Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas. Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose. Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.
Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas. Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria.
Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai. Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius.
Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų. Socialinio darbo ištakos yra pats gyvenimas, idėjos, kilusios XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šiandien socialinis darbas - pagalbos žmogui profesija. Socialinis darbas orientuotas į žmones, patiriančius įvairias socialines problemas, tokias kaip materialinis nepriteklius, nedarbas, ligos, priklausomybės ir kt.
Socialiniai darbuotojai dirba su įvairių grupių asmenimis: senoliais, asmenimis su negalia, vienišais, priklausomybes ar psichikos sveikatos sutrikimus turinčiais žmonėmis ir atlieka tarpininkavimo funkcijas tarp žmogaus, šeimos ir įvairių įstaigų. Socialinio darbuotojo misija yra suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą, tiems kuriems jos reikia, suteikti galimybę keistis ir kurti savo gyvenimą patiems. Supratimas apie socialinį darbą apima kelis svarbius elementus. Socialinis darbas remiasi teoriniais metodais, žiniomis apie psichologiją, sociologiją, ekonomiką ir kitas sritis. Tačiau neužtenka vien teorinių žinių, praktinis darbas bei patirtis yra labai svarbūs aspektai. Ilgalaikė darbo patirtis, socialinius darbuotojus išmoko tapti profesionaliais specialistais. Socialiniai darbuotojai tiesiogiai bendrauja su klientais, teikia jiems pagalbą, paslaugas ir yra pagrindiniai pagalbininkai sunkiais gyvenimo momentais. Empatija ir gebėjimas išklausyti - tai reiškia ne tik girdėti, bet ir suprasti ir įvertinti klientų jausmus, poreikius ir nuotaikas. Todėl galima teigti, kad kiekvienas socialinio darbo atvejis yra unikalus, ir sėkmė gali būti matuojama skirtingais kriterijais, atsižvelgiant į kliento poreikius ir tikslus.
Susiklosčius nekasdienei situacijai, socialiniai darbuotojai vieni nepajėgūs išspręsti problemų, todėl tenka bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, bendruomenės nariais, įtraukiami šeimos nariai. Kartais klientų artimieji nelinkę bendradarbiauti, krizinę situaciją padaro dar sudėtingesnę, todėl socialiniai darbuotojai turi papildomai dirbti ne tik su klientu, bet ir su jo šeima. Socialinio darbo rezultatai ne visada matomi kitiems. Ką patiria ir išgyvena kiekvienoje situacijoje gali vertinti tik patys socialiniai darbuotojai. Keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos. Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo.
Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje. Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje. Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai „pravėdina galvą“, „padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus.“
Socialinio darbo veiklos sritys yra labai įvairios ir besikeičiančios. Lietuvos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai atlikti nuo 2015 m., o profesines kompetencijas tobulinti būtina. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, įstaigomis, bendruomenėmis, savivaldybėmis, globos įstaigomis ir kitomis institucijomis. Rūpestis klientų gerovei, tarpininkavimas, konsultavimas, informacijos teikimas ir gebėjimas atnaujinti žinias - tai pagrindinės profesijos dalys. Socialinis darbas Lietuvoje plėtojasi nuo nepriklausomybės laikų, bet vis dar tobulėja, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Profesinės kompetencijos ir jų taikymas
Socialinis darbuotojas yra specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo sunkumais, siekdamas pagerinti jų gyvenimo kokybę, socialinę padėtį ir integraciją į visuomenę. Dažnai veikia kaip tarpininkai tarp asmenų ir įvairių institucijų, padėdami spręsti problemas. Socialinio darbuotojo darbas yra labai svarbus, nes užtikrina, kad pažeidžiami asmenys gautų reikiamą paramą. Socialiniai darbuotojai stengiasi užmegzti santykį su asmeniu, šeima, susipažinti su jo situacija, aplinka. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms gauti reikalingas paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, socialinė parama, švietimas ir būstas. Dažnai jie dirba ne tik su klientu, bet ir su jo aplinka, siekdami edukuoti ir įtraukti visuomenę į sprendimų procesą.
Šeimai ar asmeniui stengiamasi padėti atgauti savarankiškumą, atkurti socialinius ryšius. Pagrindinis socialinio darbuotojo įrankis - megzti ryšį su paslaugų gavėjais motyvuojant juos naudotis kompleksinėmis pagalbos galimybėmis: Šeimos krizių centro, individualios priežiūros specialisto, mediatoriaus teikiamomis paslaugomis, socialinio darbuotojo, psichologo, priklausomybės ligų konsultanto konsultacijomis, Anoniminių Alkoholikų grupėmis ir kt. Socialinis darbuotojas dirbdamas su sunkumus patiriančiomis šeimomis vadovaujasi pasitikėjimu, nuoširdumu bei lankstumu grindžiamais santykiais. Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis ne tik teikia pagalbą ir socialines paslaugas sunkumų patiriančioms šeimoms, bet taip pat ir edukuoja, organizuoja švietėjišką veiklą socialinių paslaugų gavėjams.
Įžvalga į praktinę veiklą
Mano patirtis rodo nuolatinio tobulėjimo būtinybę: nuo darbo su sunkumus patiriančiomis šeimomis metodų iki naujų paslaugų teikimo sričių, tokių kaip asmeninis asistentas, legalių migrantų socialinis darbas bei jų integracija į visuomenę. Socialinio darbo veiklos sritys keičiasi, todėl būtina nuolat mokytis: dalyvauti mokymuose, supervizijose ir atnaujinti žinias. Aš esu įsitikinusi, kad socialinis darbas yra ne tik profesija, bet gyvenimo būdas, kuriuo esame įsipareigoję prisidėti prie visuomenės gerovės.
Taip pat svarbu, kad socialiniai darbuotojai aktyviai dalyvautų mokslo ir praktikos dialoge, užtikrintų kokybišką pagalbą ir skatintų socialinį teisingumą. Socialinių paslaugų įstaigos turi sudaryti sąlygas lėtai besikeičiančiam sektoriui tobulinti kompetencijas, skirti lėšų mokymams ir supervizijoms, kad būtų užtikrintas profesionalus augimas.
Apibendrinant galima sakyti, kad socialinis darbas remiasi žiniomis, vertybėmis ir įgūdžiais, o jo sėkmė matuojama ne vien tik objektyviais rodikliais, bet ir klientų patirtimi, jų socialine integracija bei gyvenimo kokybe. Tai pokyčių profesija, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir atsakomybės.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Spalvinga Lietuvos patirtis
Socialinio darbo raida Lietuvoje pradėta atkūrus nepriklausomybę 1990 m. ir plėtojasi remiantis politiniais pokyčiais, kultūriniais veiksniais bei ekonominių sąlygų kaita. Nuo 2004 m. kasmet rugsėjo 27 d. minima Socialinių darbuotojų diena. Socialiniai darbuotojai Lietuvoje dirba įvairiose srityse: globos namuose, ligoninėse, savivaldybėse, vaiko teisių apsaugos skyriuose, bendruomeninėse organizacijose ir kt.
| Veiklos sritys | Teikiamos paslaugos |
|---|---|
| Šeimos konfliktų sprendimas | Konsultacijos, tarpininkavimas, pagalbos planavimas |
| Pagalba į namus | Atvejo vadyba, tarpininkavimas institucijoms |
| Integracija į visuomenę | Švietimas, socialinė parama, bendruomenių įtrauktis |
tags: #socialinis #poreikis #darbe