Nepaisant ekonominio augimo ir pamažu didėjančio būsto įperkamumo, dalis Lietuvos gyventojų vis dar priversti gyventi socialiniuose būstuose. Socialinė parama - tai asmeniui arba šeimai teikiama pagalba, siekiant garantuoti šalies standartus atitinkantį gyvenimo lygį. Socialinės paramos pagrindiniai tikslai - mažinti skurdą ir garantuoti, kad visi šalies gyventojai išvengtų socialinės atskirties, ypač kai jie neturi kitų socialinės apsaugos garantijų arba jos nepakankamos. Taigi, valstybė, suteikdama būstą socialinio būsto nuomos sąlygomis, suteikia paramą.
Kam skiriamas socialinis būstas?
Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnį. Į sąrašą asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, įrašomi: likusios be tėvų globos asmenys ir jų šeimos (ne vyresni kaip 35 metų buvę likę be tėvų globos asmenys ar jų šeimos); bendrąjį sąrašą atitinkantys asmenys, pavyzdžiui, asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą mieste (arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą), Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, taip pat kai kurie užsieniečiai, turintys teisę gyventi Lietuvoje.
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.
Pagrindiniai reikalavimai pretendentams
Norint pretenduoti į socialinį būstą, būtina atitikti šiuos reikalavimus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurioje pretenduoja į socialinį būstą arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Turto ir pajamų apribojimai: gyventojų turtas ir pajamos negali viršyti Įstatyme nustatytų ribų. Pajamų ir turto ribos nustatomos atsižvelgiant į VRP (Valstybės remiamos pajamos) dydžius, pavyzdžiui, asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 40 VRP, turtas - 56 VRP; dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 80 VRP, turtas - 112 VRP; keturių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP, turtas vienam asmeniui - 56 VRP.
- Būsto neturėjimas arba būsto būklė: jeigu asmuo neturi nuosavybės teise jo paties būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nuosavybės teise turimas būstas Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba turimo būsto naudingasis plotas vienam asmeniui ar šeimos nariui yra mažesnis kaip 10 kv. m (arba 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinė ligą iš Vyriausybės sąrašo).
Svarbu: kiekviena savivaldybė turi teisę nustatyti savo papildomus kriterijus ir reikalavimus, todėl prieš teikiant prašymą rekomenduojama pasidomėti konkrečios savivaldybės taisyklėmis. Taip pat pateikta informacija dažnai skirta konkretiems miestams (pvz., Vilniui), tačiau bendrieji principai galioja visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pajamų ir turto vertinimas
Svarbus aspektas norint gauti socialinį būstą yra pajamų ir turto vertinimas. Savivaldybės atsižvelgia į gaunamas pajamas: darbo užmokestis, pensijos, pašalpos, stipendijos ir kitas pajamas; taip pat į turimą turtą: nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, vertybiniai popieriai ir kitas turto formas. Pajamų ir turto ribos yra nustatomos atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams dydžius ir koeficientus.
Prašymo teikimas ir eilės laukimas Radviliškyje
Atitikus visus reikalavimus, reikia pateikti prašymą savivaldybei dėl įrašymo į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašą. Prašyme reikia nurodyti visą reikiamą informaciją apie save ir šeimos narius, taip pat pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį reikalavimams. Įrašius į sąrašą, belieka laukti, kol ateis eilė gauti socialinį būstą. Eilės ilgumas priklauso nuo savivaldybės turimų socialinių būstų skaičiaus ir laukiančių asmenų skaičiaus.
Savivaldybė, vadovaudamasi Įstatymu, socialinį būstą nuomoja eilės tvarka asmenims įrašytiems į sąrašą. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką. Tačiau, kaip minėta, neįgaliesiems ar kitoms išskirtinėms grupėms gali būti suteikta teisė gauti būstą ne eilės tvarka.
Socialinio būsto laukimo trukmė
Būsto eilės tvarka gyventojai didžiuosiuose miestuose laukia skirtingai: Vilniuje vidutiniškai iki 5 metų, Klaipėdoje apie 6 metus, o kituose miestuose laukimo laikas gali būti dar ilgesnis. Pavyzdžiui, Šiauliuose laukimo laikotarpis priklauso nuo šeimos dydžio; pastebima, kad didžiausias poreikis yra vieno kambario būstams. Tačiau kol laukia socialinio būsto, sunkumų patiriantys gyventojai gali naudotis kita paramos forma - būsto nuomos kompensacija. Ji yra lankstesnė ir tinkama kur kas daugiau gyventojų, ne vien tik laukiantiems socialinio būsto.
Nuomos sutarties reikalavimai
Gavus pasiūlymą dėl socialinio būsto, sudaroma nuomos sutartis su savivaldybe. Socialinio būsto nuomos sutarties esminės sąlygos: šalių identifikavimas (nuomininkas ir nuomotojas - savivaldybė ar kita institucija), nuomojamo būsto adresas, plotas ir kita svarbi informacija, nuomos terminas, nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, sutarties nutraukimo sąlygos bei kitos svarbios sąlygos (pvz., dėl remonto, gyvūnų laikymo ir pan.).
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Asmenys ir šeimos, kuriems savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo dienos kartu su prašymu įrašyti juos į atitinkamą kompensaciją gaunančių sąrašą pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartį.
Nuomos mokestis ir apskaičiavimas
Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja: pavyzdžiui, Lietuvoje socialinio būsto nuomos kaina gali būti nuo 10,14 iki 249,81 Eur/mėn. (1 kv. m kaina nuo 0,60 iki 3,62 Eur). Nuomos mokestis paprastai yra mažesnis nei rinkos kaina ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, būsto vertę, nuomininko pajamas bei kitus faktorius, nustatytus savivaldybės tarybos. Savivaldybės gali taikyti įvairias nuomos mokesčio lengvatas tam tikroms gyventojų grupėms (pvz., neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms).
Sutarties nutraukimas ir teisės praradimas
Socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta abejų šalių susitarimu, nuomotojo iniciatyva (jei nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas - nemoka, gadina būstą, pažeidžia viešąją tvarką), nuomininko iniciatyva arba teismo sprendimu. Svarbu pažymėti, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį tik įstatymų nustatyta tvarka, įspėjęs nuomininką iš anksto ir suteikęs jam galimybę ištaisyti pažeidimus.
Taip pat atmestinos aplinkybės, kurioms esant netenkama teisės į socialinį būstą: jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m (arba 14 kv. m, jei šeimoje yra neįgalusis), jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas vienam asmeniui yra mažesnis kaip 10 kv. m ar 14 kv. m), arba jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) komunalines paslaugas viršija 6 mėnesius.
Laikina išvykimo taisyklės
Pasibaigus tam tikroms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar šešis mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Jei laikinai išvykusysis grįžta po nustatyto termino, bet pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Ar galima išsipirkti socialinį būstą?
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog įsigyti būstą, nuomojamą socialinio būsto nuomos sąlygomis, galimybės nėra. Visgi, įsigyti būstą būtų galimybė, jeigu būtų perrašyta būsto nuomos sutartis, t. y. jeigu būstas būtų nuomojamas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis.
Socialinis būstas neįgaliesiems
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato palankesnes sąlygas neįgaliesiems. Pavyzdžiui, šeimos, kuriose yra neįgalusis, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, jei nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kv. m (kitiems - 10 kv. m). Be to, neįgaliesiems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir nesilaikant eiliškumo. Įstatyme taip pat numatyta, kad socialinis būstas gali būti išnuomojamas neįrašytiems į sąrašą neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, jeigu šie neturi kito būsto.
Dokumentai, reikalingi prašant socialinio būsto
- Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildyta gyventojo (šeimos) turto deklaracija, kurioje nurodytas turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus; deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
- Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.
Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Radviliškio savivaldybėje informacija dėl prašymo pateikimo ir eilės tvarkos teikiama savivaldybės socialinių paslaugų skyriuje ar atitinkamoje tarnyboje.
Socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktas
Su pavyzdine socialinio būsto nuomos sutartimi paprastai patvirtinama ir socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pavyzdinė forma. Šiame akte apibūdinama būsto būklė perdavimo nuomininkui metu ir užfiksuojami visi esminiai būsto defektai ir trūkumai, kurie gali turėti įtakos nuomininko atsakomybei vėliau.
Valstybės politika ir fondo plėtra
Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama plėsti perkant rinkoje butus arba statant namus. Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimtos kelių metų programos ir Vyriausybės nutarimai, o savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų panaudojimą. Jei savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms.
Pagrindinės problemos ir iššūkiai
2008 m. atliktas socialinio būsto auditas parodė, kad savivaldybių darbuotojai, įgyvendindami valstybės paramos teikimą, susiduria su įvairiomis nuomos problemomis ir kartais daro pažeidimus taikydami įstatymą. Iškeltos problemos iki šiol nėra pilnai išspręstos. Svarbiausios su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.
Lygių galimybių aspektas
Lygių galimybių įstatymas nustato, kad prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, socialinės padėties, negalios ir kitų požymių. Atsižvelgiant į tai, diskriminacija negalios pagrindu draudžiama, o Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos neturi sukurti prielaidų diskriminuoti asmenis dėl negalios.
Naudingos sąvokos
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvės, sanitariniai mazgai, koridoriai, įmontuotos spintos, šildomos lodžijos ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
Trumpa lentelė: pagrindiniai reikalavimai
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Gyvenamoji vieta | Deklaruota savivaldybėje, kurioje pretenduojama į būstą |
| Pajamos ir turtas | Negali viršyti nustatytų ribų (VRP pagrindu) |
| Būsto turėjimas | Neturėti nuosavo būsto arba turimas būstas per mažas / nusidėvėjęs |
| Neįgalieji | Palankesnės sąlygos: didesnis naudingasis plotas (14 kv. m), galimybė gauti būstą ne eilės tvarka |
Socialinis būstas yra svarbi parama mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Norint gauti socialinį būstą Radviliškyje, svarbu iš anksto pasiruošti reikiamus dokumentus, aiškiai suprasti pajamų ir turto vertinimo kriterijus bei laikytis savivaldybės nustatytos prašymo teikimo tvarkos.
tags: #socialinis #bustas #radviliskyje