolimesniems žingsniams
Šiandien Lietuva susiduria su įvairialypiais iššūkiais - nuo visuomenės senėjimo ir augančių socialinės apsaugos išlaidų iki ribotų valstybės biudžeto galimybių bei didėjančių geopolitinių grėsmių, kurių sprendimas yra ne tik prioritetinis, bet ir reikalaujantis papildomų išteklių. Augant vyresnio amžiaus asmenų, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, skaičiui, sparčiai didėja integruotų socialinės pagalbos ir slaugos paslaugų poreikis. „Tam būtina sukurti ilgalaikės priežiūros, apimančios abi minėtas sritis, sistemą.
Ministerija mato poreikį plėtoti socialines paslaugas asmenims su negalia, užtikrinančias jų savarankišką gyvenimą su pagalba bendruomenėje. Socialinės paslaugos stiprina bendruomenes ir žmonių savarankiškumą. Šiuolaikinė socialinė politika orientuojasi į asmeninę pagalbą žmogui, kad jis gyventų bendruomenėje, išliktų aktyvus visuomeniniame gyvenime. Socialinių paslaugų sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti į besikeičiančius žmonių poreikius.
tags: #socmin #del #palydimosios #globos #pasikeitimu