Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau kalbama ne tik apie pelną, efektyvumą, bet ir apie socialinę atsakomybę. Stipri bendruomenė gali tapti tvirtu pamatu, padedančiu žmonėms įveikti sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Socialiniai ryšiai yra tai, kas jungia žmones tarpusavyje.
Socialinės atsakomybės ir socialinio verslo reikšmė bendruomenėms
Šiandienos verslo aplinkoje socialinė atsakomybė tampa ne tik moraliniu imperatyvu, bet ir galingu konkurenciniu pranašumu. Socialiai atsakingi verslai neapsiriboja vien tik pelno siekimu - jie sąmoningai įtraukia aplinkos apsaugos, darbuotojų gerovės ir bendruomenės stiprinimo aspektus į savo veiklos strategijas. Socialiniai verslai šiandien tampa vis svarbesne verslo ekosistemos dalimi, nes jie siekia ne tik pelno, bet ir sprendžia įvairias socialines bei aplinkosaugines problemas.
Tokie verslai užima unikalią poziciją tarp tradicinio pelno siekiančio verslo ir ne pelno siekiančių organizacijų. Jie naudoja rinkos mechanizmus, kad pasiektų dvigubą tikslą: generuoti finansinę grąžą ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Socialinis verslas sukuria vertę ne tik savininkams, bet ir platesnei visuomenei, todėl jų ilgaamžiškumas grindžiamas stipriais santykiais su bendruomenėmis, vartotojais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis.
Pavyzdžiui, verslai, kurie įdarbina neįgaliuosius, sukuria galimybių žmonėms, kurie kitu atveju galbūt neturėtų šansų įsidarbinti, socializuotis ir realizuoti save. Tokios įmonės ne tik suteikia darbą, bet ir stiprina socialinę integraciją, mažina atskirtį ir kuria bendrą gerovę. “Regsedoje” dirba net ir visai nematantys žmonės, kurie puikiai atlieka klijavimo, lankstymo, smulkių detalių, fasavimo, surinkimo, pakavimo, suvėrimo ir panašius darbus.
Taip mes užtikriname darbo vietas asmenims, praradusiems profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyviems, negalintiems lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti darbo rinkoje. Įmonė skatina, kad tie žmonės grįžtų į darbo rinką, palaiko jų socialinę integraciją, kartu taip mažindama ir socialinę atskirtį. “Regsedoje” šiuo metu dirba 191 neįgalieji.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinės ekonomikos samprata ir sandara
Socialinė ekonomika (angl. Socialinė ekonomika taip pat apima juridinius asmenis, kuriems būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kurie teikia ne rinkos paslaugas namų ūkiams ir kurių perteklinių lėšų, jei tokių yra, negali nusavinti juos įkūrę, kontroliuojantys ar finansuojantys ūkio subjektai. Socialinė ekonomika, paprastais žodžiais tariant, tai visuomeninė ekonomika susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos.)
Skiriamos šios pagrindinės šiuolaikinės šalių ekonominės sistemos: kapitalistinė (rinkos ekonomika), planinė ekonomika, socialinė rinkos ekonomika (socialinė ekonomika) ir mišrioji ekonomika. Kapitalistinė (rinkos) ekonomika remiasi privačia nuosavybe ir individų ekonomine laisve.
Socialinės ekonomikos rinka labiausiai veikia per socialinius ryšius ir solidarų dalinimąsi. Ūkinę veiklą šioje ekonomikoje taip pat vykdo socialinis verslas, kurio veikla atskirose ES šalyse taip pat gali būti reglamentuojama arba bendru Socialinės ekonomikos, arba atskiru Socialinio verslo įstatymu. Socialinės ekonomikos rinka - tai ne įprasta rungimosi tarp verslininkų, bet tai yra daugiau rungimosi dėl pačių vartotojų rinka (joje veikia įvairios vartotojų platformos, solidaraus dalinimosi ekonominis modelis).
Pagrindiniai ekonomikos elementai, susiję su bendruomenėmis
- Gamyba - žaliavų ir kitokių medžiagų ar produktų perdirbimas į vartojimui ar pardavimui tinkamus gaminius.
- Ekonomija - taupus ir racionalus ūkio tvarkymas, materialinių, finansinių, darbo išteklių, gamtos turtų naudojimas, šios veiklos rezultatas.
- Finansai - ekonominių santykių, susijusių su piniginių lėšų fondų sudarymu, naudojimu, paskirstymu ir perskirstymu, visuma.
- Bendrasis vidaus produktas (BVP) - vienas iš pagrindinių rodiklių, rodančių šalies ekonomikos išsivystymo lygį. BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas - importas).
- Verslinė kooperacija - kooperacijos rūšis, kai smulkieji gamintojai susivienija į kooperatyvus ir veikia socialinio intereso pagrindais.
Bendruomenių stiprinimas per vietos veiklas ir viešąsias paslaugas
Stiprios bendruomenės dažnai skatina vietinį verslą, nes žmonės labiau linkę pirkti paslaugas ir produktus iš vietinių įmonių. Bendruomenės taip pat gali organizuoti renginius, kurie pritraukia turistus ir generuoja pajamas. Bendruomenės gali tapti puikiu švietimo ir mokymosi centru.
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Kultūriniai veiksniai ir bendruomenių elgsena
Bet kuri organizacija funkcionuoja tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, kurią sudaro konkrečios tradicijos, papročiai bei jų besilaikantys žmonės. Kultūrinė aplinka apima išmokstamas vertybes, įsitikinimus, kalbą, simbolius bei elgsenos tipus, bendrus tam tikrai visuomenės daliai bei perduodamos iš kartos į kartą.
Pagrindiniai kultūros elementai - moralė, vertybės, tradicijos, mitai, etninės normos, taip pat ji apima ir religiją, įstatymų pagrindus, ekonominę veiklą, šeimos sampratą, žinias, maisto vartojimo įpročius, menus, muziką, technologijas. Tam tikros visuomenės kultūrinės vertybės atspindi ir įtakoja žmogaus santykį su savimi, aplinkiniais žmonėmis, institucijomis, visuomene, gamta ir visatos sankloda.
Kultūrinė aplinka kinta: šie veiksniai - tai pokyčiai visuomenės vertybėse ir gyvenimo būde. Tautų kultūros raidos lygis kinta lėtai, tačiau vis dažniau pastebimos naujos žmonių idėjos, norai bei nauji elgesio modeliai. Pavyzdžiui, jau kuris laikas atsiranda vis daugiau žmonių, vertinančių fizinį pasirengimą ir sveikatą. Taigi ir marketologams būtina nustatyti atitinkamas prekes ir informuoti šiuos žmones.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialiniai ir kultūriniai veiksniai ekonomikos vystymuisi
Siekant, kad ekonomika pradėtų normaliai vystytis, labai svarbūs yra ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai. Nesiremdamos tinkama aplinkos analize, įmonės gali pažeisti socialinius ir kultūrinius reikalavimus ir prarasti pirmumą konkurencinėje kovoje. Bendruomenės stiprumas ir socialiniai ryšiai yra esminiai žmonių gyvenimo aspektai, lemiantys ne tik individualią gerovę, bet ir visos bendruomenės raidą.
Stiprios bendruomenės taip pat pasižymi įtraukimu ir įvairove. Įvairių kultūrų, tradicijų ir požiūrių susijungimas gali padėti kurti dinamišką ir inovatyvią aplinką. Bendruomenės, kurios aktyviai įtraukia įvairius narius, dažnai tampa stipresnės ir tvaresnės. Bendruomenės stiprumas taip pat priklauso nuo socialinio identiteto, kuris formuojamas bendrų vertybių ir tikslų.
ES politiniai kontekstai, socialiniai tikslai ir poveikio matavimas
Komisijos pirmininkė U. von der Leyen yra pabrėžusi, kad siekiant perėjimo prie žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities bus patirta trumpalaikių sąnaudų ir kils iššūkių. Todėl labai svarbu stebėti pokyčius ir padėti bendruomenėms bei asmenims prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Šiuo tikslu reikės skirti daug dmesio socialiniams klausimams.
Toks pat pažadas įtvirtintas ir 2017 m. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje. Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų yra mūsų švyturys, rodantis kelią tvirtos socialinės Europos link ir padedantis apibrėžti naujojo socialinių taisyklių sąvado viziją.
2024 m. spalio 9 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčių teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Ekonominiai iššūkiai, įgūdžiai ir socialinė apsauga
Klimato kaita, aplinkos apsaugos uždaviniai, skaitmeninimas, globalizacija ir demografinės tendencijos sparčiai keičia mūsų kasdienį gyvenimą. Dėl COVID-19 pandemijos Europoje įvyko dar daugiau drastiškų pokyčių, susijusių su mūsų darbo vietomis, švietimu, ekonomika, gerovės sistemomis ir socialiniu gyvenimu. Būtent tokių didelių permainų laikais kyla išbandymų ir mūsų socialinei santvarkai.
Įgūdžiai yra itin svarbūs tam, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje, be to, jie apsaugo nuo nedarbo. Mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. visų suaugusiųjų. Ekonomikos gaivinimo ir dvejopos pertvarkos sąlygomis labai svarbu siekti, kad mokymuose dalyvaujančių suaugusiųjų dalis padidėtų iki 60 proc. ir taip būtų gerinamas įsidarbinamumas, skatinamos inovacijos, būtų užtikrintas socialinis teisingumas ir pašalintas skaitmeninių įgūdžių trūkumas.
Parama socialiniams verslams ir bendruomenių gerovė
Palaikydami socialinius verslus, jūs tiesiogiai prisidedate prie savo vietos bendruomenės gerovės. Socialiniai verslai negali veikti be stiprios ir sąmoningos visuomenės paramos. Kiekviena įsigyta prekė, socialiniam verslui palankūs jūsų sprendimai ir parama yra tai, kas leidžia šiems verslams augti, plėstis ir pasiekti daugiau žmonių. Jūsų parama socialiniam verslui - tai investicija į ilgalaikį pokytį ir tvaresnę ateitį.
Remdami socialinį verslą, jūs taip pat stiprinate savo organizacijos ar verslo įvaizdį. Šiuolaikinė visuomenė vertina įmones, kurios remia socialiai atsakingas iniciatyvas, todėl jūsų parama gali padėti sukurti ar sustiprinti teigiamą įvaizdį tiek tarp klientų, tiek tarp partnerių.
| Veikla | Poveikis bendruomenei |
|---|---|
| Įdarbinimas neįgaliųjų | Socialinė integracija, darbo įgūdžių ugdymas, atskirties mažinimas |
| Viešųjų paslaugų perdavimas | Efektyvesnis paslaugų teikimas, verslumo skatinimas |
| Vietos renginiai ir švietimas | Ekonominė stimuliacija, žinių sklaida, bendruomenės vienijimas |
Kelios pastabos apie ateitį
Norint, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse, tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžių tarpusavio saitų ir valstybės bei savivaldybių pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams. Jei su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ilgainiui gilės socialinės aplinkos erozija, tai tiesiogiai paveiks ir verslo aplinką.
Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai.
tags: #socialiniu #ekonominiu #aplinkybiu #poveikis #bendruomeniu #veiklai