Lietuvoje apie 20 proc. gyventojų patiria skurdo riziką, o šis rodiklis pastaruosius du dešimtmečius beveik nesikeičia. Tai rodo, jog dabartinės socialinės politikos priemonės nėra pakankamai veiksmingos sprendžiant skurdo problemą. Skurdo rizikos lygis Lietuvoje viršija 16 proc., o šalis išlieka viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį.
Didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensininkai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji bei mažiausias pajamas gaunantys dirbantieji. Ši problema yra glaudžiai susijusi su mažomis socialinėmis išmokomis bei jų ribotu prieinamumu, taip pat neefektyvia pagalbos sistema. Daugelis paramos gavėjų susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, kurios trukdo gauti reikalingą finansinę ar socialinę pagalbą.
Socialinių išmokų poveikis skurdo mažinimui Europoje
Atliekant regresinę analizę apie socialinių išmokų įtaką skurdo mažinimui Europos Sąjungos šalyse matyti esminiai skirtumai tarp senųjų Vakarų Europos valstybių ir naujųjų Rytų Europos šalių. Vakarų Europos šalyse, kurios taiko tikslingas, pajamų vertinimu grįstas socialines išmokas, pastebimas skurdo ir materialinės prastovos mažėjimas. Tuo tarpu Rytų Europos šalyse, kur vyrauja liberalesnis arba „rezidinis“ socialinės paramos modelis, skurdo lygio pokyčiai labiau priklauso nuo ciklinių ekonominių svyravimų ir ilgalaikio nedarbo lygio.
Tokiu būdu pagrindinis faktorius skurdo mažinimui šių šalių kontekste yra ilgalaikio nedarbo mažinimas. Tai rodo, kad socialinės išmokos turi būti derinamos su aktyvios darbo rinkos politika, siekiant užtikrinti ilgalaikį poveikį skurdo mažinimui.
Socialinės paramos sistemos tobulinimo būtinybė Lietuvoje
Norint reikšmingai sumažinti skurdo riziką, būtina gerinti socialinės paramos sistemą, užtikrinti jos lankstumą ir prieinamumą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Svarbu, kad paramos sistema būtų paprastesnė, o biurokratinės kliūtys - minimalios, kad paramos gavėjai galėtų lengviau gauti reikalingą pagalbą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Be to, esminis tikslas - investuoti į švietimą ir darbo rinkos politiką, kurios leidžia asmenims susiduriantiems su finansiniais sunkumais kurti ilgalaikes galimybes gerinti savo socialinę ir ekonominę padėtį. Tokiu būdu mažinama ne tik materialinė skurdo forma, bet ir skatinamas socialinis įtrauktumas.
Mokymų ir tyrimų svarba skurdo mažinimui
Vasario 11 dieną VŠĮ „Namai visiems“ organizavo mokymus socialinėje srityje dirbantiems specialistams, bendruomenių nariams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, savanoriams ir senjorams, padedant spręsti skurdo mažinimo klausimus. Šiuose mokymuose buvo aptartos pagrindinės socialinės atskirties priežastys ir praktiniai sprendimai, leidžiantys mažinti skurdo riziką Lietuvoje.
Mokymų vedėja Aistė Adomavičienė, Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė, pristatė esmines problemas, su kuriomis susiduria skurdo rizikos grupės, ir aptarė, kaip efektyviau organizuoti pagalbos sistemas bei kokius socialinius resursus galima pasitelkti.
Mokslo tyrimai apie socialinių išmokų vaidmenį
Vilniaus universiteto mokslininkai, docentė dr. Daiva Skučienė, profesorius dr. Romas Lazutka, Aušra Čižauskaitė ir docentė dr., atliko išsamią socialinės apsaugos piniginių išmokų analizę, kurios tikslas buvo ištirti jų reikšmę apsaugant naujas socialines rizikos grupes nuo skurdo keliamų pavojų. Autoriai nagrinėjo, kaip socialinės išmokos veikia skurdo mažinimą ir pajamų nelygybę, ypatingą dėmesį skirdami socialinės politikos pokyčiams Lietuvoje.
Knyga „Socialinių išmokų vaidmuo mažinant skurdą ir pajamų nelygybę naujų socialinės rizikos grupių gyvenimo kelyje“ apima septynias dalis, nagrinėjančias įvairius aspektus, susijusius su socialinių išmokų poveikiu ir socialinių rizikų prevencija. Šią knygą galima įsigyti knygynuose „Littera“, „Akademinė knyga“, „Vaga“ ir internetu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Praktiniai aspektai ir ateities perspektyvos
Siekiant efektyviau mažinti skurdo lygį, būtina koordinuoti socialinių išmokų sistemą su darbo rinkos politika bei investicijomis į švietimą. Šiuolaikinė socialinė politika turėtų būti orientuota ne tik į tiesioginę finansinę pagalbą, bet ir į ilgalaikį žmonių įtraukimą į darbo rinką bei jų socialinių įgūdžių stiprinimą.
Taip pat svarbu spręsti administracines kliūtis, kurios dažnai trukdo pažeidžiamiausioms grupėms pasiekti reikalingas socialines išmokas. Reforma socialinėje paramoje turėtų būti vykdoma taikant lanksčias, individualiems poreikiams pritaikytas priemones, kurios efektyviau mažintų skurdo riziką ir užtikrintų socialinį teisingumą.
| Socialinė grupė | Skurdo rizikos lygis Lietuvoje (%) | Pagrindinės problemos | Rekomenduojamos priemonės |
|---|---|---|---|
| Vieniši pensininkai | Didelis | Mažos pensijos, socialinė atskirtis | Didinti pensijas, gerinti socialines paslaugas |
| Daugiavaikės šeimos | Didelis | Mažos pajamos, vaikų priežiūros problemos | Socialinės išmokos vaikams, subsidijos būstui |
| Neįgalieji | Vidutinis | Darbo rinkos atskirtis, sveikatos priežiūra | Darbo integracijos programos, sveikatos paslaugos |
| Mažiausias pajamas gaunantieji dirbantieji | Vidutinis | Žemas darbo užmokestis, nestabilios darbo sąlygos | Minimalios algos kėlimas, darbo rinkos politika |
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #ismoku #vaidmuo #mazinant #skurda