Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems dirbti socialinį darbą Lietuvoje, kokios yra socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo galimybės ir kaip vertinamos jų kompetencijos. Aktualiausi klausimai lieka tai, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir atestuotis.
Kodėl socialinis darbas Lietuvoje yra reglamentuotas ir ką tai reiškia profesinei karjerai
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį; iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją; iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą; iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Kvalifikacijos kelias ir pereinamieji laikotarpiai
Ministerija nusprendė - turintys socialinio pedagogo išsilavinimą nebegalės būti socialiniais darbuotojais. „Jeigu tu nori toliau dirbti socialiniu darbuotoju, yra paliktas pereinamasis laikotarpis, ir per 5 metus žmonės galės įgyti socialinio darbuotojo išsilavinimą.“
Socialinio darbo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Socialinio darbo krypties studijos apima teorines ir praktines žinias, reikalingas sėkmingai dirbti su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir spręsti socialines problemas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Profesinės kompetencijos tobulinimo principai
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val. tik 60 proc. turi būti surinkta pagal: Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas programas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą arba kitas ministerijos ar Departamento patvirtintas programas.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas - profesinę kompetenciją tobulinti 16 val., iš jų apie 10 val. turi būti tobulinama pagal minėtas programas, o bent dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Vertinimas ir įsivertinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega, siekiant išlikti objektyviems ir nukreipti pažangą ten, kur reikia. Įsivertinimai turėtų būti atliekami kartą per metus.
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingos socialinės paslaugų įstaigos ir organizacijos, todėl biudžete turi būti numatyta lėšų šiam tikslui. Taip pat pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai neturi patirti neigiamų pasekmių už įsivertinimą ir turi būti suteikiama galimybė tobulinti savo kompetencijas, nes tai yra naudinga klientams.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Etika ir profesinė atsakomybė
Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbuotojas yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, nuolat kelia kvalifikaciją ir atnaujina žinias, siekdamas klientų gerovės. Socialinis darbuotojas turi gerbti kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą ir veikti ne diskriminuojančiai. Vedama įstaiga pareiga - užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami pagal jų poreikius ir teisėtus interesus.
Komandinis darbas ir bendradarbiavimas
Teikiant socialines paslaugas socialiniai darbuotojai paprastai dirba komandoje su kitais socialinių paslaugų teikėjais bei socialinių darbuotojų asistentais. Socialinis darbuotojas turi bendradarbiauti su vietos savivaldos administracijos atstovais, teisėsaugos pareigūnais, bendruomene. Mokyklose yra socialiniai pedagogai, kurie glaudžiai bendradarbiauti su vietos savivalda. Socialinis pedagogas atstovauja vaikams, tačiau už mokyklos ribų pagalbą gali teikti ir socialinis darbuotojas bei tėvai.
Profesinis kelias ir kvalifikacijų šaltiniai
Socialinių darbuotojų rengimo centras (SDRC) organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus, bendradarbiaudamas su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija ir įstatymais numatydamas poreikius programoms. Centre teikiama visa reikalinga informacija norintiesiems tobulinti savo kvalifikaciją. 1994 m. pradėtas kvalifikacijos kėlimimas, o nuo 2006 m. - SDRC veikla persikėlė į Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinį, kuruojant kvalifikacijos programų rengimą ir įgyvendinimą. Taip pat yra įteisinta atestavimo ir supervizijos praktika kaip kvalifikacijos tobulinimo formos.
Profesinės kompetencijos planavimo principai
Planavimas grindžiamas įstaigos poreikiais, klientų reikmėmis ir nuolatinio tobulėjimo kultūros diegimu. Socialinio darbuotojo komanda turi būti gebanti identifikuoti klientų problemas, suplanuoti pagalbą, pasitelkti kitas institucijas ir įvertinti efektyvumą. Kompetencijų plėtra reikalauja žinių, vertybių ir įgūdžių derinio, kuris užtikrina etinį ir profesionalų požiūrį į klientus bei jų įgalinimą spręsti savo problemas.
Socialinio darbo krypties studijos suteikia gebėjimų analizuoti socialinę situaciją, kurti pagalbos programas ir koordinuoti jų teikimą. Taip pat ugdomos bendradarbiavimo su bendruomene ir įvairių sektorių specialistais įgūdžiai. Atsižvelgiant į kintančią visuomenę, kompetencijas būtina nuolat atnaujinti, siekti naujų metodų ir įgalinti klientų savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Trumpas praktinis įžvalgų rinkinys
- Socialiniai darbuotojai turi laikytis etikos ir žmogaus teisių principų, užtikrinti klientų orumą ir apsaugoti jų teisėtus interesus.
- Kvalifikacijos kėlimas ir supervizija yra įteisintos formos, skatinančios profesinį tobulėjimą.
- Komandinis darbas ir glaudus bendradarbiavimas su vietos bendruomene didina paslaugų kokybę.
- Per metus turi būti įgyjama ne mažiau kaip 16 akademinių valandų, iš kurių dalis turi būti patikrinta per ministerijos ar aukštųjų mokyklų patvirtintas programas ir supervizija.
Darbuotojai, kurių kompetencijos tobulinimas įtrauktas į įstaigos biudžetą, gauna galimybę sistemingai augti ir gerinti paslaugų teikimą, o klientai - saugesnę ir efektyvesnę pagalbą. Socialinio darbo profesijos ateitį formuoja nuoseklus planavimas, nuolatinis vertinimas ir komandinės veiklos kultūra.
tags: #socialiniu #darbuotoju #kvalifikacijos #tobulinimo #planas