Profesinis perdegimas - tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, kuri susiformuoja dėl ilgalaikių neišspręstų darbo situacijų keliamo streso. Šis sindromas dažniausiai siejamas su profesijomis, kurios tiesiogiai susijusios su pagalba kitiems žmonėms, nuolatiniu bendravimu, empatija ir besąlygišku atsidavimu darbui.
Socialiniai darbuotojai, ypač tie, kurie dirba su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, patiria daugybę iššūkių. Jie užmezga glaudų kontaktą su šeimų nariais, įsigilina į situaciją, išryškina šeimos problemas ir kartu ieško sprendimų, dažnai bendradarbiaudami su atvejo vadybininkais bei kitais pagalbos specialistais, kad užtikrintų geriausius vaiko interesus.
Perdegimą lemiančios priežastys socialinio darbo srityje
- Neigiamas, priešiškas ar agresyvus paslaugų gavėjų požiūris į teikiamas paslaugas;
- Didelis darbo krūvis ir įtemptos darbo valandos;
- Ribotas kokybiškų nemokamų pagalbos priemonių bei paslaugų tinklas;
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas;
- Asmeninės savivertės stokos, motyvacijos trūkumo ir neorganizuotumo veiksniai, kurie skatina neigiamas emocijas ir profesinį išsekimą;
- Negalėjimas gauti pakankamo grįžtamojo ryšio, kuris perdegimą gali paversti depresija.
Profesinis perdegimas socialiniame darbe neretai baigiasi darbo pakeitimu, visiška apatija ir emociniu lūžiu.
Emocinio perdegimo specifika socialinių darbuotojų darbe
Socialinių darbuotojų savo profesinėje veikloje patiriamas perdegimas gali reikštis kaip emocinis išsekimas, cinizmas (depersonalizacija) ir sumažėjęs asmeninių pasiekimų jausmas. Remiantis Christina Maslach sukurtu Maslach perdegimo klausimynu (MBI), perdegimas susideda iš trijų esminių dimensijų:
- Emocinis išsekimas - psichologinis nuovargis, energijos stoka, varginanti būsena dėl nuolatinių emocinių reikalavimų darbe;
- Depersonalizacija arba cinizmas - ciniškas, beasmenis elgesys santykiuose su klientais ir kolegomis;
- Sumažėjęs asmeninių pasiekimų jausmas - jaučiamas nepasitenkinimas savimi ir savo darbu, nusivylimas rezultatais.
Perdegimo tipai pagal įsitraukimą į darbą:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Perdėtai įsitraukęs tipas (frenetic) - labai ambicingi žmonės, neigia nesėkmes, dirba be poilsio, rizikuodami sveikata ir asmeniniu gyvenimu, dažnai jaučia nerimą bei irzlumą.
- Iššūkių stokojantis tipas (under-challenged) - dirba paviršutiniškai, jaučia asmeninio tobulėjimo stoką, atsiranda nuobodulys, bet stresas dėl darbo kiekio paprastai nejaučiamas.
- Išsekimo tipas (worn-out) - praranda motyvaciją, mažiau rūpinasi darbo kokybe, dažnai apleidžia pareigas, gali pasireikšti depresijos simptomai.
Perdegimo vystymosi stadijos
Žmogaus emocinė būsena perdegimo atveju kinta palaipsniui:
- Medaus mėnesio fazė - darbas teikia pasitenkinimą, jaučiamas entuziazmas ir stiprus įsipareigojimas;
- Streso pradžia - mažėja darbo efektyvumas ir koncentracija, kyla nepasitenkinimas;
- Lėtinis stresas - atsiranda nuovargis, neigiamas požiūris į darbą;
- Išdegimas - rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų atsiradimas, izoliacijos jausmas;
- Lėtinis išdegimas - būklė tampa nuolatine, dingsta tiek psichinės, tiek fizinės jėgos.
Simptomai ir pasekmės
| Simptomų kategorija | Aprašymas |
|---|---|
| Emociniai simptomai | Ilgalaikis nuovargis, motyvacijos stoka, ciniškumas, džiaugsmo praradimas, atskirtumo jausmas |
| Fiziniai simptomai | Miego sutrikimai, energijos stoka, dažnas sergamumas, galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos |
| Kognityviniai simptomai | Koncentracijos sunkumai, sumažėjęs darbo našumas, sprendimų priėmimo problemos |
Šie simptomai ne tik apsunkina socialinio darbuotojo savijautą, bet ir tiesiogiai veikia teikiamų paslaugų kokybę bei socialinio darbo profesijos statusą visuomenėje.
Psichosocialiniai veiksniai ir perdegimas individualios priežiūros darbuotojų darbe
Tyrimai atskleidžia, kad individualios priežiūros darbuotojai patiria nemažai psichosocialinių stresorių, stiprinančių profesinį perdegimą. Tarp pagrindinių veiksnių yra dideli emociniai reikalavimai, žemas įsipareigojimas darbovietei bei darbo ir šeimos konfliktas.
Naudojant Kopenhagos perdegimo inventorių ir psichosocialinių veiksnių klausimyną buvo įvertintos perdegimo sąsajos su darbo aplinka, o tyrimas leido identifikuoti pagrindinius stresorius, mažinančius darbuotojų gerovę.
Kaip socialiniam darbuotojui išvengti perdegimo?
- Svarbu mokėti nusistatyti darbo ir asmenines ribas bei tinkamai planuoti darbo ir poilsio laiką;
- Dirbti susikoncentravus ties viena užduotimi vienu metu, vengiant daugiatikslumo;
- Skirti pakankamai laiko pomėgiams, artimiesiems ir kokybiškam poilsiui;
- Rūpintis tiek fizine, tiek psichine sveikata;
- Periodiškai dalyvauti supervizijose ir intervizijose, kur galima pasidalinti sunkumais, gauti grįžtamąjį ryšį ir profesinę pagalbą;
- Kurti ir puoselėti rūpinimosi savimi kultūrą darbo vietoje, kad darbuotojai nesijaustų priversti dirbti viršvalandžius ar neatlygintinai.
Socialinių darbuotojų profesija yra neatskiriama nuo jų asmenybės. Jei darbuotojai paliekami vieni su psichologinėmis problemomis, prarandama pati profesijos esmė.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinių darbuotojų emocinio perdegimo tyrimai ir rezultatų įžvalgos
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad perdegimas yra plačiai paplitęs socialinių paslaugų darbuotojų tarpe: net 3 iš 4 socialinių darbuotojų savo karjeroje susidūrė bent kartą su perdegimu.
COVID-19 pandemija dar labiau sustiprino šį reiškinį dėl kolektyvinių traumų ir didesnio darbo krūvio. Profesinis perdegimas pasireiškia fiziniu išsekimu, galvos skausmais, nemiga ir žema morale, kas tiesiogiai mažina teikiamų paslaugų kokybę.
Organizacijos kviečiamos kurti aplinką, kur darbuotojai jaustųsi saugūs, gautų pakankamai palaikymo ir galėtų pasitikėti, kad jų darbo laikas ir užduotys yra teisingai numatytos bei įvertintos.
Supervision Example 1
Profesionalizacijos procesas ir socialinio darbuotojo asmenybės reikšmė
Dabartinis socialinio darbo profesionalizacijos procesas akcentuoja ne tik kompetencijas, bet ir žmogiškąjį aspektą - socialinio darbuotojo asmenybę. Tai laikoma garantija profesinei sėkmei ir nuoširdžiam darbuotojų įsitraukimui.
Šiuolaikinis socialinis darbas iš darbuotojų reikalauja gebėti ne tik dirbti su kitais, bet ir nuosekliai rūpintis savu vidiniu stabilumu bei sveikata, priešingu atveju kyla didelė rizika patirti ilgaalaikį perdegimą.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #darbuotoju #isgyvenimai