Socialinė apsauga - viena iš svarbiausių veiklos sričių ir reikalaujanti bene daugiausiai dėmesio ir biudžetinių lėšų. Socialinės apsaugos sistema numato būtinų fondų surinkimą.
Darbas remiasi tokią socialinės apsaugos sampratą: “Socialinė apsauga - konkrečios situacijos atveju suteikiamų priemonių visuma, kurios reikalingos minimaliam (normaliam) žmogaus pragyvenimo lygiui pasiekti. Daugelyje literatūros šaltinių socialinė politika apibrėžiama kaip valstybės vykdomas pajamų paskirstymas ir turtinių santykių reguliavimas tarp žmonių ir socialinių grupių, siekiant socialinio teisingumo ir lygybės.
Gerovės valstybės modeliai ir jų ypatumai
Valstybės socialinių paslaugų sektoriaus egzistavimas turėjo įtakos “gerovės valstybės” termino atsiradimui. Šis “Gerovės valstybės” modelis sukurtas Vakarų Europoje, kurio pagrindinės funkcijos yra socialinės lygybės įtvirtinimas, standartinių rizikų (bedarbystė, profesiniai susirgimai) mažinimas bei socialinė parama.
Yra išskiriami keturi pagrindiniai gerovės valstybės modeliai: Liberalųjį modelį, kuris numato valstybės atsakomybę už socialinės apsaugos tinklo sukūrimą labai žemame lygyje. Korporatyvinį modelį, kuris garantuoja darbuotojui stabilų gyvenimo lygį. Socialdemokratinį modelį, kuriame lygybė suvokiama kaip pajamų perskirstymas, o ne jų išsaugojimas. Katalikiškąjį modelį, kuris remiasi krikščioniškuoju socialiniu mokymu, pagal kurį artimiausia instancija turi suteikti paramą vargstančiam.
Be abejo, tvirta šeima dažnai bus patikimiausia užuovėja nuo socialinės rizikos. Pietų Europos šalyse (Ispanija, Prancūzija, Italija) stipresnės katalikybės tradicijos, todėl ten vyrauja katalikiškas modelis. Tose valstybėse socialinės išlaidos mažesnės, bet labiau pabrėžiama šeima ir privati labdara.
Taip pat skaitykite: Lyginamoji analizė: socialinės apsaugos sistemos šeimoms
Šiaurės Europos šalys (Danija, Norvegija, Olandija, Švedija, Suomija) remiasi socialdemokratiniu arba instituciniu modeliu. Ekstensyvi ir išlaidi valstybė dominuoja socialinėje sferoje. Socialinės gerovės sistemos yra universalios, t.y. Socialinės gerovės institucijos nesiremia darbinėmis grupėmis.
Vokietija yra korporatyvinio modelio pavyzdys. Pagrindiniai socialinės apsaugos veikėjai yra įmonės ir profsąjungos. Instituciniai perskirstymo elementai taikomi tiems, kurie lieka už korporatyvinė paramos ribų ir parama jiems teikiama pajamų įvertinimo pagrindu.
Amerikietiškas modelis pripažįsta rinkos stichiją. Vyriausybės Amerikoje vaidina labai nereikšmingą vaidmenį skirstant gėrybes. Socialine politika JAV siekiama padėti tik tiems žmonėms, kurie patys visiškai nesugeba išspręsti savo problemų.
Finansavimo principai ir socialinės apsaugos dalys
Dauguma socialinių draudimo sistemų yra bent iš dalies finansuojamos iš įmokų, kurias moka patys apdraustieji ir jų darbdaviai. Įmokų procentą (arba įmokų dydį) nustato vyriausybė arba socialinės apsaugos institucija, administruojanti socialinio draudimo schemą.
Pagal išvardintus principus visą socialinę apsaugą galima suskirstyti į tris pagrindines dalis: įmokines išmokas ir paslaugas - socialinį draudimą, neįmokinę socialinę paramą, teikiamą patikrinus pragyvenimo šaltinius, ir neįmokines kategorines išmokas, teikiamas netikrinant pretendento pajamų ar pragyvenimo šaltinių.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinio draudimo prigimtis yra dvejopa. Viena vertus, jo išmokos “nusiperkamos” išankstinėmis įmokomis. Socialinis draudimas remiasi nuopelnų principu. Asmuo gali tikėtis išmokos socialinio pavojaus atveju, jeigu jis iš anksto dalyvavo socialiniame draudime ir savo arba darbdavio įmokomis prisidėjo prie sistemos finansavimo.
Socialinių išmokų poveikis skurdui ir demografiniai aspektai
Family benefits play a key role in fighting poverty and promoting social inclusion. Family benefits include parental and child-raising allowances that help cover the costs of raising a child and compensate for lost income when a parent stops working.
Ar socialinės išmokos mažina gyventojų skurdą? Poveikio lyginamoji analizė senosiose ir Rytų Europos šalyse. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2019, 18, 23-45.
Prof. He emphasised that there are many policy considerations behind them. “Some focus on the support for parents (or guardians of a child), others on children (and students) themselves. Some are universal, some targeted.
She noted that the most striking increases are in Central and Eastern European (CEE) countries, particularly Hungary and Poland: “In these cases, the growth is largely driven by selective pronatalist policies aimed at boosting fertility rates and supporting traditional family models. Growth in family benefits can also reflect different priorities. “Lithuania, for instance, has also seen significant increases, but through the introduction of a universal child benefit in 2018.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Europos šalių išlaidų palyginimas pagal šeimos išmokas
Across Europe, social security systems and family benefits vary hugely. In 2022, EU countries spent an average of €830 per person on family benefits. But how do these benefits compare across Europe?
In the EU, expenditure on family benefits per person in 2022 ranged from €211 in Bulgaria to €3,789 in Luxembourg according to Eurostat. Germany (€1,616), Switzerland (€1,375), Austria (€1,340), and Ireland (€1,026) also spend over €1,000 per person. The Netherlands offered €670 per person in family benefits. This is €160 below the EU average. EU candidate countries offer the lowest levels of family benefits.
Among 32 countries, family benefits per person decreased in only two nations in euro terms, while increases varied significantly over the past 10 years. In the EU, the average rose from €566 in 2012 to €830 in 2022. It declined by 5% (or -€130) in Norway and 18% (or -€62) in Cyprus. The increase was below 30% in Luxembourg, Austria, Finland, Hungary, France, Sweden, Denmark, and Ireland.
Estonia's jump in social spending is mostly the result of indexation combined with strong wage growth, rather than a political shift toward expanding the welfare state. "The 2024 pension index rose sharply due to previous high inflation and fast-growing wages," she told Europe in Motion. "Parental benefits are wage-based in Estonia, so when average wages rose by around 10%, the total cost of these benefits increased as well," she added.
Konkretesni pastebėjimai ir priežastys
But rates vary widely from nation to nation. Ireland sits last with only 12%, which is less than non-EU member states like Bosnia-Herzegovina (20%) and Serbia (18%), according to Eurostat. But there are reasons for it, according to experts, including the country's demographics. "In addition, GDP is somewhat inflated in Ireland - as in Luxembourg - because of international companies that use the country for tax purposes", he added.
According to early estimates, Germany's social spending growth - around 6.5% - was relatively small compared to most other EU countries, but experts doubt that the country will firmly shut the lid on the public coffers any time soon.
Lietuva, Danija ir ES: socialinės apsaugos dalis BVP
Šiame straipsnyje analizuojama Lietuvos, Danijos bei Europos Sąjungos socialinei apsaugai tenkanti bendrojo šalies vidaus produkto dalis, lyginama socialinės apsaugos funkcijoms tenkanti dalis ir konkretūs asignavimai, išreikšti eurais.
Analizė atliekama remiantis pastarųjų keturiolikos metų socialinės apsaugos asignavimų rodikliais, akcentuojant finansinės krizės metus. Šalių rodikliai lyginami tarpusavyje bei bendrai Europos Sąjungos kontekste. Nustatyta, kad Danija socialinei apsaugai skiria daugiau lėšų nei Lietuva, o šių šalių rodiklius vertinant Europos Sąjungos kontekste, matyti, jog Lietuva atsilieka nuo kitų senojo žemyno šalių.
| Šalis / Rodiklis | Komentaras |
|---|---|
| Lietuva | Lietuva atsilieka nuo kitų senojo žemyno šalių socialinės apsaugos rodikliais; įvesta universalioji vaiko išmoka 2018 m. |
| Danija | Skiria daugiau lėšų socialinei apsaugai nei Lietuva; dominuoja socialdemokratinis modelis. |
| ES (vidurkis) | Vidutinės šeimos išmokos 2022 m. - €830 per vieną asmenį; pensijoms tenka didžiausia dalis išlaidų. |
Socialinės apsaugos principai ir institucinė atsakomybė
Yra trys pagrindiniai principai: Nuopelnų principas. Pagal jį teisė į apsaugą ir apsaugos dydis priklauso nuo asmens išankstinio įnašo (įmokos) į socialinės apsaugos sistemą. Kategorijos principas. Jis reiškia, kad remiami asmenys, priklausantys tam tikrai iš anksto numatytai kategorijai (seni žmonės, vaikus auginančios šeimos ir pan.). Stokos arba skurdo principas. Pagal jį remiami tik tie, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami.
Valstybės vaidmuo yra svarbiausias priimant įstatymus, kuriais ir reguliuojama socialinė politika. Priemonės ir tikslai dažniausiai priklauso nuo kiekvienos šalies valdžios politinės -ideologinės orientacijos.
Praktiniai pastebėjimai
Socialinės apsaugos išmokoms reikia gana nemažai pinigų. Tam tikslui socialinės apsaugos sistema numato būtinų fondų surinkimą. Socialinės apsaugos sistemos ar schemos biudžetą nustato politinė valdžia arba institucija, administruojanti tą sistemą ar schemą.
Valstybė disponuoja dideliais finansais ir materialiniais ištekliais. Vakarų Europos valstybių vyriausybės perskirsto iki pusės bendrojo nacionalinio produkto ir socialinėms reikmėms skiria daugiau pusės metinio biudžeto.
Valstybė dalinai kompensuoja darbdaviams mokesčių išrinkimą į biudžetą kitais būdais. Socialinė parama ir demograntai panašūs tuo, kad jų finansavimas remiasi bendrosiomis valstybės pajamomis, tačiau išmokų mokėjimo kriterijai skirtingi.
tags: #socialiniu #apsaugos #sistemu #palyginimas