Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, kad jie galėtų sėkmingai adaptuotis, bendrauti ir spręsti problemas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra emocinis intelektas, kodėl svarbu jį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikams, ir kokios yra veiksmingos ugdymo strategijos. Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas
SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Kodėl svarbu ugdyti EI ikimokykliniame amžiuje
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Išugdytas emocinis intelektas padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais. Ugdant vaikų emocinį intelektą, prisidedama prie sveikesnės ir darnesnės visuomenės kūrimo. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Socialinė ir emocinė gerovė bei akademiniai pasiekimai
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Geriau besimokantys paaugliai dažniau jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai ir sistema
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Šeimos vaidmuo ankstyvajame amžiuje
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir patys panašiai elgtis analogiškose situacijoje.
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Ugdymo įstaigų vaidmuo ir programos
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga socialiniam - emociniam ugdymui yra visus įtraukiantis ugdymas.
Šiuo metu Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasakaitė“ vykdoma socialinio emocinio ugdymo plėtra - sukurta bendrystės ir socialinio emocinio ugdymo programa 3-6 metų amžiaus vaikams „Siautukai“. Priešmokyklinio ugdymo grupėje nuo 2024m. rugsėjo 1 d. Socialinio emocinio ugdymo programa „Siautukai“ skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. Ji parengta remiantis CASEL sistema, kuri pabrėžia sisteminį požiūrį į ugdymą, apimantį grupę, ugdymo įstaigą, namus ir bendruomenę.
Socialinio emocinio ugdymo programą „Kimochis“ (japonų kalba kimochi reiškia „jausmas“) naudojame nuo 2021 metų rugsėjo. „Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) - tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. Vienas iš programos privalumų - aiškiai struktūruoti pamokų planai ir kruopščiai atrinktos edukacinės knygos.
„Kimochiai“ - skirtingus charakterius turinčios lėlytės, pavyzdžiui, Debesėlis, Vikšrelis, Katė, Balandė Meilė ir kt. Kiekvienas personažas „slepia kokį nors jausmą“ ir moko vaikus apie juos kalbėti, juos įvardinti ir paaiškinti, ką jaučia. Tai smagios ir lengvai į ikimokyklinio ugdymo programą integruojamos veiklos, padedančios vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines emocines situacijas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Think Equal ir kitos iniciatyvos
Emocinis ir socialinis ugdymas ankstyvajame amžiuje yra esminis veiksnys formuojant visapusiškai brandžią asmenybę. Programa „Think Equal“ ne tik atitinka šiuos poreikius, bet ir siūlo kompleksinį požiūrį į ankstyvąją vaikų raidą. „Think Equal“ programos kūrėja Leslee Udwin skleidžia idėją, kad, be matematikos ir kalbų, reikia skirti dėmesio socialinio, emocinio ir sveikos gyvensenos intelekto vystymui. Jos organizacija siekia integruoti emocinio intelekto ugdymą į ikimokyklinių įstaigų programas.
Programa apima 90 pamokų, ugdančių 25 kompetencijas, tokias kaip kritinis mąstymas, empatija ir bendradarbiavimas. Vienas iš programos privalumų - aiškiai struktūruoti pamokų planai ir kruopščiai atrinktos edukacinės knygos. Pasakojimas, kaip metodas, leidžia vaikams lengviau suprasti sudėtingas sąvokas, o istorijų forma pateikta informacija išlieka jų atmintyje ilgam. Didžiuojamės, kad net 93 ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniuje nusprendė išbandyti šią programą. Tikime, kad tai reikšmingas žingsnis link emocinio raštingumo stiprinimo.
Peppy Pals - tai edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. Pagrindiniai herojai - gyvūnai draugai (šuo, arklys, pelėda, katinas ir triušis), kurie patiria įvairias kasdienes situacijas.
Veiksmingos ugdymo strategijos
Norint sėkmingai ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas, svarbu taikyti veiksmingas ugdymo strategijas. Emocijų įvardijimas ir supratimas: Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas. Emocijų valdymas: Padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį. Empatijos ugdymas: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus. Socialinių įgūdžių lavinimas: Mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Žaidimai ir kūrybinė veikla: Naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi, kaip suprasti ir valdyti pyktį kuriant įvairias istorijas, pasitelkiant vaikišką literatūrą, animacinius filmus.
Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias - duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susidomi fantazijos žaidimais su įsivaizduojamais draugais, kuria nebūtas istorijas. Tai leidžia vaikui saugiai išbandyti įvairius vaidmenis ir jausmus, subręsti bendravimui su kitais.
Emociškai intelektualūs vaikai sėkmingai įsitraukia į grupės veiklą, geba inicijuoti pokalbį, išklausyti kitus ir atskleisti save. Socialinės emocinės kompetencijos ugdymas padeda vaikams geriau suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai į juos reaguoti ir kurti pozityvius santykius.
Programų palyginimas ir taikymo kryptys
Šiuo metu yra sukurta nemažai programų, skirtų socialiniam ir emociniam ugdymui. Šios programos padeda vaikams ugdyti savimonę, savireguliaciją, socialinius įgūdžius ir empatiją.
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas. |
| Siautukai | 3-6 metai | UgdytI socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją. |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos. |
SEU integravimas į kasdienį ugdymą
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: 1 lygmuo. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime. 2 lygmuo. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami. 3 lygmuo. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.
Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.
Lauko darželiai: aplinka kaip SEU metodas
Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje.
Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t.y. emocinio intelekto ugdymo galimybės (ugdymo priemonės, metodai, aplinkos pritaikymas) Lauko darželiuose, pedagogų, dirbančių Lauko darželiuose, vaidmuo (per asmeninį pavyzdį) ugdant vaiko emocinį intelektą. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad vaikų emocinio intelekto ugdymui Lauko daželiuose didžiausią įtaką turi naudojamos funkcionalios erdvės, gamtinės priemonės, natūrali miško aplinka, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija ir specialios programos, orientuotos į emocinio intelekto ugdymą.
It is noticed that nature and outdoor activities have a huge impact on the development of the child's emotional intelligence. The concept of outdoor kindergartens is not to have a single space, i.e. to travel constantly, experience, explore. The child makes decisions, acquires personal experience in interaction with the natural environment.
Mokytojų vaidmuo ir kompetencijos
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys.
Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines komepetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio. Galime stebėti kaip skiriasi klasės vaikų elgesys ir tarpusavio santykiai priklausomai nuo mokytojo santykio su jais. To negalime išugdyti teorinėmis žiniomis, reikalinga patyriminė praktika, kurios rezultatu bus žinojimas ir patyrimas tapęs asmenybės savastimi.
Gero mokytojo bruožai (Lam C., Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.)
- Patinka mokyti vaikus: Daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius: Leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
- Skleidžia pozityvią energiją: Stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius: Pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu: Dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
- Geba organizuotai dirbti: Paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo: Mokytojus, kartas nuo karto stebi ir vertina, tiek formaliai, tiek ir neformaliai (štai kodėl būtina nuolatos dirbti su šimtaprocentiniu atsidavimu). Mokytojus nuolat vertina ir kritikuoja mokyklos direktorius, kolegos mokytojai, mokinių tėvai ir patys mokiniai. Užuot jautęsi įžeisti ar užsigavę, kai kas nors išsako pastabas apie tai, kaip mokote, priimkite konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurkite veiksmų planus.
- Kelia reikalavimus: Pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa: Nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių: Yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja: Siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą - kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti.
Ikimokyklinio ugdymo gairės ir kontekstai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ugdymo(si) pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai. Tirynėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti. Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinimo pavyzdžiai
Socialinis emocinis ugdymas - sudėtinė įstaigos vaikų, pedagogų, tėvų lūkesčius atitinkančios Mažeikių lopšelio-darželio „Saulutė“ ikimokyklinio ugdymo programos dalis. Įstaigoje kuriama ugdymo aplinka, grįsta teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba, pasitikėjimu, kurioje kiekvienas vaikas yra laukiamas ir priimamas.
Šiuo metu Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasakaitė“ vykdoma socialinio emocinio ugdymo plėtra - sukurta bendrystės ir socialinio emocinio ugdymo programa 3-6 metų amžiaus vaikams „Siautukai“. Programos tikslas - padėti vaikams atpažinti ir valdyti emocijas, mokytis savireguliacijos ir savikontrolės, stiprinti bendravimo, problemų sprendimo įgūdžius ir lavinti empatiją.
Praktiniai EI ugdymo pavyzdžiai: nuo emocijų įvardijimo iki vaidmeninių žaidimų
Pasakojimas, kaip metodas, leidžia vaikams lengviau suprasti sudėtingas sąvokas, o istorijų forma pateikta informacija išlieka jų atmintyje ilgam. Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi, kaip suprasti ir valdyti pyktį kuriant įvairias istorijas, pasitelkiant vaikišką literatūrą, animacinius filmus. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias - duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi.
Teigiama įtaka visuomenei
Teigiama įtaka visuomenei. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Išugdytas emocinis intelektas padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais.
Santrauka: pagrindinės kryptys ikimokykliniam SEU
- Emocijų įvardijimas ir valdymas per žaidimus, pasakojimus, piešimą.
- Programų taikymas („Kimochis“, „Siautukai“, „Zipio draugai“, „Think Equal“, „Peppy Pals“).
- Sisteminis įtraukus procesas: vaikai, pedagogai, tėvai, bendruomenė.
- Lauko darželių praktikos: gamtinės erdvės, vaidmeniniai žaidimai, knygų terapija.
- Mokytojų socialinės-emocinės kompetencijos ir pavyzdys.
- SEU integravimas per tris lygius į kasdienį ugdymą ir dalykų turinį.
tags: #socialinis #ugdymas #ikimokyklinukams