Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasitaiko socialinių ir darbo teisių pažeidimų. Svarbu žinoti savo teises ir kaip apsisaugoti nuo galimų pažeidimų. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius pažeidimus ir būdus, kaip ginti savo teises.
Nelegalus Darbas
Nelegalus darbas - tai darbas, kai žmogus dirba be oficialios darbo sutarties ir Sodra nėra informuota apie darbuotojo įdarbinimą. Tai reiškia, kad toks darbuotojas nemoka mokesčių ir negauna svarbių socialinių garantijų, tokių kaip sveikatos draudimas, pensijų kaupimas ar apsauga darbe. Nelegaliu darbu taip pat laikoma, kai trečiosios šalies pilietis, yra įdarbinamas nesilaikant įdarbinimo reikalavimų (pvz. negavus leidimo dirbti (jei taikoma) ar gyventi Lietuvoje).
Nelegalaus darbo atvejai fiksuojami įvairiuose veiklos sektoriuose, tačiau daugiausia pažeidimų nustatoma statybose. Už nelegalų darbą darbdaviui gali būti taikomos įvairios atsakomybės rūšys, įskaitant baudžiamąją atsakomybę.
Kaip apsisaugoti nuo nelegalaus darbo?
- Išsiaiškinti savo teises: Atvykus į Lietuvą, svarbu susipažinti su Lietuvos įstatymais. Informaciją apie darbo teisę ir sąlygas galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) interneto svetainėje.
- Gauti leidimą dirbti: Užsieniečiai, norintys legaliai dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimą gyventi ir dirbti. Šis procesas gali užtrukti, tačiau legali darbo sutartis užtikrina apsaugą ir teisę į visapusišką socialinį draudimą.
- Pasirašyti darbo sutartį: Prieš pradedant dirbti, būtina pasirašyti oficialią darbo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbo sąlygos, pareigos, darbo laikas ir atlyginimas.
- Kreiptis į pagalbos organizacijas: Jei kyla abejonių dėl darbo sąlygų ar darbdavys siūlo dirbti nelegaliai, kreipkitės pagalbos.
Kodėl svarbu dirbti legaliai?
Darbas be darbo sutarties yra žala tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Dirbdamas nelegaliai, darbuotojas rizikuoja patirti daug neigiamų pasekmių. Dažnai jam nesumokamas darbo užmokestis arba jis mokamas gerokai mažesnis nei tikėtasi. Toks darbuotojas gali būti atleistas be jokių įspėjimų, o jo teisių apsauga, numatyta Darbo kodekse, praktiškai neegzistuoja. Be to, jis nekaupia darbo stažo, nemoka mokesčių, todėl mažėja jo būsima pensija.
Rizikos dirbant nelegaliai
Dirbant nelegaliai, kyla įvairių rizikų:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Jokios socialinės apsaugos: Neturėdamas oficialios sutarties, darbuotojas netenka teisės į socialines garantijas - tai reiškia, kad nelaimės atveju (pvz., susirgus ar patyrus traumą) nebus kompensuojamos nei gydymo išlaidos, nei prarastos pajamos.
- Darbo teisių pažeidimai: Nelegaliai dirbantys žmonės dažnai yra išnaudojami - gauna mažesnį nei minimalų atlyginimą, dirba neapmokamus viršvalandžius, dirba pavojingomis sąlygomis.
- Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui: Nelegalus darbas sukuria pavojingas sąlygas, kuriose žmonės lieka neapsaugoti nuo priverstinio darbo. Tokia situacija yra palanki prekybos žmonėmis vykdytojams, kurie naudojasi darbuotojų nesaugumu ir manipuliuoja jais, versdami dirbti prieš savo valią.
Kad darbas būtų legalus, užsienietis turi teisėtai gyventi Lietuvoje, turėti leidimą dirbti (arba būti atleistas nuo jo) ir pasirašyti darbo sutartį. Pasitikrinti, ar dirbate legaliai, galite prisijungę prie asmeninės Sodros paskyros. Pranešti apie nelegalų darbą galite čia.
Atlyginimo Nemokėjimas
Už atliktą darbą turi būti sumokėta per dešimt darbo dienų po mėnesio pabaigos, nebent sutartyje ar įstatymuose nurodyta kitaip. Jei atlyginimas nepervedamas laiku, pirmiausia raštu kreipkitės į darbdavį. Jei problemos nepavyksta išspręsti, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tai galite padaryti užpildę prašymą, pridėję darbo sutartį, algalapius ir kitus reikalingus dokumentus. Kreipimasis į darbo ginčų komisiją darbuotojui nieko nekainuoja. Be to, jei atlyginimas vėluoja, darbuotojas turi teisę reikalauti ne tik vėluojamos išmokėti sumos, bet ir delspinigių - 0,08% už kiekvieną uždelstą dieną.
Prekyba žmonėmis priverstiniam darbui
Priverstinis darbas - tai bet koks darbas, kurį žmogus yra priverstas atlikti prieš savo valią, patirdamas grasinimus, smurtą, apgaulę. Visais atvejais, kai žmogus įtaria, jog yra verčiamas teikti tam tikras paslaugas ar dirbti prieš savo valią, pasinaudojant jo pažeidžiamumu, apgaule, smurtu ar grasinant, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti teisėsaugos pareigūnams, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) telefonu +370 5 213 9772 arba el. Daugiau informacijos apie prekybos žmonėmis rizikas, galite rasti čia.
Psichologinis Smurtas Darbe
Smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje yra draudžiamas. Taikomą psichologinį smurtą sunku atpažinti, kadangi jis gali būti išreikštas tiesiogiai ir netiesiogiai, turėti verbalinę ir neverbalinę išraišką. Darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti. Jei manote, kad esate patiriamas psichologinio smurto darbe, svarbu būti aktyviam ir ginti savo teises. Rinkite visus įrodymus, kurie gali patvirtinti nepriimtiną elgesį. Tai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų parodymai, galintys patvirtinti nederamą elgesį.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Jeigu jaučiate, kad Jūsų kaip darbuotojo teisės yra pažeidžiamos - visada galite kreiptis į VDI.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Nuotolines konsultacijas darbo teisės klausimais teikia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. +370 5 213 97 68 arba el.
Ne kiekviena nemaloni situacija yra žmogaus teisių pažeidimas. Plačiau apie žmogaus teises galite pasiskaityti čia. Į „žmogaus teisių pažeidimo“ apibrėžimą dažniausiai patenka situacijos, kuriose veikia dvi šalys (dvi pusės). Pvz., viena šalis esate Jūs, o kita - valstybės įstaiga ar institucija (pavyzdžiui, pilietis kreipiasi į valstybės instituciją su prašymu, o šis nepagrįstai nėra svarstomas) arba pareigūnai, turintys valdingus įgalioimus (pavyzdžiui, asmuo sulaikomas policijos pareigūnų). Į žmogaus teisių pažeidimo sritį dažniausiai nepatenka konfliktinės situacijos ar nesutarimai tarp privačių asmenų (pavyzdžiui, kaimynų ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo). Tokie ginčai vadinami civiliniais. Į civilinius privačių asmenų santykius valstybė paprastai stengiasi nesikišti. Žmogaus teisių pažeidimai galimi tuomet, kai privačių asmenų santykiuose valstybė vaidina tam tikrą vaidmenį (pvz. valstybė nustato tokį reguliavimą, kuris diskriminuoja vieną asmenų grupę, kitos atžvilgiu) arba nepagrįstai atsiranda nelygybė tam tikruose socialiniuose santykiuose (pvz., darbo santykiai).
Kadangi Lietuva yra teisinė valstybė, vienas jos pamatinių principų yra tai, kad teisingumą vykdo TEISMAI. Todėl galima sakyti, kad teismai dažnai yra svarbiausia ir pagrindinė institucija, privalanti apginti žmogaus teises. Nepaisant to ar ginčas yra tarp privačių asmenų ar tarp privataus asmens ir valstybės institucijos, paskutinį ir neskundžiamą žodį gali tarti tik teismai. Todėl labai dažnai dėl žmogaus teisių pažeidimo nustatymo gali tekti kreiptis į teismą, į kurį kreipiantis neišvengiama profesionali teisininkų konsultacija. Tačiau bylinėjimasis ne visais atvejais yra tik vienintelis kelias. Jei pažeidėjas yra valstybės institucija, tarnautojas ar pareigūnas, labai dažnai galima pasinaudoti institucijos vidaus kontrolės mechanizmais (pvz. galima skųsti tam tikro pareigūno ar tarnautojo veiksmus institucijos vadovybei ir pan.), ikiteisminėmis ginčo sprendimo priemonėmis arba remtis egzistuojančia nepriklausomų institucijų, ginančių žmogaus teises sistema.
Institucijos, ginančios žmogaus teises:
- Seimo kontrolierių įstaiga - tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (t. y. kai tokius pažeidimus padaro valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos tarnautojai, taip pat kiti darbuotojai ar asmenys, atliekantys viešojo administravimo funkcijas).
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga - yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius yra ypatinga teisinė institucija, kurios negalima priskirti nė vienai iš trijų valdžių.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba - taip pat nepriklausoma institucija, kurios vienas iš tikslų - užtikrinti, kad privatūs ir viešieji asmenys laikytųsi Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymuose įtvirtinto asmenų diskriminacijos draudimo. Lygių galimybių kontrolierius taip pat tiria pareiškėjų skundus dėl diskriminacijos tiek viešajame sektoriuje, tiek santykiuose tarp privačių asmenų.
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba - tiria žmogaus teisių pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse.
Teisinių ar kitų susijusių konsultacijų, emocinės pagalbos galima kreiptis ir į NEVYRIAUSYBINĮ SEKTORIŲ (NVO). Skiltyje „Organizacijos“ pateikiamos NVO, kurios daug metų veikia žmogaus teisių srityje. Kai kurios turi galimybę konsultuoti besikreipiančius asmenis, kitos - juos nukreipti tinkama linkme ar suteikti emocinės paramos.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
2025 m. kovo 20 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) atliktą Darbo kodekso teisinio reguliavimo stebėsenos analizę ir pasiektų rezultatų įvertinimą. VDI atstovai informavo, kad dauguma aspektų Darbo kodekse įtvirtintas reglamentavimas yra pakankamas ir efektyvus, tačiau turėjo pastebėjimų.
Atlikta analizė parodė, kad užpraeitais metais nežymiai, bet mažėjo naujai sudaromų darbo sutarčių skaičius - daugiausiai jų sudaryta neterminuotų. 2016 m. Darbo kodekse įtvirtintos naujų rūšių darbo sutartys, tokios kaip projektinio darbo, darbo keliems darbdaviams ar darbo vietos dalijimosi išliko nepopuliarios ir sudarė tik apie 1 proc. visų naujai sudarytų darbo sutarčių. Net 69 proc. atvejų darbo sutartys pasibaigdavo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
VDI informavo, kad užpraeitais metais augo darbo ginčų skaičius darbo ginčų komisijose ir šis skaičius su kiekvienais metais tik didėja. Tai gali reikšti ne tik didesnį darbo teisės pažeidimų mastą, bet ir augantį pasitikėjimą šiuo darbo ginčus nagrinėjančiu institutu. VDI pastebėjo, jog vyraujantys darbo ginčai buvo dėl darbo užmokesčio išieškojimo (apie 75 proc. visų atvejų) bei atleidimo iš darbo teisėtumo. Tai patvirtina, kad daugelis darbuotojų vis dar susiduria su šiais pažeidimais, o tam tikri darbdaviai nevykdo savo įsipareigojimų. VDI pažymėjo, kad pernai dėl darbo ginčų komisijų veiklos, darbuotojų naudai išieškota net 15 milijonų eurų.
Opi problema išlieka nelegalus ir nedeklaruotas darbas, o esamos baudos, VDI nuomone, neveikia atgrasančiai. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį į galimai nepakankamą VDI finansavimą, atsižvelgiant į šios institucijos reikšmingumą ir jai priskirtų funkcijų mastą.
VDI kasmet atlieka Darbo kodekso įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybei bei Seimui Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą.
tags: #socialiniu #ir #darbo #teisiu #pazeidimu