Socialinių Tyrimų Metodai: Apibrėžimas Ir Svarba

Sociologija - mokslas apie visuomenę, apie žmogų, žmonių grupių, visuomenės socialinį gyvenimą, tirianti visuomenę, jos struktūrą ir procesus.

Sociologas, tai asmuo, kuris domisi įvairiomis sritimis, jo darbas skatina domėtis žmonių kasdieniniais gyvenimo įpročiais, socialiniu statusu, sveikata, taip pat analizuojama žiniasklaidos įtaka žmonių požiūriui, domimasi grupuotėmis ir pan. Tai itin plati disciplina, kuri vis daugiau sulaukia studentų ir kitų asmenų dėmesio, nes visuomenei itin reikalingi sociologai, tačiau studijuoti šiuos mokslus nėra lengva.

Tai kategorija, kurioje gausu analizių, referatų, pristatymų įvairiomis temomis. Plačiai nagrinėjami socialinio darbuotojo darbo metodai, socialinės problemos, kaip alkoholizmas, narkomanija, vaikų gyvenimas rizikos šeimose, skurdas, socialinė atskirtis. Čia taip pat rasite socialinio darbuotojo praktikos ataskaitas, kurios aprašytos atliekant praktikas ugdymo įstaigoje, globos namuose, ligoninėse ir pan.

Socialinis dalykas - visuomenės socialinės sistemos ir ją sudarančių elementų - asmenybių, socialinių bendrijų, socialinių institutų - analizė. Taikomojoje sociologijoje tyrimo objektas yra reiškinys ar procesas, į kurį nukreiptas sociologinis tyrimas. Socialoginių tyrimų dalykas - ta mus dominanti objekto pusė, kuri bus tiriama.

Socialinio Darbo Metodologija Ir Metodai

Socialinio darbo metodologija ir jos reikšmė. Socialinio darbo metodo sąvoka. Klasikiniai socialinio darbo metodai. Individualus socialinis darbas su atvejais. Taikant šį metodą labai svarbu... Soc darbo teorijos, sampratos, metodai, tikslai. Teorinio ir empirinio mokslinio darbo sąveika.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Socialinių darbuotojų taikomi metodai. Teorijų vertinimo kriterijai. Kas yra socialinis darbas. Soc darbo specifiniai bruožai. Socialinio darbo...

Mokslinių Tyrimų Metodologija Ir Metodai

Mokslo samprata mokslas kaip reiškinys. Mokslo prielaidos. Mokslo funkcijos. Mokslo klasifikacija. Mokslo metodologija ir metodas metodologijos samprata. Tyrimo metodas. Hipotezė. Socialiniai tyrimai socialinių tyrimų samprata. Socialinės...

Sociologinio Požiūrio Bruožai

Sociologiniam požūriui į visuomenę būdinga:

• Demaskavimas - gebėjimas matyti, kas vyksta už tiriamų socialinių struktūrų, socialinių grupių fasadų. Sugebėjimas apnuoginti socialines sistemas, parodant tai, ką jos slepia.
• Nepagarbumas - sociologas turi blaiviai ir kritiškai vertinti situacijas, negarbinti visuomenėje pripažįstamų vertybių, tiesų.
• Reliatyvizmas - geografinis ir socialinis mobilumas modernioje visuomenėje reiškia galimybes įvairiai traktuoti pasaulį.
• Kosmopolitizmas - sociologas turi teisę domėtis ne tik savo šalies, bet ir kitų šalių socialiniais reiškiniais.

Socialinių Tyrimų Apibrėžimas Ir Tipai

Sociologinis tyrimas - sistema logiškai nuoseklių metodologinių, metodinių ir organizacinių-techninių procedūrų, kurių tikslas - gauti patikimus duomenis apie tiriamą reiškinį ar procesą. Sociologinis tyrimas - tai sisteminis žinių rinkimas apie konkrečių (gyventojų) visumą (Lawson, Gorrot, 2000).

Sociologinių tyrimų tipai:

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

• Teoriniai
• Tiksliniai
• Empiriniai

Sociologinių tyrimų tipai sociologijos, kaip mokslo, vidinės institucionalizacijos požiūriu fundamentalieji tyrimai. Tikslas- kaupti mokslo žinias remiantis teorijomis, padedančiomis atskleisti šios srities universalius dėsningumus ir principus; taikomieji tyrimai. Tikslas- fundamentaliųjų žinių pagrindu tirti aktualiausias socialines problemas, turinčias neabejotiną pritaikymą praktikoje; socialinė inžinerija. Tikslas- fundamentaliųjų mokslo žinių pritaikymas technikos ir technologijų tobulinimui, naujų kūrimui.

Pagal tyrimo uždavinius:

• Žvalgomieji
• Aprašomieji
• Analitiniai

Pagal tyrimo pravedimo dažnumą:

• Vienkartiniai
• Pasikartojantys

Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai.

Pasikartojantys tyrimai Tyrimai atliekami keletą kartų, siekiant išsiaiškinti požiūrio į tam tikrus reiškinius kaitą. Pagrindinis reikalavimas - galimybė palyginti atliktų tyrimų duomenis pagal lyginamuosius rodiklius.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Longitiudiniai tyrimai Apima duomenis, kurie renkami pakankamai ilgą laiko tarpą (ne vienerius metus). Kadangi longitiudiniai tyrimai yra gana sudėtingi, brangus, tai jie nėra taip plačiai paplitę kaip skerspjūvio tyrimai. Tačiau juose gali būti tiriama mažiau respondentų. Svarbiausia priežastis, dėl kurios pasirenkama longitiudinis tyrimas - galimybė studijuoti pokyčius laikui bėgant. Norintys tirti tendencijas, turi atlikti longitiudinius tyrimus. Pvz., reikėtų atlikti longitiudinę studiją, jeigu norėtume išsiaiškinti, kaip keičiasi visuomenės požiūris į abortus, eutanaziją, organų donorystę, seksualines mažumas ir kitus naujus (netradicinius) reiškinius.

Pagrindiniai Socialinių Tyrimų Metodai

Metodai - tai priemonės sociologinei informacijai rinkti, sisteminti, analizuoti. Pagrindinė šių metodų užduotis yra įžvelgti, kas glūdi už paviršinio kasdieninio gyvenimo supratimo lygmens.

Sociologams labiau rūpi klausimai dėl kurių neramu ir kitiems žmonėms. Pvz: Ar šeima kaip institucija pradeda irti? Kaip masinis badas gali egzistuoti pasalyje, kuris šiuo metu yra turtingesnis nei kažkada buvo? Vis dėl to sociologijos teorija ir tyrimai visuomet siekia atsikratyti spekuliatyvaus būdo , kurie tokiems klausimams spręsti taiko paprastas žmogus.

Gyvenimo istorijos sudaro biografinė medžiaga apie atskirus individus - paprastai ji surenkama patiems individams prisimenant savo gyvenimą. Palyginti su gyvenimo istorijų metodu, kitos tyrimo metodikos paprastai neduoda tiek daug informacijos apie tikėjimų raidą bėgant laikui. Tačiau gyvenimo istorijų tyrimuose retai kliaujamasi vien žmonių atmintimi. Individų teikiamai informacijai praplėsti ir jos pagrįstumui patikrinti naudojami tokie šaltiniai, kaip laiškai, nagrinėjamojo laikotarpio ataskaitos ir laikraščių straipsniai.

Sociologiniams tyrimams dažnai iš esmės svarbi istorinė žiūra. Sociologai neretai nori tiesiogiai tyrinėti praeities įvykius. Kai kuriuos istorijos laikotarpius taip tyrinėti galima tada, kai dar gyvi to laikotarpio liudininkai, kaip holokausto atveju, kai Antrojo pasaulinio karo metais daugybė žydų ir kitų žmonių žuvo koncentracijos stovyklose nuo nacių rankos.

Sociologijai rūpi tirti žmones, o ne inertiškus objektus. Žmonės gali suprasti sociologijos žinias ir į jas reaguoti taip, kaip negali gamtos pasaulio elementai.

Šį ryšį galima apibūdinti kaip vienas įvykis sukeliantis kitą įvykį.

Kiekybiniai Ir Kokybiniai Tyrimai

Tokie taikomieji (empiriniai) tyrimai, kurių duomenys pateikiami skaičiais (kiekybine išraiška) ir reikalauja duomenų apdorojimo statistiniais metodais. Kiekybiniams tyrimams būdinga: objektyvus požiūris į aplinką; nesikišimas į tikrovę, kai daromas tyrimas. Tiriama tai, kas yra, o ne tai, ko norėtume, kad būtų.

Tyrimų rūšys: dedukciniai, t.y. iišvadų gavimas loginiu būdu, tiriant atskirus faktus; indukciniai, t.y. samprotavimas nuo atskirų faktų prie visumos; indukciniai - dedukciniai, t.y. tiesos ieškojimas kompleksinio tyrimo būdu.

Socialinio tyrimo procesas:

• Problema
• Hipotezė
• Tyrimo metodas
• Matavimas
• Duomenų rinkimas
• Duomenų analizė
• Apibendrinimas ir išvados

Sociologinio tyrimo programa - mokslinis dokumentas, kuriame glūdi metodologiniai, metodiniai ir procedūriniai tiriamojo reiškinio ar proceso pagrindai. Programoje pateikiama bendroji tyrimo koncepcija/ loginis nuoseklumas. Tai pagrindinis strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis tyrėjas organizuoja ir vykdo konkretų tyrimą.

Sociologinio tyrimo programos funkcijos:

• Metodologinė (nustatyti mokslinę problemą, suformuluoti tyrimo tikslus, uždavinius)
• Metodinė (tyrimo plano paruošimas, procedūra)
• Organizacinė (užtikrina darbų koordinaciją ir kontrolę)

Sociologinio tyrimo objektas - tiriamų socialinių prieštaravimų visuma; mąstymo erdvė, į kurią yra nukreiptas pažinimo procesas.

Tyrimo dalykas - nagrinėjamo/ tiriamo reiškinio savybės ir sudėtinės dalys, kurios ryškiausiai atspindi esamą prieštaravimą.

Empirinis sąvokų interpretavimas reiškia jų palyginimą su tam tikrais empirinės tikrovės faktais. Leidžia nustatyti, ar empiriniai objektai atitinka teorines sąvokas. Empirinių indikatorių suradimas, kurie atspindi tiriamą problemą.

Sociologiniuose tyrimuose hipotezės - pagrįsti spėjimai, manymai apie socialinių objektų struktūrą, apie tiriamų socialinių reiškinių, socialinių procesų, socialinių ryšių pobūdį, charakterį ir galimus socialinių problemų sprendimo būdus.

Atranka. Imtimi (atrankos aibe) vadinama socialinių objektų generalinės visumos (dar vadinamos populiacija) dalis, kuri bus atrinkta tyrimui. Imties savybės atspindi generalinės aibės savybes, t.y. imtis turi būti reprezentatyvi. Tuo užtikrinamas ir viso tyrimo reprezentatyvumas- tai atrankinės statistinės visumos (imties) pagrindinė savybė, vykdomos atrankos kokybės kriterijus.

Atrankos rūšių grupės - tikimybinės ir netikimybinės atrankos. Tikimybinės atrankos yra reprezentatyvios, grindžiamos matematiniais- statistiniais metodais.

Atsitiktinės atrankos rūšys:

• Paprasta atsitiktinė (Kiekvienas populiacijos vienetas turi vienodas galimybes būti atrinktas; Pagrindinis principas -pasirinktos grupės savybės turi būti tokios, kaip ir visos populiacijos)
• Sisteminė arba mechaninė (Tai paprasto arba atsitiktinio būdo modifikacija. Tiriamieji iš populiacijos sąrašo parenkami ne atsitiktinai, o pagal tam tikrą sistemą)
• Stratifikuota (atrenkant populiacija suskirstoma į atskiras grupes pagal panašias savybes)

Netikimybinės atrankos rūšys:

• Atsitiktinis grupių parinkimo būdas - tyrimui parenkami asmenys, kuriuos lengva rasti (bendramoksliai, bendradarbiai, studentai, dėstytojai)
• Kvotinė atranka - atranka suformuojama pagal kvotą, pagal proporcijas iš generalinės visumos.
• ,,Sniego gniūžtės” metodas.

Apklausa - susistemintas informacijos iš respondentų rinkimas, pateikus anketą. Anketa - formalizuotas klausimų rinkinys (pagrindinis tyrimų instrumentas) informacijai iš respondentų gauti. Jos sudaromos, remiantis tyrimų tikslu, uždaviniais, tiriamaisiais klausimais.

Klausimų tikslas - nuodugniau pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie respondento elgesio pobūdį. Priklausomai nuo klausimų pateikimo tikslų, jie skirstomi pagal turinį ir funkcijas. Pagal turinį dažniausiai pateikiami klausimai apie žinias, elgesį, nuostatas, motyvus. Funkciniai klausimai padeda spręsti apklausos valdymo situacijas; padeda sukurti tinkamą 4.psichologinę atmosferą. Funkciniai klausimai - tai klausimai - filtrai. Kontroliniai klausimai skirti išsiaiškinti respondentų atsakymų pastovumą, neprieštaringumą. Kontaktiniai klausimai padeda užmegzti ryšį su respondentu, siekiant teigiamos jo motyvacijos apklausos atžvilgiu. Atviri - uždari klausimai - kombinuoti. Tiesioginiai - klausimai labai konkretūs. Netiesioginiai - (kai norime sužinoti asmens požiūrį į intymesnius dalykus).

Interviu naudojamas reikalingai informacijai gauti betarpišku kryptingu interviuotojo pokalbiu su respondentu. Šio pokalbio iniciatorius yra interviuotojas, jis veda pokalbį, o respondentas yra informacijos šaltinis. Formalus (standartinis) - iš anksto numatoma ir vienodai tiksliai užfiksuojama klausimų formulavimas, jų tvarka, skaičius ir galimų alternatyvių atsakymų sąrašas, jų kodavimas ir užrašymo forma). Neformalus - su atvirais klausimais, kurie yra užduodami eilės tvarka. Struktūrinis interviu, kuomet numatomi pagrindiniai klausimai, bet apklausėjas gali užduoti ir šalutinių, papildomų klausimų. Dar vadinamas etnografiniu. Jis naudojamas kaip kompleksinio (visuminio) žmonių elgesio supratimo priemonė, be jokių išankstinių skirstymų į kategorijas bei be kitų tyrimo erdvės apribojimų.

Matavimas - būdai, kuriais matuojami kiekybiniai požymiai erdvėje ir laike. Skaitmeninė skalė - tai pakankamai netikslus, santykinis matavimo būdas. Verbalinės skalės - žodinė išraiška; Grafinės skalės - paprastai vaizduojama grafiškai (pvz. linija). Nominalinė skalė -tai objektyvių duomenų apie respondentą nustatymas.

Focus grupių metodika Remiasi nestandartizuotu interviu, kuris vyksta ne su vienu žmogumi, o vienu metu su grupe žmonių, kurių tam tikros socialinės charakteristikos panašios. Pagal iš anksto parengtą scenarijų (klausimyną, planą) vyksta interviu, kuriuos nedidelei žmonių grupei pateikia sspecialiai tam pasirengęs žmogus.

Privalumai: sukuria natūralesnę aplinką; apima didesnes žmonių aibes nei interviu; galima pasitikslinti; rezultatai akivaizdir gaunami greit, pigus.

Trūkumai: maža galimybė kontroliuoti procesus; duomenis sunku analizuoti del gausos; sunku organizuoti, galimi grupės efektai.

Ekspertų apklausa- remiamasi ekspertų, tam tikros srities žinovų nuomone. Nenaudojamas klausimynas. Ekspertai iš anksto supažindinami su informacija, iš kurios bus klausinėjama.

Stebėjimas. Pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis. Paprastas stebėjimas - nuolat stebime mus socialinį pasaulį. Mokslinis stebėjimas kaip duomenų apie reiškinius, procesus, elgesį ir pan. rinkimo būdas.

Stebėjimo rūšys:

• Dalyvaujantis stebėjimas - priklausomai kaip dalyvaujama stebėjime, gali būti tokie įsijungimo į stebėjimą etapai.
• Slaptas stebėjimas - toks dalyvavimas stebėjime kuomet stebimojo asmenybė nėra visiems žinoma. Jis toks pats grupės dalyvis kaip ir visi kiti.
• Dalyvis - stebėtojas - grupės nariai žino, kad vienas iš narių yra stebėtojas, jie žino tyrimo tikslus bei uždavinius.

Privalumai: reiškinio suvokimas iš vidaus; leidžia sužinoti slaptų dalykų; tiesioginis fiksavimas; nedidelė atranka; padeda tikslinti kitų tyrimų duomenis; nebrangus.

Trūkumai: objektyvumą galima prarast; etinės problemos; klaidos vertinant; daugelis asmeninių sričių neprieinamos; gali įtakoti stebimųjų elgesį.

Dokumentų analizės metodas- Pirminių duomenų rinkimas, kai dokumentai naudojami kaip pagrindiniai informacijos šaltiniai. Dokumentų klasifikacija: Pagal informacijos fiksavimą, tikslinę paskirtį, personifikacijos lygį, dokumento šaltinio statusą, informacijos šaltinį.

Dokumentų analizės privalumai:

• Nereaguojantis metodas
• Longitiudinė analizė
• Galimybė dirbti su dideliais duomenų masyvais
• Nedidelė kaina
• Aukšta analizės kokybė

Trūkumai: Atrankinis išliekamumas; Neišbaigtumas, netikslumas; Kodavimo sunkumai; Duomenų palyginimo sunkumai.

Kontent analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistemiškai išnagrinėjus teksto ypatybes daryti patikimas išvadas. Metodo esmė - ištirti dokumento tekste tam tikrus prasminius vienetus, tada skaičiuoti jų vartojimo dažnį, tirti įvairių teksto elementų ryšius tiek vieno su kitu, tiek su visa informacijos apimtimi.

tags: #socialiniu #tyrimo #metodai #spera