Socialinių paslaugų sektoriaus plėtra Lietuvoje yra aktuali dėl besikeičiančių visuomenės poreikių ir demografinių pokyčių, todėl sistema turi gebėti lanksčiai reaguoti į besikeičiančius žmonių poreikius. Šiuolaikinė socialinė politika orientuojasi į asmeninę pagalbą žmogui, kad jis gyventų bendruomenėje, išliktų aktyvus visuomeniniame gyvenime.
Projekto tikslas ir uždaviniai
Projektu siekiama pakelti socialinių paslaugų kokybę Lietuvoje parengiant bei taikant socialinių paslaugų kokybės reikalavimus. Projekto uždavinys - sukurti patogų, dviejų lygių įrankį socialinėms įstaigoms, vadovaujantis esamų standartų ir modelių gerąja praktika (ES Socialinės apsaugos komiteto sukurtas Europos socialinių paslaugų kokybės modelis, tarptautinių kokybės valdymo modelių geroji praktika, ISO, LEAN, EFQM ir kiti, Quality rights, EQUASS, NOKAS, Socialinės globos normų aprašas), kuris padėtų kokybiškai patenkinti socialinių paslaugų gavėjų poreikius.
Kokybės reikalavimų struktūra ir taikymas
Socialinių paslaugų kokybės reikalavimai apims du kokybės lygius (bazinį ir pažengusį) ir bus bendrai taikomi visoms socialinėms paslaugoms. Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų bazinis lygis bus privalomas visoms socialinėms paslaugoms (valstybinio, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus). Numatoma, jog socialinių paslaugų kokybės reikalavimai turės bendrą dalį ir atskiras dalis, suskirstytas pagal paslaugų rūšis numatytas Socialinių paslaugų įstatyme, bus orientuotas į specifinius socialinių paslaugų kokybės kriterijus, todėl bus aiškus ir patogus naudoti.
Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų bazinio lygmens taikymo medžiaga bus skelbiama Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje bei bus prieinama visoms suinteresuotoms šalims, nemaža dalis mokymų bus organizuojami nuotoliniu būdu, projekto veiklos ir rezultatai bus prieinami visiems dalyviams, taip pat ir turintiems individualių poreikių.
Parengiamasis darbas ir dokumentacija
Prieš kuriant kokybės reikalavimus svarbu atlikti paruošiamąjį darbą: išanalizuoti Lietuvos teisinę bazę, savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų skaičių pagal rūšis, socialinių paslaugų būklę ir esamus būdus kokybei užtikrinti, užsienio gerąją patirtį bei naujausias tendencijas. Projekto metu bus sukurta socialinių paslaugų kokybės reikalavimų dokumentacija (kokybės modelis ir reikalavimai, jų vertinimo sistema, konsultavimo tvarka, audito procesas ir procedūra, mokymų medžiaga konsultantų parengimui, apeliacijos procedūra) bei mokymų medžiaga socialinių paslaugų kokybės sistemos dalyviams (socialinių įstaigų darbuotojams bei konsultantams).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Sukūrus socialinių paslaugų kokybės reikalavimus, jie bus išbandyti, atliktas reikalavimų taikymo vertinimas bei projekto poveikio vertinimas socialinių paslaugų kokybei. Projekto metu bus sukurtas inovatyvus ir veiksmingas įrankis, leidžiantis stebėti ir vertinti teikiamų paslaugų kokybę bei ją nuolat tobulinti, projekto rezultatų nauda leis pagerinti paslaugų kokybę labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, kartu užtikrinant atitiktį horizontaliesiems principams.
Teisinis ir institucinis pagrindas
Kai vadovaujantis šiuo metu galiojančia įstatymine baze numatyta, kad bazinių reikalavimų atitikties klausimais socialinių paslaugų įstaigas konsultuos projekto metu paruošti savivaldybių ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Pažangaus lygio atitikties klausimais projekto laikotarpiu konsultuos visų partnerių darbuotojai. Numatoma, jog atitiktį pažangaus lygio reikalavimams tvirtins Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Socialinių paslaugų kokybės reikalavimai bus parengti vadovaujantis svarbiausiomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartija įtvirtintomis teisėmis ir principais, t. y. nediskriminavimo, moterų ir vyrų lygybės, žmonių teisės gyventi oriai ir nepriklausomai, neįgaliųjų (asmenų su negalia) integracijos. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos pamatines vertybes ir Lietuvoje ratifikuotas įvairias tarptautines konvencijas, būtina stebėti paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti pažeidžiamų grupių teises, ir jį nuolat tobulinti.
Tarpsektorinis bendradarbiavimas ir finansavimas
Projekto veiklos finansuojamos 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ ir 2021-2027 m. Europos socialinio fondo agentūra kviečia socialines paslaugas teikiančias įstaigas bei fizinius asmenis dalyvauti Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų diegimo II bandomajame etape. Dalyvavimas įstaigoms yra nemokamas, nes projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Atrinktos įstaigos gaus nemokamas ekspertines konsultacijas ir galės su pagalba praktiškai išbandyti kokybės reikalavimų taikymą savo veikloje.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės galimybės yra svarbios užtikrinant paslaugų prieinamumą ir įvairovę. „Jeigu matome, kad trūksta kokios nors paslaugos, ieškome, kur ją galėtume nusipirkti iš kitos savivaldybės“, - pažymėjo Biržų rajono meras, aptardamas galimus sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Esama padėtis ir iššūkiai
Kai Lietuvoje nėra visuotinai patvirtintos bendros socialinių paslaugų kokybės įvertinimo tvarkos ar standarto, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas iki šiol daugiausiai buvo sąlygotas individualių šias paslaugas teikiančių įstaigų iniciatyvų ir 2017-2022 m. įgyvendinto projekto „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“, kurio metu 120 įstaigų buvo suteiktas socialinių paslaugų kokybės sertifikatas. Vis tik valstybės mastu tai tėra maža dalis socialių įstaigų, todėl neturi ženklios įtakos Lietuvos socialinių paslaugų sektoriaus kokybei.
Pažymėtina, jog rinkoje esantys kokybės valdymo modeliai yra daugiausiai orientuoti į valdymą, vadybą ir neapima konkrečių socialinių paslaugų specifinių kokybės kriterijų. Praktikoje yra didelė teikiamų socialinių paslaugų įvairovė, kurių rūšys yra nustatytos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir jų turinys pagal socialinių paslaugų rūšis ir socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžtas Socialinių paslaugų kataloge.
Socialinių paslaugų rūšys pagal įstatymą
- Prevencinės paslaugos: potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene ir kitos paslaugos.
- Bendrosios paslaugos: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
- Specialiosios paslaugos: socialinė priežiūra ir socialinė globa, teikiama socialinės globos įstaigoje arba asmens namuose skirtingoms paslaugų gavėjų grupėms, pvz., likusiems be tėvų globos vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kt.
Poreikio dinamika ir demografiniai veiksniai
Šalyje didėja socialinių paslaugų poreikis. Tiek didmiesčiai, tiek mažesnės savivaldybės kasmet tam skiria vis daugiau lėšų. Ateityje prognozuojama, paslaugų reikės dar daugiau. Didėjančiai šiek tiek. Iš jų grynai paslaugom tai skiriam iki 10, taip 8. Irgi augančiai.
Pagrindinė priežastis - senėjimo tendencijos eina. Socialinių paslaugų poreikis auga ir didmiesčiuose. Šiauliuose pagalbos į namus pageidaujama 3 kartus daugiau, nei prieš kelerius metus. Du kartus išaugo laikinojo atokvėpio paslaugos poreikis. Nuo 2030 metų į globos įstaigas nebebus priimami neslaugomi, neturintys sunkios negalios žmonės. Todėl paslaugų poreikis į namus dar labiau augs.
Augant vyresnio amžiaus asmenų, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, skaičiui, sparčiai didėja integruotų socialinės pagalbos ir slaugos paslaugų poreikis. „Tam būtina sukurti ilgalaikės priežiūros, apimančios abi minėtas sritis, sistemą. Dar vienas svarbus aspektas - reikalingas kuo spartesnis ir platesnis inovacijų, išmanių technologinių sprendinių taikymas teikiant socialines paslaugas - visa tai suteikia žmonėms didesnį saugumą, savarankiškumą ir lankstumą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Regioniniai pavyzdžiai ir gerosios praktikos
Vykdant institucinę socialinės globos pertvarką jau padaryta nemaža pažanga. Progresas būtų dar spartesnis, jeigu pavyktų laiku rasti rangovus. „Mes tikrai suspėsime viską padaryti iki nustatyto termino, tik, žinoma, norėtume, kad tai vyktų greičiau“, - pridūrė Biržų rajono meras.
Biržų rajone teikiama daug socialinių paslaugų iš socialinių paslaugų katalogo, kurio paslaugų spektras yra platus. „Kai kurios paslaugos, tokios kaip apsaugoti būstai arba grupinio gyvenimo namai, dar tik suplanuoti. Visi penki apsaugoti būstai yra nupirkti, jie yra remontuojami. O dėl grupinio gyvenimo namų, tai turim bėdą, nes nerandam rangovų, kas pastatytų“, - teigė K.Knizikevičius.
„Mūsų rajone veikia keturi globos namai, kuriuose yra apie 130 vietų. Be to, plečiasi dar vieni privatūs globos namai. Taip atsiras dar papildomai 24 ar 25 vietos. Taigi, turėsim apie pusantro šimto vietų, kas mūsų rajonui, kuriame gyvena 22 tūkstančiai žmonių, yra tikrai nemažai. Aplinkiniuose rajonuose, Pasvalyje, Kupiškyje, daug vietų nėra. Kaip ir Rokiškyje, bet šiame mieste yra dideli valstybiniai globos namai“, - kalbėjo K.Knizikevičius.
Įvairovė paslaugų teikimo srityje: prevencija, bendrosios ir specialiosios paslaugos
Prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene ir kitos paslaugos. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Specialiosioms paslaugoms priskiriama socialinė priežiūra ir socialinė globa, kuri gali būti teikiama socialinės globos įstaigoje arba asmens namuose skirtingoms paslaugų gavėjų grupėms, pvz., likusiems be tėvų globos vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kt. Numatoma, kad daugelyje regionų bus plėtojamos su apgyvendinimu ir dienos užimtumu susijusios paslaugos, kuriami dienos užimtumo centrai, socialinės dirbtuvės, teikiama pagalba priimant sprendimus, taikoma atvejo vadyba, kai kuriuose regionuose steigiasi kompleksinės pagalbos centrai vaikams su negalia ir jų artimiesiems.
Kasdienės praktikos pavyzdys: pagalba namuose
Pakruojietė Veronika Aldona viena gyvena jau 15 metų. Pagalba namuose jai teikiama 6 metus. Senjorė sako - viena dukra su šeima gyvena Vilniuje, kita - užsienyje. Tad artimieji ją lanko retai. Individualios priežiūros darbuotoja ateina du kartus per savaitę. „Ir valgyt kartais pietus ji siūlosi atvežt. Bet geriau, kai pati kažko pasidarau. Produktų man priperka, šiaip taip, aišku, pavargstu, 92 metai.
Senjorę lankanti specialistė Daiva prižiūri dar 11 senolių. 14 metų tokį darbą dirbanti moteris sako, kad pagalbos poreikis namuose vis auga. „Labai, labai. Ir dabar eilėje, kiek žinau, stovi. Mes nebegalime apglėbti tiek. Taikomės, terpiamės į tą tarpą ir vis tiek kažkaip padedam. <...> Laukia jos, vis tiek žino, kad aš ateisiu. Pasišnekėt. Ir bendravimas tas priklauso mums. Dažniausiai pagalbos į namus pageidauja vieniši senyvo amžiaus žmonės. Artimųjų nėra arba išvykę į užsienį.
Augant paslaugų poreikiui, vietose dažnai trūksta darbuotojų: „Dabar turim 6 padalinius, 80 darbuotojų ir darbuotojai pasiskirstę po visą rajoną. Tai pasako, kad paslaugos tik auga ir mūsų darbuotojų poreikis ir soc.“
Prevencinės ir psichosocialinės paslaugos
Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro emocinės gerovės konsultantė Asta Bečelienė informuoja, kad sostinės gyventojai gali kreiptis dėl nemokamų emocinės gerovės konsultacijų. Emocinės gerovės konsultacijos - tai žemo intensyvumo psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimas, paremtas kognityvine bei elgesio terapija. Paslauga skirta asmenims, patiriantiems lengvus streso, nerimo, nemigos, depresijos ar prisitaikymo sunkumus, siekiantiems suprasti savo emocijas, mintis bei elgesį ir rasti veiksmingų būdų kasdieniams sunkumams įveikti.
Ateinančiam žmogui svarbu suprasti, kad jis patenka į saugią erdvę, kurioje bus priimamas toks, koks yra. Šių susitikimų esmė - kalbėti. Konsultacijoms registruotis gali visi Vilniaus miesto gyventojai nuo 18 metų. Siuntimo nereikia. Nemokamos prevencinės socialinės paslaugos, skirtos stiprinti asmens ir šeimos gebėjimus savarankiškai spręsti iškilusius iššūkius, kol jie netapo socialine krize taip pat teikiamos ir Bendruomeniniuose šeimos namuose.
Reikšmė žmogaus teisėms ir darnaus vystymosi tikslams
Įgyvendinant projektą bus prisidėta prie darnaus vystymosi didinant socialinę gerovę, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt., taip pat užtikrinant prieinamumą visiems tiek paslaugų, tiek fizinės ir informacinės aplinkos. Socialinių paslaugų kokybės reikalavimai bus parengti vadovaujantis svarbiausiomis Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartija įtvirtintomis teisėmis ir principais.
Įgyvendinimo iššūkiai ir rekomendacijos
Kadangi Lietuvoje nėra visuotinai patvirtintos bendros socialinių paslaugų kokybės įvertinimo tvarkos ar standarto, būtina sukurti vieningą, patogų ir praktikoje taikomą kokybės modelį, apimantį tiek bazinius, tiek pažangius kriterijus. Rekomenduotina stiprinti specialistų kompetencijas, plėtoti nuotolinius mokymus konsultantams ir socialinių įstaigų darbuotojams, taip pat skatinti plataus tarpsektorinio bendradarbiavimo ir pritraukti inovacijas bei išmaniąsias technologijas teikiant paslaugas.
Planuojama, kad projekte galės sudalyvauti visos įstaigos, pageidaujančios taikyti bazinius socialinių paslaugų kokybės reikalavimus. Planuojama, jog atitiktį pažangaus lygio reikalavimams tvirtins Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia įstatymine baze numatyta, kad bazinių reikalavimų atitikties klausimais socialinių paslaugų įstaigas konsultuos projekto metu paruošti savivaldybių ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai.
Galimos priemonės sektoriaus plėtrai
- Sukurti nacionaliai privalomą bazinių kokybės reikalavimų sistemą ir skaidrų pažangaus lygio įvertinimo mechanizmą.
- Skatinti inovacijų ir išmaniųjų technologijų diegimą teikiant socialines paslaugas.
- Plėtoti mokymus ir konsultacijų tinklą savivaldybėse bei per regioninius centus.
- Stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, NVO, privataus sektoriaus ir valstybės institucijų.
- Užtikrinti finansavimo stabilumą ir lankstumą reaguojant į augančius poreikius.
| Aspektas | Esama padėtis | Rekomenduojama priemonė |
|---|---|---|
| Kokybės vertinimo sistema | Trūksta vieningos nacionalinės tvarkos | Sukurti dviejų lygių (bazinis/pažangus) reikalavimų sistemą |
| Paslaugų prieinamumas | Augantis poreikis, regioniniai skirtumai | Skatinti tarp savivaldybių pirkimus, PLT sprendimus ir partnerystes |
| Žmogiškieji ištekliai | Trūksta darbuotojų, didėja apkrova | Investuoti į mokymus, darbo sąlygų gerinimą ir skatinimus |
Projekto „Socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas Lietuvoje“ vykdymas ir numatyti veiksmai prisidės prie paslaugų kokybės gerinimo, didesnio paslaugų prieinamumo ir įvairesnio paslaugų tiekėjų tinklo, o tai yra būtina siekiant užtikrinti žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei stiprinti visuomenės socialinę gerovę.
tags: #socialiniu #paslaugu #sektoriaus #pletros #galimybes #lietuvoje