Negebėjimas ilgam laikui sukoncentruoti dėmesį tapo savotiška šių laikų rykšte, paliečiančia ne tik jaunąją kartą, bet ir daugelį suaugusiųjų. Didėjantis tempas diktuoja naujas sąlygas: per pastaruosius penkerius metus socialinių tinklų turinys patyrė revoliuciją, įsiviešpatijo itin trumpi, vertikalūs vaizdo įrašai, o algoritmai sukurė begaliniame sraute slypinčią informaciją, kurią mūsų smegenys staiga nori ir kurios yra sunku atsisakyti. Šis pokytis tiesiogiai keičia mūsų gebėjimą išlaikyti dėmesį ir susikaupti.
-
„Šis žaibiškas tempas tiesiogiai keičia mūsų gebėjimą išlaikyti dėmesį ar susikaupti. Kadangi socialiniai tinklai yra sukurti taip, kad maksimaliai greitai pagautų vartotojo dėmesį begaliniame sraute per vis naujus dirgiklius, mūsų smegenys tiesiog priprato prie nuolatinio, lengvo dopamino“, - aiškino Justina Antropik. Tuo metu filmas, paskaita ar net knyga vystosi lėtai, reikalauja kantrybės ir gilėjimo - todėl smegenims, pripratusioms prie nuolatinio stimuliavimo, tai atrodo per daug nuobodu.
-
Sociologė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė paaiškino, kad socialinių tinklų paskirtis, intensyvumas ir pateikiamos informacijos kiekis nuolat keičiasi. Gyvename nuolatiniame informaciniame triukšme, kurį didina mobiliųjų įrenginių plėtra ir nuolatinis prisijungimas prie programėlių. Prieš šešerius metus priklausomybės nuo socialinių tinklų lygį nustatydavo aspektai kaip ryto ar vakaro tai patikrinimas ar nerimas dėl neatlikto patikrinimo - dabar tai beveik visur įprasta.
-
Pasikeitęs informacijos vartojimas - dėmesio išlaikymas nebūtinai reiškia gebėjimą susikoncentruoti ilgai. Dėmesio šokinėjimas tarp žinučių ir temų trukdo įsigilinti, todėl ilgesni tekstai ir nuotraukų albumai tapo retesni, o trumpas vaizdo įrašas pateikiamas „sukramtyta“ forma. Žmonės skuba; pirštas nuolat braukia per ekraną, o daugiau dėmesio reikalaujantis turinys dažnai lieka nepastebėtas arba persikelia „vėliau“.
-
Priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika apima ne tik laiką, bet ir savivertę bei nuotaiką. Dauguma žmonių lygina save su kitais, o dažnai rodomos gražesnės, idealiai paruoštos gyvenimo pabaigos verčia jaustis „mažiau įdomiais“ ar „nereikšmingais“. Tačiau tyrimai rodo ir priešingą efektą: vyresnėje kartoje vartojimo įpročiai gali būti susiję su depresijos simptomų mažėjimu, o tinkamai naudojant socialinius tinklus galima palaikyti ryšius su tolimais pažįstamais ar artimaisiais.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tarp įtakos komponentų išsiskiria du pagrindiniai psichologiniai varikliai - smalsumas ir tingumas. Smalsumas verčia praleisti daugiau laiko socialiniuose tinkluose bei vartoti daugiau turinio, o tingumas - technologinių išradimų variklis, skatinantis nuolatinį naudotojo sugavimą. Dalyje tyrimų taip pat pabrėžiama, kad socialiniai tinklai kuria spaudimą priklausyti ir būti įtrauktiems į vieną didelį informacijos srautą, kartais priverčiančią mus jaustis atstumtais ar nereikšmingais.
Specialistės pastebi, kad informacijos vartojimo įpročiai keičiasi: kai anksčiau ilgi tekstai ar nuotraukų albumai buvo populiarūs, dabar dominuoja trumpas, vizualiai „suvalgytas“ turinys, o ilgių įrašų skelbimas ar žurnalistiniai pasisakymai retėja. Tačiau internetas vis dar suteikia galimybių išmatuoti, kiek buvo puslapio lankytojų ir kiek laiko praleido skaitytojai - tai inovatyvus įrankis vertinant turinio poveikį.
Be to, socialiniai tinklai keičia net bendravimo įpročius. Daugęs žinučių, įskaitant politinę, įvairovė, įvairių tikslų turinys (pramogos, mokymai, reklama, informacija apie renginius) ir dirbtinai sukurtas turinys - tai vis labiau plintanti praktika. DI kuriamas turinys ar jo modifikavimas diktuoja naujas galimybes, tiesiogiai įtakojančias turinio tinkamumą vienam asmeniui ar grupei.
Kaip socialiniai tinklai veikia mūsų komunikaciją
Norint suprasti, kaip veikia socialiniai tinklai, svarbu žinoti, kad platformos rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai domina. Jei turite daugybę draugų ar puslapių, turinį parenka ne viskas, o prioritetai priklauso nuo jūsų sąveikos: su tais, su kuriais esate aktyvūs žinutėmis, „patinka“ ar komentarais. Taip pat įtaką daro mokamas turinys, kurio gali būti per daug arba būti žymimas kaip stuburas organiniam srautui.
Tačiau socialiniai tinklai taip pat gali būti vertingi komunikacijos įrankiai. Jie gali padėti palaikyti ryšius, informuoti apie įvykius, dalintis žinute ar organizuoti gyvų susitikimų. Analizės leidžia matyti, kiek žmonių žiūrėjo turinį, kiek laiko praleido ir kaip galima gerinti pasiekiamumą. Tačiau svarbu žinoti ir ribojimo mechanizmus: įtraukti kokybiško turinio, o ne tik komercinio pobūdžio reklamą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Praeities ir dabarties palyginimas: ilgas tekstas vs trumpas turinys
Ilgi tekstai ir nuotraukų albumai, kurie kadaise buvo pagrindiniai socialiniuose tinkluose, dabar tampa retesni. Didesnė dėmesio dalis sutelkiama į trumpus vaizdo įrašus ir greitai suvartojamą informaciją. Tai formuoja naują standartą, kurio pagrindu yra sekundės, o informacija turi būti pateikta akimirksniu. Tačiau tai nereiškia, kad įsigilinimas prarado vertę - tik ribos keičiasi, ir reikia išmokti naudotis tiek trumpu, tiek ilgu turiniu sąmoningai.
Kokie yra psichologiniai ir socialiniai mechanizmai
Psichologės minimos įvardija dvi pagrindines varas: smalsumas ir tingumas, kurie skatina ilgiau būti socialiniuose tinkluose, didina pasinėrimą į srautą ir kartais sukelia nerimą ar depresiją. Taip pat įtakoja kultūrinis spaudimas-nuolatinis dalijimasis nuotraukomis ar gyvenimo akimirkomis gali skatinti savivertės kyklą: nuolat siekiama būti panašiam į kitus ar viršyti vien prietaisų reitingus. Be to, ekranų poveikis kūno laikysenai, miegui ir akių sveikatai taip pat turi įtakos.
Atsakomybės ir sprendimai
Pripažinti problemą yra pirmas žingsnis. P. Rakštikas siūlo riboti laiką socialiniuose tinkluose ir naudoti higienos principus: nustatyti laiką, kai leidžiama naudotis tinklais, ir laikytis jo - geriausia būtų pietų metu ar ankstyvą popietę, o ne ryte ar vakare. Taip pat rekomenduojama dienas be interneto - pavyzdžiui, vieną dieną per savaitgalį visai be tinklų, kad būtų įtampa pradžią. Svarbu pridėti, kad skirtingose platformose reikia skirtingų strategijų ir tono, o didiesiems ir mažiesiems verslams būtina rasti pusiausvyrą tarp kokybės ir kiekybės.
Be to, svarbu skatinti skaitmeninį švietimą nuo mažų dienų: tėvų įsitraukimas ir amžiaus patikros aiškumas. Australijos praktika dėl amžiaus ribojimo rodo, kad be aiškių patikros ir paskyrų ribojimų gali kilti bandymai apeiti sistemas. ES svarbu, kad platformos užtikrintų patikimą amžiaus identifikavimą ir saugesnę aplinką nepilnamečiams, tuo pačiu metu suteikdamos skaitmeninį švietimą ir atsakomybės jausmą tėvams bei vaikams.
Dialogo priemonės ir praktiniai patarimai
Praktiniai patarimai, kaip išlikti sąmoningiems internetinėje erdvėje, apima: nustatyti laiką socialiniams tinklams, išjungti pranešimus, įtraukti sveikas veiklas (fizinė veikla, gamta, gyvi socialiniai ryšiai), riboti laiką prieš miegą ir kurti kelias dienas be interneto. Taip pat svarbu skirti dėmesį turinio kokybei, o ne kiekybei, ir kurti originalų turinį, kuris skatina įsitraukimą su tiksliniais tikslais. Pavyzdžiui, daugelis leidinių pataria naudoti hashatgus ir atskirti strategijas pagal platformą, nes skirtingos auditorijos reikalauja skirtingų žinučių tonų.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialiniai tinklai ir jų teikiama nauda
Nors paviršutiniškas naudojimas gali sukelti nerimą ir depresiją, socialiniai tinklai taip pat suteikia galimybes matyti draugus iš viso pasaulio, palaikyti kontaktą sergantiems ar namų šeimininkėms, dalintis akimirkomis ar pasiekti platesnę auditoriją. Svarbu atrasti balansą tarp skaitmeninio bendravimo ir realaus gyvenimo, reguliariai įvertinti savo savijautą ir, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į psichologus. Taip pat būtina ugdyti kritinį mąstymą ir suprasti, kad internete matoma informacija gali būti redaguojama ar selektyvi.
tags: #socialiniu #tinklu #itaka #komunikacija