Socialinis darbas yra svarbi pagalbos forma, teikiama asmenims ir bendruomenėms, susiduriantiems su įvairiais sunkumais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, socialiniai darbuotojai susiduria su specifiniais iššūkiais, ypač teikiant paslaugas vaikų dienos centruose (VDC). Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
Darbo krūvis ir organizavimas
Didelis darbo krūvis dėl netinkamo santykio tarp darbuotojų ir vaikų skaičiaus yra viena iš opiausių problemų. Taip pat pasitaiko personalo trūkumas, viršvalandžiai ir formalizuotas darbas, ribojantis galimybes priimti savarankiškus sprendimus. Administracijos nesirūpinimas socialinio darbuotojo patiriamomis problemomis ir per mažos VDC patalpos taip pat apsunkina darbą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, po nuaidėjusio „vaikų šulinyje“ skandalo, mėgina gerinti savo įvaizdį ir skelbia, kad mažės socialinių darbuotojų darbo krūviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad 2017 metais planuojama mažinti vienam socialiniam darbuotojui tenkančių socialinės rizikos šeimų skaičių nuo dabar vidutiniškai tenkančių 15-os iki 10. Tai padaryti siekiama didinant socialinių darbuotojų skaičių 391 pareigybe. Skaičiuojama, kad tam 2017 m. biudžete reikės papildomų apie 4 mln. Nuo sekančio mėnesio šalies savivaldybes taip pat turėtų pasiekti papildomas finansavimas, skirtas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, supervizijoms ir profesinei kompetencijai tobulinti.
Informacijos ir konsultavimo problemos
Teikiant informaciją, socialiniai darbuotojai susiduria su kliento nenoru bendrauti arba sunkumu suprasti informaciją. Laiko stoka dėl didelio darbo krūvio ir patirties stoka taip pat apsunkina darbą. Konsultavimo paslaugų teikimo metu sunku pelnyti kliento pasitikėjimą ir surinkti tikslią informaciją. Taip pat jaučiamas kliento nusistatymas prieš socialinį darbuotoją ir stinga konsultavimo įgūdžių.
Aprūpinimo ir laisvalaikio organizavimo sunkumai
Aprūpinant būtiniausiais drabužiais ir avalyne, trūksta drabužių ir (ar) avalynės, o esamų kokybė dažnai prasta. Lėšų išvykoms ir ekskursijoms trūkumas ir sunkumai užtikrinant vaikų saugumą organizuojant laisvalaikį ir poilsį taip pat yra didelė problema. Pasidalinęs patirtimi darbuotojas teigė, kad jiems labai trūksta sportinių veiklų. Pavyzdžiui, būtų puiku turėti galimybę naudotis sporto sale. Bandė jos ieškoti, derėjosi, gal kas nors galėtų įsileisti ar paskolinti salę, bet kol kas nepavyko susitarti. Taip pat išryškėjo, kad vaikams laisvalaikio veiklas sudėtinga pasiekti, nes ne visada yra galimybės ten nuvykti viešuoju transportu.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tarpininkavimo ir atstovavimo iššūkiai
Tarpininkaujant ir atstovaujant klientą kitose įstaigose, klientas priverstas ilgai laukti kol jį aptarnaus, o įstaiga atsisako suteikti informaciją apie klientą arba bendradarbiauti su juo.
Bendradarbiavimo sunkumai
Bendradarbiaujant su kolegomis pasitaiko nesidalijimas turima informacija ir patirtimi, sudėtingų darbo atvejų aptarimų su kolegomis stoka ir paramos trūkumas iš darbo kolegų. Bendradarbiaujant su kitų sričių specialistais (mokytojais, medikais, psichologais) jaučiamas bendradarbiavimo stoka, neišsamiai perduodama informacija ir nelygiavertis požiūris į socialinį darbuotoją.
Globa bendruomenėje ir pertvarkos pasekmės
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į profesinę veiklą. Tyrimo metu išaiškėjo, kad iki pertvarkos, dirbant socialinės globos įstaigose, atsakomybės buvo išdalintos: buities, ūkio, maisto klausimais rūpinosi atskiri padaliniai. Persikėlus į šeiminius namus, daugelis atsakomybių pasikeitė. Socialinis darbuotojas tapo universaliu specialistu - tuo, kuris ne tik teikia socialinę pagalbą, bet ir planuoja maitinimą, perka produktus, rūpinasi buitimi, šildymo sistema, drabužiais, užimtumu ir visu kitu namų ūkiu.
Socialiniai darbuotojai taip pat tapo atsakingi už vaikų sveikatą, medikamentų dalinimą, išvykas ir kasdienį saugumą. Jie lydi vaikus į gydymo įstaigas, padeda keliauti viešuoju transportu, sprendžia įvairias gyvenimiškas situacijas. Viena darbuotoja sakė: „Anksčiau dirbau su vaikais, dabar dirbu su viskuo - ir su vaikais, ir su buitimi, ir su institucijomis." Tai skamba paprastai, bet už šių žodžių slypi milžiniškas atsakomybės ir emocinio darbo krūvis.
Ne vienas socialinis darbuotojas pasakojo, kad pradžioje tai kėlė sumaištį: vieną dieną tenka spręsti vaiko emocines krizes, o kitą - aiškintis, kaip veikia šildymo katilas ar ką daryti sugedus spynai. Tačiau, tuo pačiu metu darbas šeiminiuose namuose atnešė ir teigiamų patirčių. Dirbant mažesnėje, artimesnėje aplinkoje, santykis su vaikais tapo daug tvirtesnis. Kartu gaminant maistą, tvarkantis ar einant į parduotuvę, atsiranda pasitikėjimas, šiltas ryšys, kurio institucinėse įstaigose dažnai pritrūkdavo.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Daug socialinių darbuotojų sakė, kad dabar jaučiasi esantys ne tik paslaugų teikėjai, bet ir dalis vaikų gyvenimo - kasdieniai jų palydovai, padedantys jiems tapti savarankiškesni. Pavyzdžiui, persikėlus gyventi į šeiminius namus, vaikai labiau įsitraukia į aplinkos kūrimą, labiau nori tvarkytis, saugo daiktus. Ir nors darbo apimtis išaugo, daugelis pripažino, kad dabar darbe daugiau prasmės. Kai matai, kaip anksčiau uždaras, priklausomas vaikas pats išmoksta apsipirkti, pasiruošti pamokas ar įgyti kitų socialinių įgūdžių - supranti, kad pokytis tikras.
Globos pertvarkos procesas įtakojo ir didesnį negalią turinčių vaikų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą - jie lankosi vietinėse mokyklose, poliklinikose, dienos centruose, sporto būreliuose, bendruomenės renginiuose. Jie tampa matomi, įtraukiami, o tai didina jų pasitikėjimą savimi.
Darbo teisinės ir organizacinės problemos
Priešingai nei tikėtasi, praktikoje susiklostė situacija, kad dažnais atvejais dokumentai nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą. Sudarant darbo sutartį darbuotojui faktiškai identifikuoti darbo funkcijos turinį ir apimties neįmanoma. Paprastai darbuotojams būna neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma, darbo funkcijos turinys.
Pirma, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui buvo priimtas jo 34 straipsnis, įpareigojantis darbo sutartyje įtvirtinti darbuotojo darbo funkciją. Įstatymo leidėjas leido darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose - pareiginiuose nuostatuose ar darbo tvarkos aprašuose. Tačiau praktikoje susiklostė situacija, kad dažnais atvejais minėtas dokumentas nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą.
Antra, nūdienos aktualijos yra tokios, kad darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams keisti vienašališkai darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesniosios šalies, interesų. Dabar galiojančiame teisiniame reguliavime „darbo normos“ ar „darbų krūvis“ nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga, leidžiant ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Trečia, Darbuotojo atsisakymas dirbti siūlomomis pakeistomis nurodytomis darbo sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, įspėjant ir išmokant pusės ar dviejų mėnesių išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.
Emociniai iššūkiai, profesinė parama ir supervizija
Taip siekiama skatinti socialinius darbuotojus tobulėti, bei kovoti su jiems tenkančiu dideliu emociniu krūviu, pažymima pranešime spaudai. Nuo sekančio mėnesio šalies savivaldybes taip pat turėtų pasiekti papildomas finansavimas, skirtas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, supervizijoms ir profesinei kompetencijai tobulinti. Supervizija - praktikos atvejų analizė, aptarimas su patyrusiu profesionalu, turinčiu supervizoriaus kvalifikaciją.
Parama ir supervizija: suteikti profesinę superviziją ir kolegų tarpusavio pagalbos grupes. Kompetencijos kėlimas: organizuoti mokymus, suteikiančius žinių ir įgūdžių socialinio darbo su vaikais, krizių intervencijos ir konsultavimo srityse. Personalo stiprinimas: užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių VDC. Darbo krūvio optimizavimas: pertvarkyti darbo krūvį, kad būtų užtikrintas tinkamas darbuotojų ir vaikų santykis.
Vadovų vaidmuo ir institucinis atsakomumas
Čia labai svarbus tampa įstaigų vadovų vaidmuo. Jie turi būti ne tik administracijos atstovai, bet ir tie, kurie mato, girdi bei palaiko savo darbuotojus, padeda spręsti kylančius iššūkius. Vadovų įsitraukimas dažniausiai reikalingas tik tada, kai sprendimai gali turėti ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, dėl bendravimo su artimaisiais ar išvykų. Tokia autonomija rodo pasitikėjimą socialinių darbuotojų kompetencija, bet kartu kelia naujų iššūkių - kai pagalbos ar palaikymo pritrūksta, dalis darbuotojų jaučiasi palikti vieni su kasdienėmis atsakomybėmis.
Analizuojant tyrimo metu gautus rezultatus, atsiskleidė, kad išėjus dirbti į namus bendruomenėje, pasikeitė ir socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su įstaigoje dirbančiais kitų padalinių darbuotojais ir administracija. Dabar jis dažniausiai apsiriboja dokumentų, transporto ar finansiniais klausimais. Socialiniai darbuotojai tapo daug savarankiškesni.
Visuomenės reakcija, profesinės sąjungos ir viešasis dialogas
Pastaruoju metu Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ junta didelį dirbančiųjų nepasitenkinimą dėl didinamų darbo krūvių. Ypač sudėtinga situacija yra juntama tarp medicinos darbuotojų, slaugytojų, kalėjimų medikų, socialinių, pašto, prekybos ir kitų darbuotojų. Kylanti tendencija kelia susirūpinimą išėjimo iš darbo, emigracijos, visuomeninės sveikatos ir teikiamų paslaugų kokybės prastėjimo linkme.
Ir šios išties dramatiškos istorijos sąlygotai dabar jau vis ima kursuoti įvairialypiai kalbėjimai, kuriuos trimituoja įvairūs valdininkai bei atskiri socialiniai darbuotojai arba tik simbolinę jų dalį vienijančios Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos aktyvistai. Panašu, jog pastarieji, it tas legendinis Žemaičių kunigaikštis Margiris, kur gynė Pilėnus, taip ir pastarieji, tik nevisai vykusiai, dabar mėgina apginti profesinį mundurą.
Visi, kurie iš pastarųjų jau kažką tai viešai bylojo šia skaudžia tema, man regis, jog labiau nei akivaizdu, jog jie tarsi laiko ir tikrovės tėkmėje užstrigę varpų gausmai, nes jų pasisakymai rodo, jog jie visiškai negeidauja pažvelgti į to Klaipėdos socialinių paslaugų centro nuveiktus arba atvirkščiai - nenuveiktus - darbus kritiniu rakursu. Tad manoji šio teksto intencija ir esti užpildyti tos loginės socialinių darbuotojų darbo sekos spragą, o ne vien tik mirusio kūdikio istorijos fone pasikūkčiojant lieti krokodilo ašaras ir guostis, kokie mes visgi, tie socialiniai darbuotojai, nelaimingi ir nuskriausti.
Praktiniai pavyzdžiai ir įžvalgos iš darbo su šeimomis
Mat aš, dirbdamas su analogiškomis šeimomis, iškilus tokio pobūdžio dilemai niekuomet nesibodėdavau ir drąsiai į talką pasitelkdavau ir bendruomenės policijos pareigūnę, ir tų bendrų pastangų dėka į būstą neįleidimo problemos tapdavo negajos. Ir apskritai, aš šiame kontekste dar geidaučiau paklausti, jei kažkas kažko neįsileido, kodėl tai tampa nuosprendžiu trečiajam asmeniui - ir dar mažiausiai kažkuo dėtam? Jei socialinio darbuotojo išvakarėse šeima neįsileido, tai kaip ir pagalbos misija baigta ir atiduota likimo valiai? Ale baikit!
O kur dar ta pigaus popso stiliaus dainos dalis, apie „darbo daug“? Bet čia vėlgi, jei kažkam darbo atrodo per daug, tai ar tiesiog derėtų jo neatlikinėti, ar geriau jau sau susirasti darbo pastato duris? Mat aš, dirbdamas su analogiškomis šeimomis, iškilus tokio pobūdžio dilemai niekuomet nesibodėdavau ir drąsiai į talką pasitelkdavau ir bendruomenės policijos pareigūnę, ir tų bendrų pastangų dėka į būstą neįleidimo problemos tapdavo negajos.
Galimi sprendimo būdai (santrauka)
- Darbo krūvio optimizavimas: pertvarkyti darbo krūvį, kad būtų užtikrintas tinkamas darbuotojų ir vaikų santykis.
- Personalo stiprinimas: užtikrinti pakankamą socialinių darbuotojų skaičių VDC.
- Kompetencijos kėlimas: organizuoti mokymus, suteikiančius žinių ir įgūdžių socialinio darbo su vaikais, krizių intervencijos ir konsultavimo srityse.
- Parama ir supervizija: suteikti profesinę superviziją ir kolegų tarpusavio pagalbos grupes.
- Vadovų įtraukimas: aktyviau remti darbuotojus sprendžiant kasdienes problemas ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis.
- Teisiniai pakeitimai: aiškiau apibrėžti darbo funkcijas darbo sutartyse ir numatyti darbo normą, kad būtų išvengta vienšališkų pakeitimų.
Trumpa lentelė: problemos ir siūlomi sprendimai
| Problema | Siūlomas sprendimas |
|---|---|
| Didelis darbo krūvis | Personalo stiprinimas, darbo krūvio optimizavimas |
| Stoka laisvalaikio veiklų | Bendradarbiavimas su sporto įstaigomis, finansavimas ekskursijoms |
| Trūksta supervizijos | Finansavimas supervizijoms, kolegialios pagalbos grupės |
| Neaiškios darbo funkcijos | Darbo sutarčių detalizavimas, teisiniai pakeitimai |
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbuotojo darbas teikiant socialinės globos paslaugas bendruomenėje vaikams su negalia pasipildė naujomis funkcijomis, atsakomybėmis ir pareigomis. Tačiau, nepaisant to, jis socialiniams darbuotojams kelia geresnį emocinį pasitenkinimą, kuria glaudesnį ryšį su vaikais.
tags: #socialiniu #darbuotoju #bendruomene