Socialinis modelis pensijų sistemoje Lietuvoje

Pensijų sistema šiuolaikinėje socialinėje valstybėje yra viena svarbiausių socialinės apsaugos sistemos dalių. Jos paskirtis - užtikrinti asmenų pajamas senatvėje ir kartu paskirstyti socialinės apsaugos naštą tarp skirtingų kartų bei visuomenės grupių.

Pensijų sistemų pakopos ir Lietuvos modelis

Tarptautinėje praktikoje pensijų sistemos dažniausiai skirstomos į tris pakopas. Pirmąją pakopą sudaro valstybinė pensijų sistema, grindžiama socialinio draudimo ir/arba universalių išmokų principais. Jos pagrindinis tikslas - užtikrinti minimalias pajamas senatvėje, apsaugoti asmenis nuo skurdo rizikos ir, atsižvelgiant į darbo veiklos stažą, garantuoti tinkamo dydžio pensijų išmokas senatvėje.

Antroji pakopa apima profesines arba kaupiamąsias pensijų schemas, kuriose lėšos kaupiamos individualiose ar kolektyvinėse (profesinės pensijos) sąskaitose ir investuojamos finansų rinkose. Trečiąją pakopą sudaro savanoriškas papildomas kaupimas, grindžiamas individualiu asmens apsisprendimu.

Lietuvoje susiformavo mišrus pensijų modelis, kuriame derinami pirmosios ir antrosios pakopos elementai, taip pat papildomai veikia ir trečioji pakopa. Valstybinio socialinio draudimo sistema išlieka pagrindiniu senatvės pajamų šaltiniu, tačiau nuo 2004 m. reikšminga socialinės apsaugos sistemos dalimi tapo ir antrosios pakopos individualus pensijų kaupimas.

Antrosios pakopos teisė ir konstitucinė doktrina

Būtent antrosios pakopos pensijų kaupimas tapo vienu daugiausiai teisinių ir politinių diskusijų keliančių socialinės apsaugos institutų. Vertinant antrosios pakopos pensijų kaupimo teisinę prigimtį, svarbiausią reikšmę turi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti senatvės pensijų sistemos modelį ir gali nustatyti tiek einamųjų išmokų (PAYG) principu grindžiamą sistemą, tiek modelį, paremtą būsimoms pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose fonduose, taip pat įvairius šių modelių derinius. Ši išvada dažnai interpretuojama kaip itin plati įstatymų leidėjo laisvė.

Tačiau detalesnė nutarimo analizė leidžia daryti kur kas reikšmingesnę išvadą. Tai reiškia, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas Konstitucinio Teismo nėra suvokiamas kaip įprasta investavimo veikla. Priešingai, jis laikomas socialinės apsaugos sistemos dalimi, kurios paskirtis yra ne vien sukaupti finansinį turtą, bet užtikrinti socialinę apsaugą ateityje. Konstitucinis Teismas faktiškai konstatavo, kad pensijų kaupimas turi ne tik individualią, bet ir kolektyvinę funkciją. Dalyvavimas kaupime mažina būsimą viešųjų finansų naštą ir prisideda prie visos socialinės apsaugos sistemos tvarumo.

Kitas svarbus konstitucinės doktrinos aspektas susijęs su sukauptų lėšų teisiniu statusu. Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos nėra tapatu būsimai pensijai, tačiau asmens teisė į šias lėšas yra susijusi su konstitucine nuosavybės teisių apsauga. Šis išaiškinimas ilgą laiką buvo naudojamas kaip argumentas, grindžiantis platesnes asmenų galimybes disponuoti sukauptomis lėšomis. Tačiau tokia interpretacija nėra visiškai tiksli.

Priešingai, iš visos jurisprudencijos matyti, kad nuosavybės apsauga pensijų kaupimo srityje egzistuoja specifiniame socialinės apsaugos kontekste. Kitaip tariant, asmuo turi teisę į sukauptas lėšas, tačiau šios teisės įgyvendinimas negali paneigti paties instituto paskirties.

Reikšmingiausias pastarųjų metų sprendimas pensijų kaupimo srityje buvo Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimas. Jame Teismas itin aiškiai apibrėžė pačią pensijų kaupimo instituto esmę. Nutarime konstatuota, kad kaupimas specialiuose pensijų fonduose grindžiamas konstituciškai svarbiu tikslu - kaupti ir investuoti lėšas tam, kad kaupimo dalyviams būtų mokamos senatvės pensijos išmokos. Ši išvada turi fundamentalią reikšmę.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Reformų iššūkiai ir 2025 m. pakeitimų poveikis

Būtent šiuo aspektu 2024 m. 2025 m. 2025 m. pensijų kaupimo reforma iš esmės pakeitė iki tol galiojusią pensijų kaupimo logiką. Šie pakeitimai grindžiami asmens laisvės, autonomijos ir teisės savarankiškai disponuoti savo turtu argumentais. Tačiau vertinant juos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste kyla klausimas, ar tokie sprendimai neprieštarauja pačiai pensijų kaupimo sampratai, kuri buvo suformuluota 2024 m. kovo 7 d.

Ypač svarbi šiuo aspektu yra Konstitucinio Teismo pozicija dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos. Teismas aiškiai nurodė, kad tokia galimybė turi egzistuoti, kai dėl svarbių priežasčių iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Todėl konstitucinės teisės požiūriu pagrindinis klausimas ne tai, ar asmuo gali pasitraukti iš sistemos. Svarbiausia yra tai, ar pasitraukimas išlieka išimtimi, ar tampa viena iš įprastų alternatyvų (pavyzdžiui, iki nustatyto pensinio amžiaus nutraukti kaupimą ir atsiimti dalį sukauptų lėšų visais atvejais).

Būtent šioje vietoje gali atsirasti potencialus prieštaravimas tarp 2025 m. reformos ir Konstitucinio Teismo pozicijos. Pirma, antrosios pakopos pensijų kaupimas Lietuvos konstitucinėje teisėje nėra suvokiamas kaip privatus investavimo produktas. Antra, nors įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemos modelį, ši diskrecija nėra neribota. Ketvirta, 2024 m. kovo 7 d. nutarime aiškiai suformuluota, kad pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, kurio natūrali pabaiga siejama su senatvės rizikos atsiradimu. Penkta, 2025 m. reforma potencialiai keičia pamatinę sistemos logiką - nuo ilgalaikio socialinės apsaugos instrumento link lankstesnio individualaus taupymo modelio.

Tarptautiniai pavyzdžiai ir pamokos Lietuvai

Vienas geriausių pensijų sistemų pasaulyje turi Islandija, Danija ir Olandija, rodo pasauliniai pensijų indeksai. Šiose šalyse daug dėmesio skiriama privačiam kaupimui, o jų gyventojų gaunamos pajamos senatvėje siekia apie 70-90 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Kaip šių valstybių gyventojams pavyksta užtikrinti tokį pajamų lygį ir ko galima iš jų pasimokyti?

„Nors 3 iš 4 Lietuvos gyventojų tikisi, kad orią pensiją jiems turėtų užtikrinti valstybė, realybėje daugelis išėjusiųjų į pensiją gauna vidutiniškai apie 50 proc. ankstesnių pajamų siekiančią „Sodros“ išmoką. Tačiau net ir ekonomiškai stiprios valstybės ne visada gali užtikrinti pensijų išmokas, kurios visiškai patenkintų gyventojų poreikius senatvėje. Į finansiškai aprūpintą ateitį dažnai tenka investuoti patiems gyventojams, taip pat prisidėti ir jų darbdaviams“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

T. Gudaičio teigimu, itin didelėmis pensijomis garsėjančioje Olandijoje valstybės mokamos pensijos dalis sudaro apie 20 proc. iki tol buvusio atlyginimo. Tačiau galutinė išmoka, kurią šios šalies gyventojas gauna pensijoje, siekia vidutiniškai apie 90 proc. iki tol buvusių pajamų, o didžiąją dalį to sudaro privačiai sukauptos lėšos.

Remiantis pensijų sistemų analize, Islandijoje valstybės mokama bazinė pensija sudaro apie 10 proc. nuo vidutinio atlyginimo, o priedas už stažą dar gali pridėti iki 15 proc. siekiančią pensijos dalį. Tuo metu likę 70 proc. užtikrinami iš profesinių pensijų fondų išmokų, prie kurių privalo prisidėti ir darbuotojas, ir darbdavys.

Į profesinius pensijų fondus Islandijos gyventojai nukreipia iki 4 proc. savo darbo užmokesčio, o darbdaviai prisideda dar 6 proc. Per visą kaupimo laikotarpį šios lėšos yra investuojamos. „Islandijoje, kaip ir Lietuvoje, kaupiant privačiai taikomos mokestinės lengvatos. Jei darbuotojo įmokos dalis neviršija 4 proc., šios lėšos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, taip pat neapmokestinama ir pensijų fondų investicinė grąža“, - sako „Swedbank“ atstovas.

Nuo 2000 m. Islandijoje veikia ir savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai. Bendras pensijų fonduose sukauptas turtas 2021 m. sudarė 190 proc., palyginti su šios šalies BVP. Vienam suaugusiam islandui vidutiniškai teko apie 160 tūkst. eurų pensijų fonduose esančių lėšų.

Didžiausias sukauptas finansinis turtas − pensijų fonduose. Danijoje bei Olandijoje darbdavių ir gyventojų bendradarbiavimas taip pat yra reikšmingas veiksnys, rodo atlikti palyginimai. Kitaip nei Islandijoje, Olandijoje darbdaviai savo darbuotojams neprivalo mokėti įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus, tačiau nepaisant to, apie 90 proc. vis tiek jas moka.

Danijoje, kaip ir Islandijoje, įprasta, kad darbdavio indėlis į privačius fondus yra didesnis nei darbuotojo - darbdavys čia dažniausiai sumoka apie du trečdalius įmokos. „Papildomas kaupimas ateičiai danams atsiperka su kaupu - vieno vyresnio nei 15 m. amžiaus Danijos gyventojo sukauptas finansinis turtas vidutiniškai sudaro apie 175 tūkst. eurų, antroje vietoje pagal šį rodiklį ES šalyse yra olandai. Didžiąją dalį jų sukaupto finansinio turto sudaro pensijų fondų lėšos“, - pastebi T. Gudaitis.

Sąlygos ir rekomendacijos Lietuvai

Savo 2024-ųjų ataskaitoje apie pensijas „Mercer“ išskiria kelis geros pensijų sistemos kriterijus, tarp kurių yra bazinės pensijos užtikrinimas, platus dirbančių gyventojų įtraukimas į privatų kaupimą (apie 80 proc. darbingo amžiaus gyventojų), santykinai daug sukaupto turto - 100 proc. nuo BVP ir daugiau.

Pasak T. Gudaičio, Lietuvoje privačiam pensijos kaupimui sudarytos panašios, o kai kuriais atžvilgiais ir geresnės sąlygos, palyginti su kitomis Vakarų šalimis. Norint tuo pasinaudoti, reikalingas aktyvesnis ir platesnis pačių dirbančiųjų ir jų darbdavių įsitraukimas.

„Ne visi gyventojai išnaudoja privataus kaupimo galimybes. Kai kurie yra sustabdę kaupimą II pakopos pensijų fonde, nors kaupdami ten papildomai gauna valstybės paskatą. Be to, šiuo metu tik maždaug kas dešimtas dirbantysis išnaudoja kaupimo galimybę III pakopos pensijų fonduose, prie to kol kas prisideda tik nedaugelis šalies darbdavių“, - pastebi „Swedbank“ atstovas.

Pasak T. Gudaičio, siekiant tvarios pensijų sistemos, kuri po kelių dešimtmečių užtikrintų pakankamas pajamas senatvėje daugeliui šiandienos dirbančiųjų, reikalingas aktyvesnis gyventojų dalyvavimas ir darbdavių indėlis. EBPO duomenimis, bendras vidutinis darbuotojo ir darbdavio indėlis į pensijų fondus sudaro 15,5 proc. nuo pajamų, Danijoje ši dalies siekia vidutiniškai 12 proc.

Lietuvoje veikiančiuose II ir III pakopos pensijų fonduose šalies gyventojai šiuo metu yra sukaupę apie 9 mlrd. eurų, tai šiuo metu sudaro apie 12 proc. šalies BVP. „Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones.

Trumpa lentelė: Lietuvos pensijų pakopų vaidmuo

Pakopa	Paskirtis	Pagrindinis šaltinis
Pirmoji	Minimalios senatvės pajamos, socialinis draudimas	Valstybinė „Sodra“
Antroji	Kaupiamosios pensijos, ilgesnė socialinės apsaugos tvarumo funkcija	Individualūs ir profesiniai fondai
Trečioji	Savanoriškas papildomas kaupimas	Privatūs fondai ir individualios sąskaitos

tags: #socialinis #modelis #pensijos