Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko gyvenime, padedantis jam pasiruošti mokyklai. Lietuvoje priešmokyklinio ugdymo programos yra skirtos 5-6 metų vaikams ir siekiama atliepti jų interesus, puoselėti gerovę bei tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes.
Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir pagrindinės nuostatos
Priešmokyklinio ugdymo programa siekiama: Puoselėti vaikų gerovę ir tenkinti individualius poreikius. Ugdyti kompetencijas integraliai visose ugdymosi srityse. Užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Priešmokyklinis ugdymas atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Žaidimais pagrįstas mokymasis su dr. yra vienas iš pagrindinių prieigų.
Visuomeninio (socialinių mokslų) ugdymo vieta priešmokykliniame ugdyme
Visuomeninis ugdymas priešmokykliniame amžiuje apima socialinių ir pilietinių kompetencijų pradmenis. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo.
Taip pat skaitykite: Socialinių mokslų integravimas į priešmokyklinį ugdymą
Socialinė ir emocinė kompetencija priešmokykliniame ugdyme
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas.
Žaisdami ir kitaip veikdami kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą.
Mokymosi turinys ir temų integracija
Mokymosi turinys pateikiamas pagal turinio sritis ir temas skyriuje „Mokymosi turinys“. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Tarpdalykinė integracija padeda susiformuoti visapusiškam nagrinėjamų reiškinių vaizdui: temos, problemos, metodo pagrindu ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje.
Pasiekimų lygiai ir vertinimas priešmokykliniame ugdyme
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, yra išskirtos pasiekimų sritys. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: Iki pagrindinio, Pagrindinis, Virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui. Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Formuojamasis vertinimas: mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas: juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą.
Praktiniai socialinių įgūdžių ugdymo pavyzdžiai
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Socialiniai įgūdžiai įgyjami per žaidimus, pokalbius, diskusijas, bendrus sprendimus ir projektines veiklas.
Inklusyvumas ir specialiųjų poreikių atsižvelgimas
Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Ugdymo turinio ryšys su vyresnėmis programomis
Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje visos kompetencijos yra lygiavertės, todėl pateikiamos abėcėliškai. Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai.
Rekomenduojami metodai ir veiklos priešmokykliniame visuomeniniame ugdyme
- Žaidimai ir vaidmenų žaidimai, modeliuojant kasdienes socialines situacijas;
- Projektinės veiklos ir bendruomenės iniciatyvos, kuriose vaikai atlieka mažas užduotis ir sprendžia problemas kartu;
- Diskusijos ir pasakojimai apie šventes, tradicijas, simbolius, istorijos fragmentus;
- Simuliacijos ir socialinių taisyklių praktikos (pvz., susitarimų sudarymas, konfliktų sprendimo žingsniai);
- Integracija su meniniu ugdymu: dalyvavimas koncertuose, vaidinimuose, renginiuose;
- Forma ir aprašai formuojamajam vertinimui bei vaikų pasiekimų stebėjimui.
Laiškai mokytojams ir tėvams
Mokytojai, planuodami bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.
Tėvai (globėjai) ir mokyklos personalas turi bendradarbiauti: tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas.
Santrauka
Socialinių mokslų (visuomeninio) ugdymo turinys priešmokykliniame ugdyme Lietuvoje orientuotas į vaikų socialinių, emocinių ir pilietinių gebėjimų ugdymą per žaidimą, bendruomenines veiklas, tradicijas ir tarpdalykinę integraciją. Programos uždaviniai ir pasiekimų lygiai suderinti su nacionalinėmis Bendrosiomis programomis, siekiant užtikrinti sklandų pereinamumą į pradinį ugdymą ir tolesnį kompetencijų vystymą.
tags: #socialiniu #mokslu #kursai #priesmokyklinis #ugdymas