Žmonės yra socialinės būtybės, nuolat siekiančios bendrauti ir priklausyti grupėms. Buvimas grupėje patenkina įvairius poreikius, tokius kaip saugumas, saviraiška ir socialinis pasitenkinimas. Šiame straipsnyje nagrinėjami besimokančiųjų grupių psichologiniai ypatumai, jų formavimosi principai, įtaka asmenybei ir tarpusavio santykiams.
Bendravimo svarba grupėse
Bendravimas yra esminis elementas, jungiantis žmones į grupes. Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami įvairūs poreikiai. Efektyvus bendravimas skatina tarpusavio supratimą, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, kurie yra būtini sėkmingam grupės funkcionavimui.
Grupės apibrėžimas ir tipai
Grupė - tai organizuota sistema žmonių, turinčių bendrus tikslus ir uždavinius. Kitaip tariant, žmonės, kuriuos sieja bendri interesai bei veikla, ir suformuoja grupę. Priklausydami tam tikrai grupei, jos nariai taikosi prie toje grupėje galiojančių taisyklių ir nuostatų - grupės normų. Šios normos kartais nesutampa su visuomenėje priimtomis normomis.
Grupės skirstomos į formaliosios ir neformaliosios. Formaliosios grupės yra tokios, kuriose narių padėtis ir elgesys reglamentuojami tam tikrų organizacijų taisyklių, kurios yra sudaromos tikslingai, pavyzdžiui, įmonės kolektyvas arba grupelė mokinių. Tokios grupės individams priskiriami tam tikri vaidmenys. Neformalios grupės dažniausiai susidaro savaime. Neformali grupė pasižymi emociniais tarpusavio santykiais, joje nėra aiškiai apibrėžtų tikslų, vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis. Tai draugų kompanija, vienodą hobį turinčių žmonių grupelė ar pan. Dažniausiai tokios grupės būna ne didesnės nei 8-10 žmonių, tačiau glaudžiausi santykiai susiformuoja tarp 2-5 narių.
Grupės gali būti skirstomos ir į privalomas ar laisvas. Privalomų grupių nariais mes tampame ne savo noru: gimdami mes negalime pasirinkti šeimos, tautos, rasės. Grupės taip pat skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė yra pagrindinė žmogui, tai šeima, draugai. Pirminės grupės būna mažos, o santykiai juose labai artimi ir glaudūs. Priklausomai nuo narių skaičiaus, skiriamos mikro ir makro grupės. Iš visų grupių savo svarbumu išsiskiria referentinės. Šios grupės turi didžiausią įtaką asmenybės formavimuisi. Referentine vadinama tokia grupė, kurios tikslai, taisyklės, elgesio standartai yra mūsų asmenybės kriterijus, renkantis tą ar kitą elgsenos būdą. Tokių grupių pavyzdžiai gali būti šeima, draugų būrys, religinė bendruomenė ar nusikalstama grupuotė (negatyvi). Žmonės dažnai konkrečiose situacijose elgiasi taip, kaip tokioje pat situacijoje elgtųsi jų referentinės grupės nariai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Grupę sudaro asmenybės. Todėl galima teigti, kad grupė keičia asmenybes. Grupės nariams yra sunku elgtis kitaip nei iš jų tikisi grupė. junta grupės spaudimą. Labai dažnai yra neatitikimas tarp savo faktiškosios padėties grupėje vertinimo ir to, kaip grupė vertina mus. Be to dažniau asmenybės save pervertina nei nepakankamai įvertina. Priklausydami tam tikrai grupei, užimame joje tam tikrą vietą jos hierarchijoje. Galime atsidurti lyderio, atstumtojo ar žmogaus su vidutiniu statusu vietoje.
Konformizmas ir bandos jausmas
Konformizmas - tai elgesio arba įsitikinimo pakeitimas esant realiam arba įsivaizduojamam grupės spaudimui. Jis pasireiškia kaip „bandos jausmas“, kai žmogus elgiasi taip, kaip ir jį supantys individai. Tokie asmenys vadinami konformistais. Kartais jais tampama dėl tam tikro poreikio arba tiesiog laisva valia. Grupės spaudimas gali būti subtilus, tačiau jo įtaka yra didelė.
Statusas grupėje
Statusas - tai grupės nario pozicija grupėje ar visuomenėje. Paprastai tariant, statusas parodo realią žmogaus vertę grupėje. Svarbiausias to požymis yra prestižas, kuris asmenybei priskiriamas už tam tikrus nuopelnus grupei. Tai garantuoja pagarbą iš kitų grupės narių. Asmuo turintis aukščiausią statusą paprastai tampa grupės lyderiais ir pelno jos narių pagarbą bei nuolankumą.
Lyderystė grupėje
Lyderystė yra svarbus grupės dinamikos elementas.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
- „Lyderio bruožų teorija“: Pagal šią teoriją, lyderio savybės - įgimtos (ekstravertiškumas, intelektas, sugebėjimai, nervinių procesų paslankumas ir stiprumas).
- „Lyderystė kaip grupės funkcija“: Lyderis iškyla atsižvelgiant į grupės poreikius ir tikslus.
- „Lyderystė kaip situacijos funkcija“: Tie patys individai skirtingose grupėse, užima skirtingą padėtį, tai yra, situacija nulemia lyderystę.
Labai dažnai lyderio ir vadovo sąvokos yra sutapatinamos.
Konfliktai grupėse
Konfliktas - tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika. Kitaip tariant, tai nesutarimas, ginčas, barnis. Konfliktai būna teigiami ir neigiami. Kai įgyvendinami geri tikslai ir nėra neigiamų pasekmių, konfliktą vadiname teigiamu. Priešingus jiems, priskiriame neigiamiems, nuo jų nukenčia grupių siekiai ir nariai. Kai grupės narių interesai ir nuomonės pradeda žymiai skirtis, atsiranda konfliktai.
Mobingas kaip kraštutinė socialinio spaudimo forma
Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko dažniausiai vienam asmeniui. Šis terminas pradžioje vartotas gyvūnų elgsenos tyrinėtojų.
Apibūdinant mobingo atakas, laikomasi H. Leymann nustatytų 45 elgesio veiksmų: nepagrįsta darbo, asmens, jo pažiūrų kritika, apkalbos, užduočių, viršijančių aukos sugebėjimus, skyrimas, sveikatai kenksmingas darbas, darbinės informacijos slėpimas, ignoravimas, patyčios, įžeidžiančios replikos ir kt. Kitaip tariant, puolant auką naudojamas itin platus žmogiškąjį orumą žeminantis, žeidžiantis veiksmų spektras. Tačiau ne kiekvienas puolimas gali būti pavadintas mobingu. Paprastai laikomasi H. Leymann apibrėžimo, jog mobingui būdingi ne trumpesni kaip pusę metų trunkantys ir ne rečiau kaip kartą per savaitę pasikartojantys užpuolimai.
Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Mobingo auka labai dažnai, kovojant dėl darbo vietos, didesnio atlyginimo, gali tapti ir aukštos klasės specialistas.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Mobingo priežastys ir aukos
Individo lygmeniu mobingas kyla dėl daugybės asmeninių problemų ir tarpasmeniniuose santykiuose kylančios įtampos: pavojaus, konkurencijos, pavydo, keršto, neapykantos, nusivylimo, antipatijos, baimės ir kt. Nors sakoma, kad nuo mobingo neapsaugotas niekas, vis dėl to „pilkai pelytei“ jis gresia mažiau nei ryškioms, pasiekimais, išvaizda, pažiūromis išsiskiriančioms asmenybėms, nesitaikančioms su klikos nuostatomis, ar sąžiningai informuojančioms vadovybę apie darbovietėje vykstančius neigiamus reiškinius.
Mobingo imamasi dažniausiai (bet ne visada) prieš gabesnius, aukštesnės profesinės kompetencijos, kito socialinio statuso, kitos lyties, kitos seksualinės orientacijos ir pan. darbuotojus.
Mobingo veiksmai
Leymann tyrinėjo, aprašė ir suskirstė mobingo veiksmus. Pagal veiksmus ir jų trukmę galima spręsti apie darbo aplinkoje egzistuojantį terorą. Mokslininkas išskyrė 45 mobingo veiksmus, kuriuos sujungė į penkias grupes:
- Poveikio saviraiškai ir komunikacijai
- Puolimo socialinių santykių srityje
- Reputacijos, autoriteto puolimo
- Pasikėsinimo į profesinę ir gyvenimo kokybę
- Tiesioginio puolimo sveikatos srityje
Veikti gali vienas vadovas, vieni bendradarbiai arba visi drauge.
Mobingo dalyvių vaidmenys
Pirmasis mobingo dalyvių vaidmenų schemą sudarė norvegų mokslininkas D. Olweus (1994), stebėdamas mokinių elgseną. Mobingo darbo vietoje dalyvių vaidmenys nedaug kuo skiriasi, todėl adaptuotas modelis gali būti taikomas ir mobingo darbuotojų tarpusavio santykiuose vaidmenims nustatyti bei analizuoti.
- Puolėjas(-jai) ima priekabiauti, aktyviai dalyvauja mobingo procese ir skatina jį įtraukdamas ir kitus darbuotojus.
- Šalininkas aktyviai dalyvauja, bet pats priekabiauti nepradeda (laikomas dešiniąja puolėjo ranka).
- Galimi puolėjai palankiai vertina priekabiavimą, bet atvirai to neparodo.
- Pasyvūs puolėjai, arba galimų puolėjų šalininkai, remia priekabiavimą, bet aktyviai nedalyvauja.
- Neutralūs stebėtojai, matantys mobingą kaip diskriminaciją darbuotojų santykiuose, bet patys to nepatiriantys ir nenorintys nukentėti, stebi, kas vyksta, tačiau nesikiša.
- Galimi gynėjai nepalaiko priekabiavimo ir galvoja, kad derėtų padėti, bet nieko nedaro (panašiai, kaip ir neutralūs stebėtojai, kurie nenori nukentėti).
- Aukos gynėjas(-ai) pats nepriekabiauja ir padeda arba stengiasi padėti aukai. Jų būna nedaug, arba iš viso neatsiranda.
- Kurstytojas, arba dvigubas žaidėjas - dalyvauja ir „baltųjų“, ir „juodųjų“ pusėje, kursto puolėją, guodžia auką.
Puolėjas - tai autoritariškas, manipuliatyvus, dominuojantis, agresyvus ir nejautrus asmuo.
tags: #socialinis #spaudimas #bandos #jaumsa