Šiame straipsnyje siekiama atskleisti socialinių pokyčių ir administracinės teisės sąveiką. Pirmoji problema - socialinių pokyčių samprata ir jų sąsajos su administracine teise. Socialiniai pokyčiai neišvengiamai veikia administracinę teisę. Kad suspėtų keistis kartu su visuomene, veiksmingai „atspindėtų“ socialinės tikrovės dinamiką, administracinė teisė turi pasitelkti socialinių mokslų metodus bei įdiegti teisės viršenybę konkrečiame visuomenės raidos etape. Būtina anksti atpažinti socialinius pokyčius ir numatyti, kokias permainas jie sukels. Tuomet galėtume sukurti aiškesnę administracinės teisės normos, sureguliuosiančios vieną ar kitą visuomeninį santykį, viziją.
Antroji straipsnio tiriamoji problema skirta aptarti, ar Lietuvos socialiniai pokyčiai daro įtaką įstatymų ir kitų teisės aktų sistemų arba teisės sistemų valdymui. Lietuvoje dar nesukurta veikminga kokybiškų įstatymų rengimo ir jų kontrolės sistema. Dėl to piliečiai nušalinami nuo įstatymų kūrybos, teisingumo vykdymo, jie pasyvūs. Akivaizdus administracinės priežiūros stiprinimas, agresyvus valstybės tarnų kišimasis į privatų verslą mokesčių surinkimo į biudžetą pretekstu. Tokia teisės socialinė aplinka stumia į neviltį daugelį žmonių. Jiems apmaudu, kad ką tik priimtas įstatymas tuoj pat pakeičiamas arba kitaip „lopomas“ - dažnai po keletą kartų per mėnesį. Galima teigti, kad tokia praktika taip pat silpnina bene svarbiausią kiekvieno įstatymo elementą - jo tiesioginę reguliuojamąją norminę jėgą. Administracinė teisė negali būti uždara, atlikdama savo misiją ji privalo naudotis kitų mokslų - teisės sociologijos, kitų socialinių mokslų pasiekimais. Administracinė teisė veikia daugelį žmogaus gyvenimo sričių, todėl jos kūrėjai - mokslininkai privalo rūpintis socialinių pokyčių diagnozavimu ir įvertinimu.
Trečioji straipsnio nagrinėjimo problema - atskleisti administracinės teisės kaitą lemiančius veiksnius. Administracinė teisė gebės atlikti savo funkcijas, jei laiku ir tinkamai reaguos į ją formuojančios aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, nauji įstatymai gali gerinti verslo reguliavimo aplinką arba išprovokuoti žlugdančias sąlygas vieniems ir proteguojančias kitiems. Todėl administracinė teisė turi gebėti konstitucinių principų kontrolės pagrindu strategiškai reaguoti į aplinkos permainas. Ji privalo naujai įvertinti ir prireikus keisti teisinio reguliavimo priemones ir metodus pradėdama nuo administracinio teisinio reguliavimo sistemos analizės ir atnaujinimo.
Ketvirtoji straipsnyje nagrinėjama problema atskleidžia Lietuvos administracinės teisės teorijos formavimosi vėlavimo veiksnius. Valdymo požiūriu, įstatymų rengimą, leidybą ir įstatymų įgyvendinimą galima vertinti kaip vieningą teisinio reguliavimo sistemą, kuriai taikoma sistemų valdymo patirtis. Efektyvus valdymas panaudoja socialinius dėsnius, modeliuoja valdymo sprendimus, kryptingais ir sutelktais poveikiais siekia tam tikrų visuomenei reikšmingų rezultatų.
Socialiniai pokyčiai, policijos subjektiškumas ir teisinės reformos
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti socialinių pokyčių ir policijos subjektiškumo formavimosi tendencijų sąsajas valstybės, teisinės sistemos ir policijos reformų kontekste. Straipsnis sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje analizuojama socialinių pokyčių, socialinių įtampų laukų įtaka policijos subjektiškumui. Antrojoje dalyje keliama policijos subjektiškumo ir jos realių bei galimų socialinių reakcijų į nusikalstamumo kontrolės ir viešosios tvarkos užtikrinimo aktualijas, santykio problema. Trečioji dalis skiriama policijos strateginių reformų principų tobulinimui kaip intelektualiai investicijai į policijos subjektiškumo ateitį aptarti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos Lietuvos socialinėje žiniasklaidoje
Švietimo ir mokslo politinės diskusijos kaip socialinis kontekstas
Šiame tekste pavartojama diskusijų tema apie švietimo ir mokslo politiką. Kovo 12 d. radio laidoje „10 minučių su Rimvydu Valatka“ iškeltas klausimas: „Kodėl Lietuvoje nėra diskusijų?“ Ir tai susiję su ministerijos veiklos kritika: „penktadalis universitetų studijų programų yra „mirtininkės““. Kalbama apie studijų vertinimo sistemos pokyčius, įstatymų aiškinimą ir teisinių nuostatų taikymą. Tam tikri teisiniai sprendimai, kaip 2018 m. sausio 13 d. Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, gali būti suprantami kaip pavojingi įstatymų interpretacijų suvaržymai. Tačiau laikui bėgant teisės aktų negaliojimo atgal principas lex retro non agit rodo būtinybę laikytis teisinio laukimo, o ne impulsinių sprendimų.
Profesoriaus Algimanto Urmono požiūris į teisės tekstų terminus ir jų biznesinio ar politinio naudojimo galimybes pateikia argumentų, kad terminai yra kultūros ir susitarimo klausimas. Tekste išsakyta nuomonė, kad korektiškas terminų pasirinkimas ir teisės aktų aiškinimas yra būtini siekiant užtikrinti teisės skaidrumą ir stabilumą. Straipsnyje taip pat aptariama universitetų teisinio reguliavimo problema ir susiję aspektai, įskaitant mokslo vertinimo reglamentavimą ir vadovėlių įtrauktį į mokslinę produkciją.
Socialiniai pokyčiai, demografija ir darbo rinka
Šiame skliaustelyje nagrinėjama demografinė Lietuvos darbo rinkos situacija ir socialinių įmonių potencialas. Straipsnyje pristatoma, kad socialinio verslo plėtra Lietuvoje yra ribojama dėl trūkstamo teisinio statuso ir nepakankamos dialogo tarp politikos formuotojų, verslo ir visuomenės. Taip pat išskiriama, kad socialinis verslas gali būti svarbus įrankis sprendžiant klimato kaitos, skaitmenizacijos ir didėjančios nelygybės problemas, siekiant tvaraus ekonominio augimo ir socialinės apsaugos.
Analizė rodo, kad Lietuvoje socialinio verslo reguliavimas dar tik formuojasi: nesame įstatymu apsibrėžę kas yra socialinis verslas, todėl sunku jį reguliuoti ir skatinti tvarią jo plėtrą. Palyginti, ES šalyse socialinis verslas sudaro apie 6% visų įmonių ir dirba 6% europos darbuotojų, o Lietuvoje šie rodikliai kur kas žemesni. 2019 metais EBPO pateikė rekomendacijas skaidrinti teisinį reguliavimą ir skatinti socialinį verslą, o 2023-2024 m. buvo įvesta socialinio verslo apibrėžtis į SVV teisės aktus. Tyrimai atskleidžia, kad didžiausios kliūtys yra finansavimo mechanizmų trūkumas, biurokratija, teisinės aplinkos nestabilumas ir silpnas dialogas tarp suinteresuotų šalių.
Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) pastangos formuoti nacionalinį dialogą ir išanalizuoti užsienio praktikų pamatus rodo, kad būtinas atviras dialogas, aiškus įstatymų paišymas, tarpsektorinis bendradarbiavimas ir įvairių finansavimo instrumentų integravimas. Tyrimai iš ES kontekstų rodo, jog socialinis verslas gali prisidėti prie įtraukaus, atsparaus ir tvaraus modelio kūrimo, kai jis turi aiškią teisinę bazę, prieigą prie finansavimo ir sąžiningą rinką viešiesiems pirkimams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Praktiniai įžvalgos ir ateities kryptys
Šiame skyriuje pateikiamos praktinės rekomendacijos: stiprinti teisės aktų veiksmingumą, įtraukti socialinį įmonių statusą kaip reguliuojančią priemonę, plėtoti socialinį dialogą tarp valdžios, verslo ir visuomenės, skatinti viešuosius pirkimus ir koncesijas socialiniams verslams, suderinti ES fondų priemones su nacionaliniais tikslais. Taip pat siūloma didinti žinių apie socialinį verslą sklaidą, kurti stebėsenos mechanizmus ir vertinimo sistemas, įtraukti demografinės analizės metodus į planavimo procesus, kad socialiniai pokyčiai būtų kuo efektyviau įtraukti į teisinį reguliavimą.
| Rodiklis | LT 2001 | LT 2020 | ES vidurkis |
|---|---|---|---|
| Jaunimo dalis (15-24 m) % | ~14 | ~10 | - |
| Pagyvenusių (55-64 m) dalis % | ~7 | ~7 | - |
| Nedarbo lygis jaunimo (15-24 m) | aukštas | aukštas | žemesnis |
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
tags: #socialiniu #imoniu #situacija #lietuvoje