Žmogaus raida - paties žmogaus pažanga, už kurią, kaip ir už savo gyvenimą, jis atsakingas. Vadinasi, be sociocentrinių tikslų, turi būti formuluojami ir antropocentriniai - ugdymas mokykloje turi laiduoti visapusišką moksleivio galių plėtotę, padėti atsiskleisti jo individualybei, pažadinti norą tobulėti, skatinti būti aktyviu piliečiu, sprendžiant asmenines, klasės, mokyklos bei visuomenės problemas, garantuoti tiek fizinį, tiek moralinį, bei materialinį saugumą.
I. Bendravimo ir santykių samprata pedagogikos ir psichologijos mokslų kontekste
Bendravimo esmė, paskirtis ir socializacija remiasi mintimi, kad individai neegzistuoja socialiniame vakuume. Greičiau jie yra socialinės visuomenės nariai. Socialinė visuomenė yra fizinė, socialinė arba kultūrinė aplinka, kuriai individai priklauso ir kurioje funkcionuoja.
Socialinė sistema vienija bent kartais sąveikaujančių asmenų grupes, kadangi jų nariai dalijasi panašiais poreikiais, problemomis, veiklomis, interesais, gyvenamąja vieta, darboviete ir pan. Socialinės sistemos nariai turi bent vieną panašią savybę (lyti, amžių, išsilavinimą), kuri padaro juos potencialiais pradėdant konstruoti bet kurį visuomenės struktūravimo modelį.
Mokinių tarpusavio santykiai ir jų grupės formuojasi pagal pirmines ir antrines grupes: mokyklos klasė dažnai veikia kaip mažoji socialinė sistema, kurioje susiklostę tarpusavio vaidmenys ir statusas daro įtaką mokinio elgesiui ir veiklai. Mokinių tarpusmeniniai santykiai adaptuojantis naujoje gimnazijos klasėje, jų draugystės kokybė ir priėmimas bendraamžių grupėje - visi šie aspektai yra esminiai bendravimo ir socializacijos procese.
Paauglių statusas ir vaidmuo bendruomenės tarpusavio santykiuose
Pirmą kartą Lietuvoje sistemingai ir metodiškai buvo tiriama sociopedagoginė paauglių tarpusavio santykių kaita. Atskleista ir pagrįsta iki šiol plačiau netyrinėta paauglių statuso klasės bendruomenėje ir jų dalyvavimo mažojoje grupėje sąveika.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Paauglių statusą lemiantys veiksniai buvo kiekybiškai ir kokybiškai pagrįsti, atskleisti jų kaitos dėsningumai. Nustatyti, kiekybiškai ir kokybiškai pagrįsti paauglių statusą lemiantys veiksniai, atskleisti jų kaitos dėsningumai. Paauglių statusą lemiantys veiksniai apima tiek asmenines savybes, tiek socialinius veiksnius: šeimos aplinką, klasės atmosferą, neformaliojo ugdymo galimybes ir pedagogų profesinę parengtį.
II. Vertybių funkcionavimo dinamika paauglių tarpusavio santykiuose
Vertybių funkcionavimo dinamika paauglių tarpusavio santykiuose bei jų grupėse atspindi paauglių vertybių ir veiklos sociopedagoginius pokyčius. Sudaryta paauglių vertybių skalė (nustatytos kintančios ir pastovios vertybės) leidžia stebėti, kokios vertybės keičiasi, o kurios išlieka stabilios per paauglystę.
Paauglių vertybių ir veiklos sociopedagoginiai pokyčiai yra susiję su socialine aplinka: kultūrinės renginių įtaka jaunimo laisvalaikio poreikių tenkinimui, populiariosios muzikos integravimas ugdymo procese ar neformaliojo švietimo tikslai formuoja paauglių vertybines orientacijas.
Grupių klasifikacija - darbe pagrįsta originali paauglių grupių klasifikacijos sistema. Paauglių grupės skiriasi pagal veiklos pobūdį, socialinį statusą klasėje ir priėmimą bendraamžių. Draugystės kokybė ir sąsajos su bendraamžių grupės priėmimu paauglystėje yra vienas iš rodiklių, leidžiančių klasifikuoti grupes ir suprasti jų įtaką individui.
Paauglių statusą lemiantys veiksniai ir elgesio dinamika
Nustatyti veiksniai, kurie lemia paauglių statusą klasėje: šeimos socialinė situacija, mokinių muzikinė ar sportinė veikla, pedagogų gebėjimai, mokyklos ir neformaliojo ugdymo galimybės. Sportuojančių mokinių socialinio statuso klasės bendruomenėje ypatumai bei socialiniai veiksniai, lemiantys jaunimo pritaikymą įvairiose veiklose, atkreipia dėmesį į veiklos vaidmenį statuso formavime.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Bendravimo ir veiklos dinamika apima atvejus, kai mokinių destruktyvaus elgesio apraiškos gali keistis integruojant tinkamas ugdymo ir socialines priemones. Mokinių adaptacija gimnazijoje, mokytojo kompetencijų vaidmuo, pedagoginė pagalba mokiniams ir neformalusis vaikų ugdymas - visi šie veiksniai yra svarbūs siekiant teigiamo pokyčio.
| Veiksnys | Įtaka paauglio statusui |
|---|---|
| Šeimos aplinka | Didelė - saugumo jausmas, vertybinė socializacija |
| Sportas / Meninė veikla | Padidina socialinį kapitą, gali kelti statusą |
| Mokytojo kompetencija | Įtakoja adaptaciją, mokymosi motyvaciją ir tarpusavio santykius |
| Neformalusis ugdymas | Skatina socialinių įgūdžių vystymąsi, grupių kūrimą |
III. Pedagoginės sąveikos vaidmuo paauglių ugdymo procese
Pedagoginės sąveikos vaidmuo paauglių ugdymo procese akcentuoja mokytojo, pedagogų ir šeimos bendradarbiavimą tobulinant ugdymo kokybę. Pedagogų profesinė parengtis ir pasirengimas, mokytojo, kaip mokymo(si) proceso organizatoriaus, kompetencijų tyrimas, mokytojo kompetentingumo vaidmuo mokinių adaptacijai - visi šie aspektai lemia paauglių tarpusavio santykių kokybę ir jų ugdymą.
Paauglių statuso ir grupės sąveika rodo: interakcija tarp klasės bendruomenės statuso ir mažos grupės dalyvavimo yra reikšminga sociopedagoginė koreliacija. Pateikta originali paauglių grupių klasifikacijos sistema ir efektyvi paauglių dalykinių ir tarpasmeninių santykių tyrimo metodika padeda geriau suprasti ir įvertinti sąveikas šioje srityje.
Bendravimo ir ugdymo sąveika matoma per mokinio socializacijos ypatumus: motinos ir vaiko tarpusavio sąveika kaip vienas iš socialinės kompetencijos komponentų, pedagoginė praktika ir individualus priėjimas mokyklinio monitoringo sąlygomis - visa tai nulemia paauglio socialinių įgūdžių vystymąsi.
Visuomenės klasės, socialinė stratifikacija ir jų poveikis bendravimui
Visuomenę galima struktūruoti įvairiais pjūviais. Visų pirma socialinė demografinė struktūra leidžia nustatyti šalies gyventojų potencialą: vyrų ir moterų, jaunimo ir senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių šeimoje ir vienišų, dirbančių ir nedirbančių žmonių ir kitus pasiskirstymus bei santykius.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Kalbant apie klases, egzistuoja skirtingos teorinės tradicijos: vokiečių (klasės grindžiamos gamybos santykiais, remiantis Marxu) ir anglų-prancūzų (kiti požiūriai), taip pat P. Bourdieu koncepcija, kur klasė suprantama per trijų kapitalų - ekonominio, kultūrinio ir socialinio - prizmę.
Profesorius sociologas Arvydas Matulionis išskiria įvairius klasių skirstymus: galios klasė, specialistų klasė, paribio ir užribio klasės; kita vertus, galima remtis penkių lygių skirstymu: aukščiausioji, aukštesnioji, vidurinė, žemesnioji ir žemiausioji. Klasės skirstymas pagal profesijas ir ekonomines galimybes taip pat lemia socialinių grupių tarpusavio bendravimą ir skirtingų visuomenės sluoksnių sąveiką.
Teritorinis aspektas yra svarbus: Krypstama link to, kad Lietuvoje teliks trys miestai - Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Svarbu, kad Lietuvoje išliktų tolygus teritorinis pasiskirstymas, juk šalis nėra didelė. Turi būti galvojama, kaip išlaikyti teritorinę struktūrą ir kaip padėti žmonėms.
Praktiniai implikacijos ir rekomendacijos
- Ugdymo procese derinti sociocentrinius ir antropocentrinius tikslus: garantuoti tiek bendruomenės, tiek individo poreikių plėtotę.
- Stiprinti pedagogų kompetencijas, siekiant geresnės mokinių adaptacijos ir tarpusavio santykių kokybės.
- Skatinti neformaliojo ugdymo formų plėtrą - jos prisideda prie socialinių įgūdžių ir vertybių formavimo.
- Stebėti ir klasifikuoti paauglių grupes, taikyti specialias intervencijas grupėms, turinčioms žemesnį sociometrinį statusą.
- Atkreipti dėmesį į teritorinį pasiskirstymą ir užtikrinti tolygias galimybes jaunimui visoje šalyje.
Šio darbo tikslas - atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų IV-VIII klasių moksleivių tarpusavio santykių fenomeną: statuso klasėje, būrimosi į grupes, veiklos, saugumo jausmo šeimoje ir klasėje, vertybinių nuostatų, interesų kaitą bei jos santykį su socialinės aplinkos ir švietimo sistemos pokyčiais; sudaryti moksliškai pagrįstą sociopedagoginių veiksnių, darančių didžiausią įtaką paauglių ugdymui, skalę.
tags: #socialiniu #klasiu #bendravimas