XXI amžiuje greitėja ne tik gyvenimo tempas, bet ir sparčiai keičiasi vaikų bendravimo kultūra, nes dažniau bendraujama socialiniuose tinkluose. Virtuali erdvė (internetas) užima ypač svarbią vietą šiuolaikinių vaikų gyvenime. Socialiniai tinklai vaikams itin svarbūs, nes tai viena iš pagrindinių XXI a. bendravimo priemonių, virtualioje erdvėje vaikai gali ne tik palaikyti socialinius ryšius su bendraamžiais, bet ir susirasti naujų draugų.
Socialiniuose tinkluose vaikai ne tik bendrauja, susipažįsta su naujais žmonėmis, smalsauja, ką veikia ar kuo domisi bendraamžiai, bet ir dalijasi nuomonėmis, nuotraukomis, vaizdo įrašais, ieško juokingų iliustracijų, istorijų. Tai vienas iš laisvalaikio leidimo būdų, neretai sukeliantis priklausomybę.
Dažniausi pavojai, su kuriais susiduria vaikai
- Vaikai nepajėgūs apsisaugoti nuo dažnėjančių patyčių socialiniuose tinkluose, duomenų rinkimo apie juos, seksualinių kėslų ar įvairių apgavysčių.
- Neigiamas socialinių tinklų poveikis pasireiškia ir įvairiausių žargonų, netinkamų vertybių perėmimu.
- Vaikai nesusitvarko su informacijos gausa, dėl to nespėja suvokti, koks turėtų būti tinkamas elgesys, kokius duomenis galima viešinti ir kokių duomenų atskleisti nederėtų.
- Internetiniai iššūkiai - tai tam tikras drąsos išbandymas. Kiekvienam iššūkiui nustatytos taisyklės, elgesio modeliai, vėliau viskas filmuojama ir platinama tuose pačiuose socialiniuose tinkluose.
- Apie 30 proc. iššūkių gali paskatinti jaunus žmones kenkti sau ar aplinkiniams, o didžioji dalis tų neigiamų iššūkių daro fizinę ar psichologinę žalą.
- Pasyvus vaizdelių žiūrėjimas (angl. scrolling) yra labai rizikinga veikla.
- Pornografinio turinio plitimas pastebimas ir tarp vaikų; 14 procentų 14-17 m. paauglių apklausos būdu anonimiškai pasisakė, jog kasdien, ar beveik kasdien žiūri pornografiją internete.
- Sekstingas - seksualinio turinio žinučių, nuotraukų siuntimas ir gavimas - kelia didelę riziką, o nuotraukos gali būti paviešintos ir sukelti ilgalaikes problemas.
Psichologinės ir fizinės pasekmės
Daugiau laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai ir paaugliai prasčiau miega, prastėja mokymosi rezultatai, jiems sunkiau tampa atlikti kasdienes užduotis. Be to, perteklinis socialinių tinklų naudojimas gali būti ir antrinė rimtesnių sveikatos bėdų - nerimo, tikų, savižalos, - priežastis arba pasekmė. Ekspertės teigimu, jau pastebimos ir rimtos pasekmės.
Kitas dalykas - somatiniai nusiskundimai, atrodytų, grynai fizinės sveikatos problemos, o gydytojai neranda priežasčių, lyg nėra jokios fiziologijos. Paskutinis dalykas, ką radome, bet kas yra ne pasekmė, o priežastis - kuo prastesni santykiai su tėvais, tuo ilgiau vaikai leidžia laiko prie ekranų.
Priklausomybė ir neurologiniai aspektai
Klinikinė psichologė, psichoterapeutė Roma Jusienė pastebi, jog socialinių tinklų vartotojams sulaukus patiktuko ar pranešimo, smegenyse išsiskiria dopaminas. Dėl to socialiniai tinklai gali būti itin įtraukiantys - vartotojas susilaukia itin greito pasitenkinimo mažomis pastangomis, tuo nesaikingas socialinių tinklų vartojimas gali būti panašus į kitas priklausomybes.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Priklausomybė socialinių tinklų naudojimui kol kas nėra pripažinta oficialia diagnoze DSM-5, pagrindiniame psichikos sutrikimų klasifikatoriuje. Nepaisant šių aplinkybių, priklausomybė socialiniams tinklams yra vis labiau tiriama kaip reiškinys.
Kokio amžiaus vaikams socialiniai tinklai daro didžiausią poveikį?
Socialiniai tinklai vaikų gyvenimuose atsiranda ankstyvojoje paauglystėje, arba pradinių klasių mokykliniame amžiuje. Tada tampa labai svarbi bendraamžių nuomonė, lyginimasis su kitais. Kuo jaunesni vaikai, kuo jų mąstymas mažiau kritiškas, kuo jie mažiau geba atsirinkti, tuo poveikis yra žalingesnis, didesnis, labiau paveikia jų ir psichiką, mąstyseną, kitus dalykus.
Įvairiose šalyse mokslininkai sutaria, kad amžius iki 14 ar 15 metų yra ta riba, kai paaugliai neturėtų naudotis socialiniais tinklais, o paskui jau galima svarstyti, ar galima pradėti naudotis socialiniais tinklais.
Prevencijos ir apsaugos priemonės tėvams ir pedagogams
- Būtinai pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima aptikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Įspėkite vaiką apie pavojų bendrauti su nepažįstamais asmenimis.
- Pagal galimybes stebėkite, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, aptarkite naudojimosi socialiniais tinklais kultūrą ir t. Jaunųjų psichiatrų asociacija primena, kad kiekvienam asmeniui algoritmas atrenka skirtingą turinį, todėl tai, ką programėlėse mato tėvai, gali labai skirtis nuo to, ką mato vaikas.
- Atkreipkite dėmesį į uždarumą, nuotaikų svyravimus, miego ir apetito sutrikimus, staigius nuotaikos pokyčius ar savižalos požymius, padidėjusį ekranų naudojimą.
- Privatumas: socialinių tinklų programėlių nustatymuose visuomet patartina rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia vartotojui dalintis turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis.
- Naudokite išmaniuosius įrenginius ir programėles su vaikų naudojimąsi kontroliuojančiais nustatymais.
- Nustatykite laiko ribas: pradinio, jaunesnio amžiaus vaikams jokiu būdu negalima viršyti dviejų valandų, paaugliams riba - ne daugiau nei trys valandos, keturios valandos jau būtų pavojaus signalas.
- Skatinkite fizinį aktyvumą: fiziniam aktyvumui turi būti skiriama bent valandą per dieną.
- Ugdykite kritinį mąstymą apie turinį ir paaiškinkite, kad ne viskas, kas internete, yra tikra ar saugu.
Praktiniai patarimai tėvams
- Tėvų pareiga - imtis tam tikrų priemonių ir būdų įspėti vaiką apie tykančius pavojus.
- Kai vaikas gauna išmanųjį telefoną, daug dalykų turi būti su juo aptarta; vieno karto viskam susakyti tikrai nepakanka.
- Asmeninis pavyzdys: kuo daugiau laisvalaikio tėvai praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo ir vaikams rizikos yra didesnės.
- Valgant nesinaudoti jokiais išmaniaisiais, prie lovos nelaikyti išmaniųjų, kad dieną pradėtume ir baigtume ne su ekranais.
- Jei tėvai ką nors sužino, nereikėtų pradėti pykti, šaukti ant vaiko, nes, sulaukęs tokios reakcijos, kitą kartą vaikas pasisakyti nebenorės.
- Kurti atvirą santykį su vaiku, kad jis jaustųsi laisvai pasakyti apie problemas internete.
Kaip elgtis susidūrus su nemalonumais socialiniuose tinkluose
- Nepanikuoti.
- Išsisaugok įrodymus - pasidaryk ekrano nuotrauką ar vaizdo įrašą.
- Apie netinkamą turinį ar elgesį pranešk socialinio tinklo administracijai. Ieškok mygtuko „Report“.
- Blokuok asmenį, kuris persekioja ar siunčia įkyrias žinutes.
- Pagalvok, ar nereikia kreiptis į policiją.
- Pasisakyk patikimam suaugusiam žmogui - namuose ar mokykloje.
- Jei nepavyksta nusiraminti, gali padėti pokalbis su draugais arba kreipimasis į pagalbos tarnybas, pvz., „Vaikų linija“.
Saugus naudojimasis internetu
Instituciniai ir teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos duomenų apsaugos reikalavimus, kai vaikui tiesiogiai siūlomos paslaugos internete, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, tik jeigu sutikimą duoda ne jaunesnis kaip 14 metų vaikas. Tad ir rekomenduojama orientuotis į šį amžių.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įtvirtino teisę būti pamirštam, todėl jeigu vaikas, dar nesuvokdamas galimų pavojų, davė sutikimą tvarkyti jo asmens duomenis, vėliau jis gali reikalauti, kad tokie asmens duomenys būtų pašalinti.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Švietimo ir šeimos vaidmuo
Mokykla ar tėvai gali dalintis vaikų nuotraukomis tik turėdami tam aiškius tėvų sutikimus. Tėvai turėtų gerbti vaiko teisę į privatumą ir prieš skelbdami vaiko nuotrauką pagalvoti, ar džiaugtųsi, jeigu tai būtų jų pačių nuotrauka.
Šeima turi aptarti saugaus elgesio internete taisykles: apie amžių, nuo kada vaikas gali naudotis socialiniais tinklais, kokį turinį gali vartoti internete, kokias nuotraukas ar kitą turinį galima talpinti, ko reikėtų vengti, padėti susitvarkyti privatumo nustatymus.
Skaitmeninis raštingumas
Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Internete galima rasti vaikams parengtos informacijos apie saugų elgesį internete.
Socialinių tinklų nauda ir subalansuotas požiūris
Socialiniai tinklai padeda jauniems žmonėms bendrauti, keistis idėjomis, kartais praturtina kasdienybę ar įkvepia. Tokie dalykai yra dažni ir jie realiai vyksta. Dirbame su jaunuoliais, kurie susirašinėja su neaiškiais piliečiais, pakliūva į neaiškų santykį, jie jaučiasi labai vieniši, neišgirsti suaugusiųjų, patiria įvairiausių sunkumų mokykloje, o virtualiame pasaulyje jaučiasi atradę draugų.
Taigi, socialiniai tinklai turi ir teigiamų aspektų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ribas, saugumą ir kritinio mąstymo ugdymą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Santraukos lentelė: rizikos požymiai ir rekomenduojami veiksmai
| Rizikos požymis | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|
| Padidėjęs ekranų naudojimas, miego sutrikimai | Nustatyti laiko ribas, skatinti fizinį aktyvumą |
| Staigūs nuotaikos pokyčiai, uždarumas | Atviros šeimos diskusijos, kreiptis į specialistus |
| Kontaktai su nepažįstamais arba įkyrios žinutės | Blokuoti, raportuoti, išsaugoti įrodymus, kreiptis pagalbos |
| Sekstingas arba paviešintos nuotraukos | Nedelsiant pranešti, išsaugoti įrodymus, kreiptis į policiją, emocinė parama |
| Perdėtas noras priklausyti, save vertinti pagal like'us | Ugdyti kritinį mąstymą, stiprinti savivertę realių pasiekimų pagrindu |
Vaikų ir paauglių apsauga socialiniuose tinkluose reikalauja bendro suaugusiųjų - tėvų, pedagogų, specialistų ir institucijų - įsitraukimo. Pradėkime nuo atviro pokalbio, ribų nustatymo ir asmeninio pavyzdžio. Svarbu ne tik riboti, bet ir mokyti vaiką kritiškai vertinti turinį, saugoti savo duomenis ir kreiptis pagalbos, jei prireikia.
tags: #socialiniu #tinklu #pavojai #vaikams