Socialinių inovacijų požymiai paslaugų sektoriuje

Inovacijos pastarąjį dešimtmetį yra plačiai aptariama tema, ypač daug kalbama apie technologines inovacijas, skaitmenizavimą, daiktų internetą, virtualią realybę ir kitus mūsų kasdienybę keičiančius aspektus. Visgi visuomenės gyvenime technologijos būtų bejėgės, jeigu jų nenaudotų žmonės. Inovacija lot. „innovatio“ reiškia atnaujintas, patobulintas. Tai nebūtinai naujas produktas, išmanus įrenginys, tai gali būti patobulintas procesas, veiksmingesnė metodika, naujas modelis. Inovacijomis vadinamos kūrybiškos, dažnai konkrečioje situacijoje dar idėjos, kurios užtikrina efektyvesnį, kokybiškesnį bei tvaresnį organizacijų funkcionavimą, paslaugų tiekimą ar prekių gamybos procesą. Profesionalus ir sėkmingas inovatyvių sprendimų įgyvendinimas užtikrina progresyvų augimą, galimybes, tobulėjimą bei tvarią plėtrą.

Kas yra socialinė inovacija ir kokie jos bruožai

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog socialinės inovacijos yra ganėtinai naujas dalykas, tačiau šią sąvoką galima kildinti iš dar penkioliktame amžiuje datuojamų religinių raštų: juose naudojamas inovacijų terminas atitiko palengvinančius išradimus. Iki pat devyniolikto amžiaus pabaigos socialinės inovacijos buvo siejamos su radikaliais pasikeitimais bei egzistuojančios tvarkos tobulinimu. Skirtingą požiūrį į socialinių inovacijų terminą galima sieti su poliarizacija tarp religinių ir nereliginių, revoliucinių ar laipsniškai į pokyčius orientuotų judėjimų.

Socialinės inovacijos apibrėžiamos gana įvairiai, bet apibendrinant skirtingų autorių idėjas, išskiriami du pagrindiniai inovacijų bruožai: naujumas (kitoniškumas) ir efektyvumas (veiksmingumas). Pagrindiniai požiūriai į socialines inovacijas apima vadybinį, ekonominį bei kritinį požiūrius. Sritys, kuriose dažniausiai ir sėkmingiausiai pritaikomos socialinės inovacijos, yra pedagogika, ekonomika, teisė, socialinės paslaugos, aplinkosauga, švietimas, užimtumas, kultūra, sveikata ir darni plėtra.

Socialinės inovacijos paslaugų sektoriuje: bendri požymiai

  • Orientacija į socialinį poveikį: socialinėmis inovacijomis siekiama prisidėti prie europietiškos gyvensenos gerinant darbo sąlygas, švietimą, bendruomenės vystymąsi ar sveikatą arba sprendžiant tokias esmines problemas kaip skurdas ar diskriminacija.
  • Įtrauktis ir įvairumo skatinimas: bendruomenės mokyklose daug dėmesio skiriama įvairovei (angl. diversity) ir socialinei įtraukčiai.
  • Holistinis požiūris: inovacijos dažnai orientuotos ne tik į techninį sprendimą, bet ir į asmens ar bendruomenės gerovės augimą, savęs pažinimą bei socialinių įgūdžių ugdymą.
  • Procesų ir modelių keitimas: tai gali būti patobulintas paslaugų teikimo modelis, naujas vadybos praktikos taikymas arba neformalūs ugdymo formatai.
  • Tvarumas ir efektyvumas: inovacijos vertinamos pagal jų gebėjimą užtikrinti veiksmingumą bei ilgalaikį poveikį.
  • Bendruomenių įgalinimas: socialinės inovacijos dažnai suteikia galimybes vietos bendruomenėms susiorganizuoti, įsitraukti ir plėtoti savarankiškas iniciatyvas.

Bendruomenės mokyklų modelis kaip socialinė inovacija paslaugų sektoriuje

Bendruomenės ar vadinamos liaudies mokyklos (verčiant pažodžiui Folks school būtų liaudies mokykla, tačiau tikrą jų paskirtį labiau atspindi bendruomenės mokyklų terminas) yra bendruomenės neformaliu ugdymu pagrįstos įstaigos, kurios pradėtos kurti Danijoje XIX a. vid. Didžiausią įtaką jų vystymuisi padarė danų filosofas ir teologas Nikolaj Frederik Severin Grundtvig (1783-1872). Buvo manoma, kad asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymu grįstas mokymasis visą gyvenimą buvo labai svarbus ir tautai, ir valstybei. Bendruomenės mokyklos iš pradžių daugiausiai orientavosi į valstiečių luomo jaunimo lavinimą - suteikiant jaunuoliams išsilavinimą buvo siekiant juos paskatinti aktyviau dalyvauti visuomeniniuose reikaluose.

Bendruomenės mokyklų ugdymo modelis grindžiamas bendrosiomis vertybėmis, holistiniu požiūriu į asmenį ir žiniomis, apimančiomis visą asmens gyvenimą. Šiose mokyklose daug dėmesio skiriama asmenybės formavimui ir savęs pažinimui - ugdymo procese ypač svarbus asmeninis tobulėjimas ir subjektyvi besimokančio asmens prasmės patirtis. Besimokantieji ne tik kartu leidžia laisvą laiką ir savaitgalius, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, susijusiose su bendrosios tvarkos mokykloje ir jos teritorijoje palaikymu. Taigi Bendruomenės mokyklos sukuria mažas bendruomenes, grindžiamas abipusiškumo ir bendrų įsipareigojimų principais.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Taigi šiame ugdymo modelyje vien akademinį mokymąsi keičia mokymasis visą gyvenimą, mokymasis iš gyvenimiškos patirties. Nors šių mokyklų istorija siekia dar 19 amžių, tačiau Lietuvos kultūriniame ir socialiniame kontekste, toks ugdymo modelis gali būti laikomas socialine inovacija, nes tai tarpinis modelis tarp formalaus ir neformalaus ugdymo, kuriame būtų pasitelkiami ne tik formalaus resursai (samdomi mokytojai, mokyklos administracija), tačiau ir bendruomenės resursus.

Tarpautinis lyginamasis tyrimas ir jo rezultatai

Siekant įvertinti bendruomenės mokyklų ugdymo modelio diegimo galimybes Lietuvoje buvo atliktas kokybinis tarptautinis lyginamasis tyrimas. Straipsnis parengtas remiantis lyginamuoju tarptautiniu bendruomenės mokyklų tyrimu, kurį finansavo programa Nordplus Adult 2021 įgyvendinant projektą „PASSWORD: Folk High School -The Future of Education” Nr. NPAD-2021/10138. Tyrime buvo analizuotos Švedijos Vaddo ir Islandijos Lýðskólinn á Flateyri bendruomenės mokyklos bei Lietuvos „Sodžiaus meistrų“ amatų mokykla. Tyrime dalyvavo bendruomenės mokyklų administracijos atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti ekspertai. Tyrimas atskleidė, kad mokyklų modeliai yra gana skirtingi.

Švedijos “Vaddo” atveju siūlomos ir formalaus ir neformalaus ugdymo programos, visais atvejais mokymasis yra finansuojamas valstybės lėšomis. Islandijos atveju mokykla siūlo tik neformalaus ugdymo programas, kurios orientuotos į tvarios asmenybės ugdymą (pvz. siūloma programa „Vandenynas, kalnai ir tu“). Mokslai yra mokami. Remiantis lyginamuoju tyrimu, kitame etape buvo atlikti Lietuvos ekspertų interviu, kurių tikslas buvo įvertinti šio modelio diegimo galimybes.

Ekspertai (iš jaunimo reikalų, švietimo bei socialinių paslaugų sričių) pastebi, kad mūsų šalyje nėra vieningos tęstinės jaunimo karjeros orientavimo ir pasirengimo darbo rinkai sistemos bei pagalbos sistemos iš formaliojo švietimo sistemos iškritusiam jaunimui sugrįžti į mokyklą arba integruotis į darbo rinką. Ekspertai pabrėžė, kad bendruomenės mokyklų ugdymo modelis turėtų potencialo spręsti socialines problemas, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti individualių ugdymo poreikių turinčių asmenų įtraukųjį ugdymą, akcentuojama modelio orientacija į socialinių įgūdžių ugdymą, dėmesys savęs pažinimui, darbo rinkoje svarbių įgūdžių lavinimui. Be to, šis modelis turi ir bendruomenių įgalinimo, suaktyvinimo potencialo, kuris Lietuvai ypač svarbus.

Pirmasis bandymas Lietuvoje įsteigti bendruomenės mokyklą jau prasideda Antalieptės bendruomenėje, Zarasų rajone. Šio projekto ėmėsi Nacionalinis socialinės integracijos institutas, tad belieka laukti pirmųjų įspūdžių ir rezultatų.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Technologinės ir organizacinės inovacijos socialinių paslaugų srityje

Socialinių paslaugų srityje technologijų plėtra ir inovacijos sukuria naujų galimybių. Suprasdami modernėjančios visuomenės pokyčius atvirai priimame naujoves ir stengiamės jas sėkmingai pritaikyti savo įstaigos veikloje. Nuo 2024 m. lapkričio 4 d. Priekulės socialinių paslaugų centre buvo įdiegta nauja skaitmenizavimo priemonė - mobilioji programėlė „Senjoro GO“.

Dienos socialinė globa asmens namuose (integrali pagalba) - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Paslaugos gavėjai: vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys. Lankydamas paslaugų gavėjus namuose, darbuotojas mobiliojoje programėlėje „Senjoro GO“ fiksuoja suteiktą pagalbą, paslaugas, atliktus darbus. Programėlė leidžia pradėti ir pabaigti darbą tik būnant kliento namuose, pagal GPS pagalba nustatomą vietą. Pabaigus darbą, mobiliojoje programėlėje paslaugų gavėjas įvertina ir pasirašo, todėl ji veikia kaip patvirtinimas, jog paslaugos buvo tikrai suteiktos.

Valdymo aplinkoje patogiai matomas darbo grafikas, suplanuota dienotvarkė, kita naudinga informacija, kaupiami ir koreguojami duomenys, sistema gali generuoti įstaigai reikalingas ataskaitas. Mobiliosios programėlės „Senjoro GO“ diegimą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Būtinas inovacijas sutinkame kaip galimybę mokytis ir tobulėti. Esame dėkingi integralios pagalbos darbuotojams už atsidavimą darbui, kantrybę, užsispyrimą, įgūdžius ir naujovių įgyvendinimą.

Ekosistemos ir finansavimo iniciatyvos socialinėms inovacijoms

Ši nauja iniciatyva, kuriai bus skirta 197 mln. EUR, apims ES masto tarpvalstybinius projektus, kuriais siekiama kurti, atkartoti ir plėtoti novatoriškus sprendimus. Pagal šią iniciatyvą taip pat bus įsteigtas Europos socialinių inovacijų kompetencijos centras, kuris rinks, vertins, plėtos, tvirtins ir skleis tinkamas socialinių inovacijų priemones ir metodus. Platforma veikia laikinai, kol pradės veikti Europos socialinių inovacijų kompetencijos centras. Ji koordinuoja įgytą patirtį ir dalijimąsi informacija tarp vadovaujančiųjų institucijų.

Iki 2021 m. rudens, kai pradės veikti duomenų bazė, jai bus pateikta 100 atvejų tyrimų, paremtų nacionalinėmis arba ES lėšomis, ir daugiau vadovaujančiųjų institucijų ir projektų paramos gavėjų informacijos. Nuo 2021 m. gegužės mėn. pagal šešis projektus beveik visose valstybėse narėse dvejus metus bus kuriami nacionaliniai socialinių inovacijų kompetencijos centrai. Socialinės inovacijos taip pat bus remiamos pagal ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų kryptį (EaSI).

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Taip pat Europos Sąjunga ir kitos institucijos skelbia įvairius kvietimus teikti paraiškas jaunimo iniciatyvoms, skaitmeninių sprendimų prizams, dotacijoms nevyriausybinėms organizacijoms, projektams vaikų ir jaunimo sveikatai bei švietimui gerinti, iniciatyvoms prieglobsčio jurisprudencijos analizės plėtrai, paramai pilietinės visuomenės atsparumui stiprinti, jaunimo įgalinimui periferinėse regionuose ir kt. Šios priemonės rodo, jog finansavimas ir parama socialinėms inovacijoms apima platų spektrą - nuo mikrogranų iki milijoninių programų.

Praktiniai įgyvendinimo aspektai ir rekomendacijos paslaugų sektoriui

  1. Vertinti inovacijos poveikį pagal socialinio poveikio rodiklius ir veiksmingumo kriterijus: naujumas turi būti dera su tvarumu ir matomu poveikiu gavėjams.
  2. Derinti technologijas su žmogiškuoju faktoriu: technologinės priemonės turi būti orientuotos į patogumą vartotojui ir darbuotojų darbo kokybės gerinimą.
  3. Naudoti bendruomeninį požiūrį: įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą, taikyti dalyvavimo ir savitarpio pagalbos modelius.
  4. Užtikrinti finansavimo įvairovę: derinti valstybės, ES programų ir vietos savivaldos lėšas bei privačius investicinius mechanizmus.
  5. Skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir neformalų ugdymą: diegti ugdymo modelius, kurie ugdo socialinius įgūdžius, savęs pažinimą ir darbo rinkos kompetencijas.
  6. Stiprinti institucinį palaikymą ir kompetencijas: kurti nacionalinius kompetencijos centrus, kurie padės diegti, vertinti ir skelbti gerąją praktiką.

Pavyzdžių išteklių suvestinė

Tipas Pavyzdys Poveikis
Bendruomenės mokykla Vaddo (Švedija), Lýðskólinn á Flateyri (Islandija) Įtraukumas, holistinis ugdymas, bendruomenės įgalinimas
Skaitmeninimas „Senjoro GO“ (Priekulė) Paslaugų fiksavimas, darbo grafiko valdymas, ataskaitų generavimas
ES finansavimo iniciatyvos Europos socialinių inovacijų programos, įvairūs kvietimai dotacijoms ir projektams Finansavimas, kompetencijų stiprinimas, tarptautinis bendradarbiavimas

Socialinės inovacijos paslaugų sektoriuje nebūtinai reiškia vien techninius sprendimus - tai yra kompleksiniai pokyčiai, apimantys procesus, vadybą, bendruomenių dalyvavimą ir socialinį poveikį. Derinant istorines idėjas (pvz., bendruomenės mokyklų tradiciją) su moderniomis technologijomis ir ES lygmens poduktais galima kurti tvarius sprendimus, mažinančius socialinę atskirtį ir stiprinančius vietos bendruomenes.

tags: #socialiniu #inovaciju #pozymiai #paslaugu