Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, kurti turinį, dalintis idėjomis ir pasiekti plačią auditoriją vos keliais paspaudimais. Tačiau šis skaitmeninis įrankis daro ne tik teigiamą, bet ir prieštaringą poveikį jaunajai kartai.
Socialinių tinklų nauda jaunimui
Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą.
Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale. Be to, dirbant ir mokantis nuotoliniu būdu, daug bendravimo perkeliama į virtualią erdvę ir socialinius tinklus. Per visuotinį karantiną internetas ir socialiniai tinklai prisideda prie galimybės dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, bendrauti su draugais ir kolegomis, rasti pramogų neišeinant iš namų.
Tinkamai panaudojant teigiamas jų galimybes galima daryti tiesioginę įtaką žmones pasiekiančiai informacijai. Pavyzdžiui, Iršado Huseino (Irshado Hussaino), Ozlemos Cakiros (Ozlem Cakir), Umugulsumos Kandegerės (Ümmügülsüm Candeğer) tyrime pateikiama nuomonė, kad socialiniai tinklai itin svarbūs kaip mokymosi priemonė. Atsakingas jų naudojimas ne tik padeda studentams bendrauti virtualiai, bet ir suteikia tiesioginę prieigą prie daugybės naujausių, patikimų mokymosi šaltinių, kurie priimtinesni studentams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Neigiami poveikiai: savivertė, depresija, FOMO ir priklausomybė
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebime įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.“
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą.
Fizinės sveikatos ir elgesio pasekmės
Per didelis laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Nepakankamas miegas gali lemti dėmesio koncentracijos sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir susilpninti imunitetą.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Lyčių skirtumai ir rizikingas elgesys
Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų poveikis gali skirtis pagal lytį: tarp merginų santykis tarp dažno naudojimo ir prastesnės psichinės sveikatos buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu.
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Priekabiavimas ir nepageidaujami seksualinio turinio pranešimai, asmeninės informacijos skelbimas, patyčios, asmens tapatybės vagystės ir kt. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Kritinis mąstymas, informacijos šaltinių vertinimas ir prevencija
Socialiniai tinklai yra viena pagrindinių informacijos gavimo platformų jaunimui, tačiau jie taip pat kelia iššūkių. Dezinformacija, melagingos naujienos ir algoritmų suformuotos „informacijos burbulai“ gali daryti įtaką jaunimo pasaulėžiūrai ir sprendimams. Kritinio mąstymo ugdymas tampa esmine savybe skaitmeniniame pasaulyje.
Antino Kimo, Alano R. Deniso (Dennis) tyrime atlikti du bandymai parodė, kad paskatinimas atkreipti dėmesį į straipsnio šaltinį turėjo įtakos socialinių tinklų vartotojų pasitikėjimu naujiena. Išryškinus šaltinį, nesvarbu, koks jo patikimumas, skaitytojai buvo labiau linkę į naujieną žiūrėti skeptiškai. Nežinomų šaltinių vertinimui daug įtakos turi reitingai.
Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Praktiniai patarimai: kaip išvengti neigiamo poveikio
- Nustatykite laiko ribas. Daugelis telefonų turi funkcijas, leidžiančias sekti, kiek laiko praleidžiate prie ekranų, ir netgi blokuoti tam tikras programėles po nustatyto laiko.
- Sąmoningas naudojimasis: užuot tik pasyviai slinkę turinį, stenkitės sąmoningai naudotis socialiniais tinklais.
- Skirkite bent kelias valandas per dieną, kai sąmoningai atsitraukiate nuo telefonų ir kompiuterių; užsiimkite fizine veikla, būkite gamtoje, bendraukite gyvai su draugais.
- Ribų nustatymas šeimoje: tėvai ir vaikai turėtų kartu susitarti dėl naudojimosi taisyklių, kad tai būtų atvira ir padėtų kurti pasitikėjimą.
- Ugdykite kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
- Pastebėjus nerimą keliančius ženklus ar pajautus, kad patiems įveikti priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Tėvų ir bendruomenės vaidmuo
Pasak psichologės, norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, tėvai neturėtų kištis ar kontroliuoti, kiek jų atžalos, kalbant apie vyresnio amžiaus, turėtų naudotis socialiniais tinklais ar internetu. „Turi būti susitarimas, kad jeigu aš, pavyzdžiui, tau leidžiu naudotis telefonu, tai mes tam tikru metu kartu pasižiūrėsim, ką tu ten žiūri, kur lankaisi. Reikia paaiškinti, kad tai yra daroma dėl jo paties saugumo. Tai turi būti atvira, daroma kartu, prie vaikų akių, nes turi būti pasitikėjimas.“
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo grėsmių, kylančių socialiniuose tinkluose. Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete.
Socialinė žiniasklaida ir jūsų psichinė sveikata
Kaip atpažinti, kad socialiniai tinklai kenkia
- Nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties.
- Emocinis priklausomybės jausmas - nuolatinis nerimas, jeigu nesate prisijungę.
- Blogėjanti nuotaika po naudojimosi socialiniais tinklais: jaučiatės prislėgti, pavydūs ar nepakankami.
- Sutrikęs miegas dėl naudojimosi ekranais prieš miegą.
- Mažėjantis produktyvumas, atidėliojimas ir laiko švaistymas naršant be tikslo.
Statistika ir vartojimo įpročiai
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus internetu naudojosi kiekvieną dieną. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra. Ir viskas tam, kad būtų įrodyta, jog mūsų gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors tai dažnai neatspindi tiesos.
Ar socialiniai tinklai žalingi ar naudingi?
Tad kaip yra iš tikrųjų - kenksminga ar žalinga? Turbūt kiekvienam iš mūsų reikėtų patiems pastebėti save ir paklausti ar nenudirbame kokių nors darbų dėl to, kad užsisėdime socialiniuose tinkluose. Kaip jaučiamės, kai būname feisbuke ilgesnį laiką, ar savijauta gerėja, ar prastėja. Kokios mintys sukasi mūsų galvose, kai apsilankome socialiniuose tinkluose ir pamėginti šiek tiek apriboti savo dalyvavimą šiuose tinkluose.
Vienas pirmųjų žingsnių - suvokti, kad socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, nevengti atvirų pokalbių.
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančius ženklus ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
| Aspektas | Teigiama pusė | Neigiama pusė |
|---|---|---|
| Bendravimas | Ryšių palaikymas, bendraminčiai | Gyvo bendravimo mažėjimas, izoliacija |
| Informacija | Greita prieiga prie naujienų ir mokymosi šaltinių | Dezinformacija, informacijos burbulai |
| Psichinė sveikata | Galimybė dalintis sunkumais ir rasti palaikymą | Depresija, nerimas, FOMO, priklausomybė |
| Elgesys | Kūrybiškumo skatinimas, savirealizacija | Rizikingas elgesys, patyčios, fizinės sveikatos problemos |
Socialiniai tinklai nuolat keičiasi ir prisitaiko prie vartotojų įpročių. Akivaizdu, kad jie turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu juos suprasti ir tinkamai panaudoti. Kaip tai padaryti, galima sužinoti naršant Nacionalinės bibliotekos prenumeruojamose duomenų bazėse ir atvirosios prieigos šaltiniuose.
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #siuolaikiniam #jaunimui