Gyvenime kartais susiklosto situacijos, kai artimas žmogus - tėtis, mama, senelis, brolis ar sesuo - dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačių sprendimų ir valdyti savo turto. Tokiu atveju artimiesiems tenka nelengva, tačiau be galo svarbi pareiga - imtis globos ar rūpybos. Šis procesas, apipintas teisinėmis procedūromis ir emociniais iššūkiais, daugeliui kelia nerimą ir daugybę klausimų.
Ką reiškia socialinė globa ir kam ji skirta
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims.
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje.
Globa ir rūpyba: pagrindiniai skirtumai
Pirmiausia, svarbu atskirti dvi esmines sąvokas - globą ir rūpybą. Nors kasdienėje kalboje jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, teisinis jų statusas ir taikymo aplinkybės skiriasi iš esmės.
- Globa (visiškas neveiksnumas) nustatoma asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas tokį asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse. Neveiksnus asmuo praranda civilinį veiksnumą - jis negali sudaryti jokių sandorių, balsuoti, tuoktis ar atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų. Visi šie veiksmai jo vardu atliekami paskirto globėjo.
- Rūpyba (ribotas veiksnumas) nustatoma asmeniui, kurio gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra apribotas, bet ne visiškai prarastas. Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius, tačiau stambesniems sandoriams, susijusiems su turto valdymu, disponavimu ar įsipareigojimais, jam reikalingas rūpintojo sutikimas.
Sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos ar rūpybos nustatymo priima tik teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinis teisinis reguliavimas skatina kiek įmanoma labiau išsaugoti asmens autonomiją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kelias link globos nustatymo: žingsnis po žingsnio
Procesas nuo sprendimo, kad artimajam reikia pagalbos, iki oficialaus globėjo paskyrimo yra sudėtingas ir reikalauja kantrybės. Jį galima suskirstyti į kelis pagrindinius etapus.
1. Kreipimasis į teismą
Inicijuoti procesą gali pats asmuo, kuriam reikia pagalbos (jei jo būklė tai leidžia), jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija (dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyrius) arba prokuroras. Pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos (rūpybos) nustatymo teikiamas apylinkės teismui pagal to asmens gyvenamąją vietą.
Pareiškime teismui būtina nurodyti: asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, duomenis; aplinkybes, pagrindžiančias jo negalėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų; prašymą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę; jei jau yra, siūlomą globėjo ar rūpintojo kandidatūrą. Prie pareiškimo pridedami asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, medicininiai išrašai ir kiti įrodymai.
2. Teismo psichiatrijos ekspertizė
Teismas, gavęs pareiškimą, privalomai skiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Ekspertizės tikslas - įvertinti asmens psichinę būklę ir pateikti teismui išvadą, ar asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir kokiose srityse jo veiksnumas turėtų būti apribotas. Ekspertizė gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare.
3. Teismo posėdis ir sprendimas
Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį. Jame privalo dalyvauti pareiškėjas, asmuo, dėl kurio sprendžiamas klausimas (jei jo sveikatos būklė leidžia), prokuroras ir globos (rūpybos) institucijos atstovas. Teismas išklauso visas puses, įvertina ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų: atmesti pareiškimą; pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti jam rūpybą; pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse ir nustatyti jam globą. Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu.
Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?
Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus pilnametis asmuo ir tik jo paties rašytiniu sutikimu. Dažniausiai globėjais skiriami artimiausi giminaičiai - sutuoktiniai, vaikai, tėvai. Tačiau jei artimųjų nėra arba jie negali ar nenori imtis šių pareigų, globėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo.
Teismas, skirdamas globėją, atsižvelgia į daugybę veiksnių: asmeninės savybės (dorumas, sąžiningumas, gebėjimas atlikti globėjo pareigas), tarpusavio santykiai, globojamojo noras, kandidato gyvenamoji vieta. Prieš skirdamas globėją, teismas visada paprašo savivaldybės išvados apie kandidato tinkamumą. Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko kandidatą namuose, įvertina jo buities sąlygas, bendrauja su juo ir pateikia teismui savo rekomendacijas.
Asmuo negali būti globėju, jei jis anksčiau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo jų atlikimo; iš jo buvo atimta tėvų valdžia; jo interesai prieštarauja globojamojo interesams; arba yra teistas už tyčinius nusikaltimus.
Globėjo ir rūpintojo pareigos bei atsakomybė
Tapti globėju ar rūpintoju - tai ne tik teisė, bet ir didžiulė atsakomybė. Šios pareigos apima platų spektrą veiksmų, skirtų užtikrinti globojamojo gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Globėjo pareigos
- Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas. Jis veikia neveiksnaus asmens vardu ir jo interesais, sudaro visus būtinus sandorius.
- Rūpinimasis asmeniu: užtikrinti tinkamą priežiūrą, maitinimą, aprangą, būstą; organizuoti medicininę pagalbą, slaugą.
- Turto valdymas: sąžiningai ir protingai valdyti globojamojo turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti finansinius reikalus. Svarbu pabrėžti, kad globėjas negali laisvai disponuoti globojamojo turtu. Bet kokiems stambesniems sandoriams reikalingas išankstinis teismo leidimas.
- Teisių gynimas: atstovauti globojamajam teismuose, valstybinėse institucijose, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
- Ataskaitų teikimas: kasmet teikti savivaldybės globos ir rūpybos institucijai detalią ataskaitą apie savo veiklą, įskaitant turto valdymo ataskaitą.
Rūpintojo pareigos
- Rūpintojo vaidmuo yra šiek tiek kitoks: jis ne atstovauja ribotai veiksniam asmeniui, o padeda jam įgyvendinti savo teises ir apsaugo nuo neapgalvotų sprendimų.
- Sutikimo davimas: rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti tuos sandorius, kurių jis pats negali sudaryti. Be rūpintojo sutikimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.
- Pagalba ir patarimai: padėti tvarkyti finansus, suprasti dokumentus, patarti priimant svarbius sprendimus.
- Kontrolė: prižiūrėti, kaip rūpinamasis naudoja savo pajamas, siekiant apsaugoti jį nuo žalingų įpročių ar neprotingo išlaidavimo.
Tiek globėjas, tiek rūpintojas už savo pareigų netinkamą vykdymą ar piktnaudžiavimą jomis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jei paaiškėja, kad globėjas veikia prieš globojamojo interesus, naudoja jo turtą savo reikmėms ar kitaip netinkamai atlieka pareigas, jis gali būti teismo sprendimu nušalintas, o padaryta žala turės būti atlyginta.
Praktiniai aspektai: dokumentai ir finansai
Norint asmenį pripažinti neveiksniu bei paskirti globėją, teismui būtina pateikti šiuos dokumentus: prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo; būsimojo globėjo bei neveiksniu pripažįstamo asmens paso arba tapatybės kortelės kopijas; neveiksnaus asmens neįgalumo patvirtinimo dokumento kopiją ir pažymą iš psichikos centro arba išrašą iš jo ligos istorijos; pažymą iš gyvenamosios vietos apie asmenis, gyvenančius su neveiksniuoju; pažymą apie neveiksnaus asmens turimą turtą; dokumentus, įrodančius giminystės ryšį; būsimojo globėjo sveikatos patikrinimo pažymą F-046/a; kartu su neveiksniuoju gyvenančių suaugusių asmenų notaro patvirtintus sutikimus dėl globėjo paskyrimo.
Globėjai, turintys išlaidų dėl atliekamų pareigų, turi teisę į jų atlyginimą. Minėtos išlaidos atlyginamos iš asmens, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas, turimo turto. Išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas.
Sudarinėdami sandorius, kurie viršija 5 000 litų, globėjas ir rūpintojas privalo gauti teismo leidimą. Išankstinis teismo leidimas taip pat reikalingas, jei globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą.
Socialinė globa kaip socialinė paslauga
Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Socialiniai globėjai - asmenys, išklausę globėjų ir įtėvių (GIMK) mokymus, pasirengę į savo šeimą priimti vieną ar keletą vaikų (iki 3 vaikų, išskyrus tuos atvejus, kai neišskiriami broliai ir (ar) seserys), netekusių tėvų globos. Laikinoji globa (rūpyba) socialinio globėjo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko teisių ir įstatymų ginamų interesų įgyvendinimą ir apsaugą.
Vaiko laikinoji globa ir šeimyninė globa
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais, vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai). Globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės globoti šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Iššūkiai ir pagalba globėjams
Nors įstatymai aiškiai reglamentuoja globos ir rūpybos procesą, realybėje artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Tai ir emocinė našta, matant artimo žmogaus silpnumą, ir didžiulė biurokratinė našta, reikalaujanti laiko ir teisinių žinių. Globėjai dažnai jaučiasi vieniši, jiems trūksta informacijos ir palaikymo.
Svarbu žinoti, kad globėjai (rūpintojai) turi teisę gauti pagalbą. Savivaldybių socialinės paramos skyriai teikia konsultacijas, gali padėti sutvarkyti dokumentus, nukreipti į reikiamas tarnybas. Taip pat egzistuoja įvairios nevyriausybinės organizacijos, teikiančios emocinę ir praktinę pagalbą žmonėms, slaugantiems ir globojantiems savo artimuosius.
Praktinis pavyzdys ir užduodami klausimai
"Gyvenu kaime, dirbu bibliotekininke, - rašo Violeta V. iš Kelmės rajono. - Kadangi esu netekėjusi ir neturiu didelių šeimyninių rūpesčių, jau seniai brandinu mintį, jog reikėtų imtis globoti netoliese gyvenančią psichinės negalios kamuojamą moterį (arba tapti rūpintoja), nes jai reikalinga rimta pagalba. Todėl norėčiau plačiau sužinoti, kas gali tapti globėju (rūpintoju), kokios asmens teisės bei pareigos, kas nustato globą ir kokie dokumentai yra reikalingi?"
Atsakymas: globa ir rūpyba skiriama teismo sprendimu; globa yra skiriama tiems asmenims, kuriuos teismas pripažino neveiksniais, o rūpyba - kuriuos teismas pripažino ribotai veiksniais. Rūpintoju ar globėju gali tapti bet kuris veiksnus fizinis asmuo, davęs raštišką sutikimą. Beje, reikėtų priminti, jog rūpinimasis artimais giminaičiais yra neatlygintinas.
Teisinės ir praktinės nuorodos
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.
| Etapas | Pagrindiniai veiksmai |
|---|---|
| Kreipimasis į teismą | Pareiškimas, dokumentų priedai, siūlomas globėjas |
| Ekspertizė | Teismo psichiatrijos ekspertizė, medicininiai duomenys |
| Teismo posėdis | Išklausius šalis priimamas sprendimas dėl globos arba rūpybos |
| Vykdymas | Globėjo ar rūpintojo pareigos, ataskaitos, finansų valdymas |
Aiškus proceso išmanymas, teisinių reikalavimų supratimas ir žinojimas, kur kreiptis pagalbos, gali palengvinti šį kelią ir padėti apsaugoti mylimą žmogų, kuris nebegali savimi pasirūpinti.
tags: #socialinis #globejas #samprata