Identifikuoti socialinius ir psichologinius korupcijos atsiradimo mechanizmus yra itin svarbu siekiant sumažinti jos dažnį ir žalą visuomenei. Tikslas yra išanalizuoti ne tik socialinius, bet ir psichologinius veiksnius bei situacijas, kurios daro įtaką korupcijai dalyvauti, bei pateikti įvertinimus, kaip šie veiksniai gali būti įvertinti siekiant užtikrinti sprendimų veiksmingumą.
Makro aplinka: išorinė socialinė-ekonominė konstelacija
Makroaplinka apima veiksnius, kurie gali kelti grėsmę arba suteikti galimybių, įskaitant politinius, ekonominius, socialinius, technologinius, aplinkos ir teisinius veiksnius. Politiniai veiksniai apima šalies stabilumą, biurokratiją, mokesčių politiką, spaudos laisvę ir viešosios reguliacijos įvairovę, įskaitant užsienio ir vidaus prekybos kontrolę.
Ekonominiai veiksniai įtakoja žmonių galimybes ir pasirinkimus: ekonomikos augimas, infliacija, palūkanų normos, nedarbas, darbo jėgos kaštai, paskolų prieinamumas, vartotojų perkančioji galia ir subsidijos. Socialiniai veiksniai apima visų amžiaus, kultūros, religijos ir vertybių įvairovę, gyventojų demografiją, išsilavinimą ir požiūrį į darbo kultūrą bei paslaugų kokybę.
Tečnologiniai veiksniai lemia inžinerinę infrastruktūrą, inovacijų diegimą, mokslinių tyrimų skatinimus ir visos visuomenės skaitmeninimą, o aplinkos (ekologiniai) veiksniai - orą, klimato kaitą, taršą, atliekų tvarkymą ir atsinaujinančią energiją. Teisiniai veiksniai apima konkurencijos, intelektinės nuosavybės apsaugos, franšizių reguliavimą ir kitus įstatymus, svarbius verslui bei visuomenei.
Kultūriniai socialiniai veiksniai
Socialiai-kultūriniai veiksniai apima visuomenės vertybių pokyčius, tradicijas, moralę, religiją, švietimo, ekonominę veiklą, šeimos sampratą, vartojimo įpročius ir galutinai visą kultūrinę aplinką, kurioje egzistuoja organizacijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Mezo aplinka: sektoriaus aplinka ir konkurencijos jėgos
Mezo aplinka - tai tiesiogiai verslą veikiančios jėgos, tokiu kaip pirkėjų derybinė galia, tiekėjų derybinė galia, pakaitalų grėsmė, naujų žaidėjų įėjimo į rinką grėsmė ir esamų konkurentų grėsmė. Jei rinkoje daug konkuruojančių prekių ar paslaugų ir pirkėjai gali rinktis iš jų, pirkėjų derybinė galia aukšta; priešingai - jei tiekėjų yra mažai arba jų yra daug, o prekių pakaitalų nėra, derybinė galia gali būti aukšta tiekėjams. Subs-kontestacijoje svarbu atskirti tradicinę konkurenciją ir konkurenciją tarp franšizių.
Pakaitalų grėsmė reiškia, kad vartotojai gali rasti alternatyvas tenkinančias tos pačios poreikius. Naujo žaidėjo įėjimo į rinką barjerai gali riboti naujų dalyvių įsitraukimą, o esamų konkurentų grėsmė kelia nuolatinį spaudimą pelningumui. Šie veiksniai kartu sudaro mezo lygio konkurencinį landscape, kurio dynamika gali įtakoti korupcijos situacijas, pavyzdžiui, atsirandant sabotavimo ar ypatingų santykių sulaukiančių įmonių tarpusavio kilimo-sumažėjimo schemas.
Mikro aplinka: įmonės vidus
Mikroaplinka apima organizacijos viziją, misiją, strategiją, verslo modelį, išteklius, kompetencijas, vertės kūrimo grandinę ir produktus/paslaugas. Dažnai naudojami įrankiai: verslo vertės kūrimo grandinės metodas, unikalia kompetencijų audito metodas, ir verslo modelio drobės įrankis. Abstemtos mikro aplinkos analizės tikslas - suprasti, kaip įmonė gali prisitaikyti prie makro ir mezo veiksnių, siekiant sumažinti korupcijos rizikas ir sustiprinti etinį elgesį.
Pavyzdys: AB „Geonafta“ - įmonė, kuri siekia aprūpinti Lietuvą nafta ir naftos produktais; jos tikslai formuojami aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu. Ilgalaikiai jų tikslai apima kelių dešimtmečių laikotarpius. Tačiau vidinė analizė taip pat parodo, kad korupijos rizikos gali kilti bet kurioje organizacijos grandyje, kai išoriniai veiksniai keičiasi sparčiai.
Socialiniai ir psichologiniai korupcijos veiksniai
Empirinė studija su 277 respondentais (amžius nuo 12 iki 72 metų; lytis: 109 vyrų, 147 moterų; respondentai - interneto vartotojai, mokslininkai, studentai, nuteistieji, valstybės pareigūnai) atskleidė pagrindines korupcijos priežastis: socialines (biurokratiniai trukdžiai, tradicijos, žemos algos) ir psichologines (godumas, žemas savęs įvertinimas, siekis).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Korupcijos pasekmės skleidžiasi tiek socialinėje, tiek psichinėje srityje: socialinės - konkurencijos iškraipymas, neteisingumas, pavojus sveikatai ar net gyvybei; psichologinės - nusivylimas, baimė, pyktis, bejėgiškumas. Abi sritys rodo, kad išorinė (socialinė) ir vidinė (psichologinė) veiksniai sąveikauja skatinant korupciją - net ir turint neigiamą nuostatą, asmenį gali paskaityti aplinka arba problemos rinka į korupciją įtraukti.
Analizės pabaigoje pastebėta, kad korupcija dažnai kyla dėl kombinacijos - makro ir mezo veiksnių bei vidinės organizacijos dinamikos. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiek socialiniai, tiek psichologiniai veiksniai gali būti analizuojami, įvertinant jų įtaką sprendimų priėmimui ir etiniam elgesiui visose srityse - valstybės, įmonių ir vietinių bendruomenių lygmenyse.
Praktiniai įžvalgos ir taikymas
Makro ir mezo analizė suteikia įrankius identifikuoti rizikos sritis: biurokratijos lygis, mokesčių politika, reguliavimai, konkurencijos intensyvumas, tiekėjų ir pirkėjų galia, bei galimybės įsivesti skaidrius procesus, etinį veiklos modelį ir aiškių atsakomybių paskirstymą. Mikro lygiu svarbu kurti aiškią korupcijos prevencijos kultūrą - skaidrią vertės kūrimo grandinę, kompetencijų auditus ir veiksmingą dalijimąsi informacija su institucijomis.
Apie socialinę įtrauktį ir ilgalaikius pokyčius šie veiksniai gali būti naudingi, pavyzdžiui, įmonių ir institucijų bendruomenėse bei tyrimuose dėl socialinių ryšių, skatinančių etišką elgesį ir mažinančių korupcijos riziką.
Vidinė organizacijų analizė ir praktinės priemonės gali būti taikomos, pavyzdžiui, diegiant verslo modelio drobės įrankius ar standartizuotus kompetencijų auditus, siekiant užtikrinti skaidrią atsakomybės schemą ir minimizuoti galimus kyšio ar kitokio pobūdžio piktnaudojimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Nauda tyrimams ir politikai
Tinkamai išanalizavus makro-mezo-mikro veiksnius, galima kurti veiksmingas kovos su korupcija priemones: stiprinti institucijų skaidrumą, gerinti darbo užmokesčius bei socialinę apsaugą, diegti elektroninius procesus, skaidrias viešųjų pirkimų sistemas, ir skatinti etinį verslo kultūros ugdymą.
Taikomi duomenys ir išvados
Remiantis apklausa ir peržiūrėtais literatūros šaltiniais, socialiniai ir psichologiniai veiksniai turėtų būti įtraukti į išorinių aplinkos veiksnių analizę siekiant kurti tvarią korupcijos prevenciją. Tyrimas rodo, kad net ir neigiama nuostata gali būti perkelta į veiksmus, kai aplinka suteikia „galimybių“ ar „barjerų“ įtampos derinį. Pažymėtina, kad šioje analizėje svarbu atskirti macro, meso ir micro lygmenis, o interaktyviosios sąsajos tarp jų - aiškiai apibrėžti priėmimo sprendimus ir atsakomybes.
Taigi, integruojant makro, mezo ir mikro veiksnių analizę, galima sukurti praktiškas rekomendacijas įmonėms ir institucijoms kovai su korupcija bei siekti didesnio skaidrumo ir atsakomybės visose socialinėse ir ekonominėse sferose.
Viena iš svarbių įžvalgų - socialinis kontekstas ir kultūrinės nuostatos turi didelį poveikį korupcijos pasireiškimui. Todėl prevencijos programos turi būti suderintos su kultūros pokyčiais, švietimu, profesionalizavimu ir nuosekliu teisinių normų įgyvendinimu.
tags: #socialinis #korupcijos #kontekstas #makro #mezo #ir