Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Socialinis tinklas - tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan. Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė, ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus. Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai. Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba - taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).
Kiekvieną dieną socialinių tinklų projektus aplanko milijonai žmonių. Darosi aišku, jog tai nėra vienadienis susižavėjimas. Tai - laiko patikrintas, žmonių patvirtintas laisvalaikio praleidimo būdas, tarp populiariausių tinklapių visame internete šie projektai nepalieka Top dešimtuko ir sulaukia milžiniško finansavimo, todėl būtinas nuodugnus ir išsamus šio reiškinio tyrimas. Darbo objektas. Socialiniai tinklai internete. Darbo tikslas. Išanalizuoti ir pristatyti socialinius tinklus kaip visuomenės struktūrą ir kaip internete paplitusį reiškinį. Darbe stengiamasi aptarti tinklaveikos sampratą, kuri yra bene svarbiausias šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožas. Svarbu pristatyti tinklų vaidmenį ir bruožus. Atsiradus internetui, tinklo - kaip sąvokos ar reiškinio svarba padidėjo, išaugo dėmesys socialinių tinklų tyrinėjimo metodams, pradeda daug kalbėti apie virtualumą, virtualų bendravimą ir jo pasekmes visuomenei, todėl svarbu suvokti ir suprasti, kaip veikia šie procesai visuomenę. Svarbu išnagrinėti, kaip kūrėsi ir formavosi socialiniai tinklai internete. Taikytini uždaviniai: aptarti tinklaveikos visuomenės bruožus, tinklus ir jų savybes, socialinių tinklų reikšmę visuomenei; nustatyti interneto bei virtualios bendruomenės reikšmę žmonių socialiniams ryšiams; pateikti socialinių tinklų internete apibrėžimą, atsiradimą ir raidos etapus.
1.1. Tinklaveikos visuomenė. „Dalyvavimas ar nedalyvavimas tinkle bei kiekvieno tinklo dinamika yra svarbiausios dominavimo bei kitimo prielaidos mūsų visuomenėje, kurią pagal įsitikinimus galima vadinti tinklaveikos visuomene“ - rašė Manuelis Castellsas. Trilogijos „Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra“ dalyje „Tinklaveikos visuomenės raida“ (1989) autorius atskleidžia tinklaveiką kaip bene svarbiausią šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožą. Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdami vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle - t.y. jei disponuoja bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais. Tinklaveikinė socialinė struktūra yra dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros. Globaliai tinklų kodus ir jungiklius Castellsas apibūdina kaip svarbiausias visuomenių formavimo priemones. Atlikta tyrimų įvairovė rodo, kad tinklai skirti jungti žmones, jų socialinius ryšius ir veikimo formas, kurios vystosi priklausomai nuo bendrų normų bei tikslų. Socialiniai tinklai - tai žmonių socialinių santykių ar ryšių struktūra, kurią suskirstyti į daugybę tipų - nuo profesinių iki asmeninių.
1.2. Interneto tinklas. Atsiradus pasauliui internetui, bendravimas per interneto pagalbą persikėlė į virtualią erdvę. Internetas - tai globalus kompiuterinio komunikavimo stuburas, jungiantis daugelį tinklų. Internetas gali padėti išplėsti arba susiaurinti socialinius tinklus. Jo svarba didėja daugelyje procesų: nuotolinės studijos, prekyba internetu, mokesčių mokėjimas internetu ir t.t. Taip pat išryškėja Web 2.0 sąvoka - platforma, kur vartotojai kuria turinį ir jungiasi į tarpusavio tinklus, naudodamiesi tik naršyklėmis, o duomenys priklauso vartotojams. Silpnieji ryšiai interneto pagalba tampa itin svarbūs, nes jie padeda gauti informaciją ir atveria galimybes už mažas sąnaudas. Castellsas teigia, kad internetas prisideda prie socialinių ryšių plėtros visuomenėje, kuriai būdinga sparti individualizacija ir pilietinis laisvumas. Virtualios bendruomenės atsirado dar 6-o dešimtmečio pradžioje, o 7-ajame dešimtmetyje jau buvo pakankamai vartotojų, kad galėtų susikurti organizacijas.
1.2.1. Virtualios bendruomenės. Howard Rheingoldas įvardijo virtualias bendruomenes kaip socialines grupes, kurios atsiranda tinkle tada, kai žmonės bendrauja tiek ilgai, jog atsiranda žmogiški jausmai. Vėliau sąvoka papildyta el. paštu, CHAT’ais, forumais, socialiniais tinklais, MUD (multi-user dimension) ir pan. Virtualios bendruomenės dažnai tampa modernių verslo modelių dalimi: po prekinių ženklų dažnai kuriasi virtualios bendruomenės, kurios turi įtakos politiniam gyvenimui ir skatina tiesioginę demokratiją. Wellman teigia, kad virtualios bendruomenės yra nefizinės, bet jų ryšiai egzistuoja realiai ir gali sukurti tarpasmeninius tinklus bei paramos atmosferą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Virtualios bendruomenės pasižymi stiprumu, skatina savitarpio pagalbą, visuomenės diskusijų dvasią ir atvirą komunikaciją. Tačiau tai taip pat gali lemti „mirtingumą“ - kai draugystės gali nutrūkti dėl vieno netikusio atsakymo. Tyrimai skiria skirtingus bendruomenių tipus: Prarasta bendruomenė (žmonės užsidaro namuose prie kompiuterių), Išlaisvinta bendruomenė (internetas išplečia tinklus) ir Nekintanti bendruomenė (internetinis gyvenimas atspindi kasdienybę).
1.2.2. Virtualus bendravimas ir asmenybės. Interneto komunikacijoje žmogus kuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu, kuris tarnauja kaip vizitinė kortelė. Yra du socialinio rigidiškumo tipai: vaidmens rigidiškumas ir dispozicinis rigidiškumas. Paauglystė ypač susijusi su identifikacijos krize: paaugliai lygina savo „aš“ su išgalvotu. Socialiniai tinklai keičia mūsų supratimą apie socialinius santykius ir laisvalaikio praleidimo būdus, o jų plėtra lemia naujas galimybes ir rizikas, įskaitant internetinę patyčias, netikrą informaciją ir sąmoningą privatumo naudojimą.
1.2.3. Interneto turinio ir privatumo rizikos. Socialiniai tinklai suteikia platformą šviesti, bendrauti ir mokytis, tačiau kyla rizikų dėl netinkamo turinio, įžeidinių komentarų, patyčių ir privatumo pažeidimų. Vaikai ir jaunimas turi būti įtraukti į saugumo įrankius, privatumo nustatymus ir skaitmeninio saugumo principus: blokavimo, pranešimo apie netinkamą turinį naudojimą, aiškų amžiaus ribų laikymą ir t. t. Svarbu ugdyti vaikų digitalinį raštingumą, kalbėtis apie tai ir naudotis šeimos susitarimais bei saugumo įrankiais.
1.3. Socialinių tinklų įtaka verslui. Populiariausios platformos gali būti labai pelningos rinkodaros kanalai, padedančios formuoti prekės ženklo bendruomenes, didinti matomumą ir skatinti pardavimus. Instagram, YouTube, Facebook, Snapchat ir kitos platformos suteikia įrankius kurti turinį, įtraukti auditoriją, vykdyti reklamą ir veikti kaip pardavimo kanalas. Taip pat svarbu diferencijuoti socialinius tinklus nuo socialinės žiniasklaidos: socialiniai tinklai labiau orientuoti į tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą, o socialinė žiniasklaida - į platesnį informacijos sklaidą su interaktyvumo aspektu.
1.4. Kaip pasirinkti tinklų derinį verslui. Universalus „vienas tinklas visiems“ neegzistuoja - geriausia strategija dažnai yra kelių platformų derinys, atsižvelgiant į verslo tikslus, auditoriją ir biudžetą. Normatyvai rodo, kad didėja aktyvių dalyvių skaičius globaliai (milijardai), o bendruomenėms - įsitraukimas, konkursai, turinio kūrimas ir mokamų reklamų naudojimas. Instagram dažnai laikomas prekės ženklo galerija, YouTube - paieškos sistema ir vizualiai stiprus turinio šaltinis, Snapchat - jaunesnei auditorijai orientuota platforma, o Pinterest - nuotraukų ir idėjų dalijimosi vieta. Kiekviena platforma turi savo stipriąsias puses: Instagram - vizualinis įtraukimas; YouTube - pramoga ir paieška; Tikslinės kampanijos gali būti pradėtos iš audito ir tęsiamos per unikalią strategiją; stebėjimas ir matavimas būtini norint pasiekti gerų ROI.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
1.5. Praktiniai patarimai saugiam ir efektyviam socialinių tinklų naudojimui. Vaikai ir paaugliai turi būti supažindinti su privatumo nustatymais, slapyvardžių ir tikrųjų duomenų skirtumais, bei saugiu elgesiu. Svarbu skatinti atsakomybę prieš publikuojant turinį, laikytis amžiaus reikalavimų ir naudotis blokavimo bei pranešimo apie netinkamą turinį įrankiais. Taip pat rekomenduojama kurti šeimos susitarimus ir turėti aiškius vadovavimo principus, kaip elgtis internetinėje erdvėje, kad būtų apsaugota vaiko skaitmeninė reputacija. „Vaikų linija“ - 116 111, veikia kasdien.
1.6. Reziumė. Socialiniai tinklai keičia mūsų supratimą apie socialinius santykius ir laisvalaikio praleidimą. Juos galima naudoti kaip informacijų sklaidos, bendradarbiavimo ir rinkodaros įrankius, tačiau būtina įvertinti rizikas ir taikyti saugiosios praktikas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #rysiu #tinklas