Poveikio matavimas gali būti reikšmingas instrumentas, leidžiantis savivaldybėms efektyviau planuoti ir valdyti siekiamus rezultatus ir skirtingoms sritims numatomus resursus. Tai gali būti efektyvi priemonė perduodant socialiniams partneriams teikti viešąsias paslaugas. Savivaldybių planavimo dokumentuose ir pavaldžių įstaigų ar teikiančių paslaugas socialinių partnerių ataskaitose - kaip įrankis siekiant įvertinti taikomų priemonių efektyvumą, tinkamą resursų panaudojimą. Savivaldybėspritaikiusios poveikio matavimo metodiką.
The main purpose of this master thesis is to identify the existing perspective between social business impact measuring and enterprise value and to present evaluation of this perspective. The work consists of three main parts which are the analysis of the latest academic literature, the research methodology section and research presented together with the applicability of the research results in social business activities. The following methods were used to achieve the aim of the Master thesis are comparative analysis and systematisation of academic literature; systematic analysis of documents; structured interviews, deductive qualitative content analysis and interpretation. Analysis of the latest academic literature proposes the concept of social business and enterprise value, presents strengths and weaknesses of impact measurement, proposes methods of impact measurement and their accessibility. After the systematic analysis of the latest academic literature the author has conducted a systematic analysis of documents based on social business impact measuring and its structure in Lithuania.
Autorius siekė analizuoti ir sureguliuoti teisės aktų kontekstą dėl socialinio verslo įgyvendinimo ir poveikio matavimo įvertinimo. After the analysis of the legal environment, the author conducted a qualitative research, the main purpose of which was to select appropriate variables to assess the social business impact measuring perspective on company value, and to find a way to explain the relation between social business impact measurement and company value. By choosing a research method of structured interviews with experts, the author sought to investigate the implementation of the evaluation process and identify possible measurement indicators needed to implement the measurement of the impact of social business.
Pagrindiniai atradimai ir jų praktinė reikšmė
- Analizė rodo, kad poveikio matavimas prisideda prie įmonių vertės kūrimo, tačiau pats procesas dar nėra išvystytas ir trūksta atitinkamų tyrimų Lietuvos kontekste.
- Teisinė aplinka Lietuvoje dar neapibrėžia socialinio verslo sąvokos įstatyminiu lygmeniu; poveikio matavimas dažnai laikomas ideologiniu ir patirtiniu dalyku, ne standartizuotu procesu.
- Socialiniai verslai Lietuvoje dažnai veikia ne dėl grynai finansinių rodiklių, o dėl sociokultūrinių ir aplinkosauginių tikslų; poveikio matavimo poreikis dažnai atsiranda tik vystant veiklą ir resursų didėjant.
- Atliekant tyrimus svarbu įtraukti kuo daugiau programos dalyvių, tačiau realybėje ištekliai rinkti informacijai yra riboti; rekomenduojama naudoti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, derinti su pokyčio teorija.
Poveikio matavimo metodų įvairovė ir praktinės priemonės
Poveikio matavimo rodikliai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Dažnai kokybiniai rodikliai apima klientų ar naudos gavėjų atsiliepimus apie tai, kaip jų gyvenimai pasikeitė po intervencijos, o kiekybiniai - konkrečiai matuojami skaičiai, rodantys pokyčio dydį. Poveikio matavimas gali būti įgyvendinamas dviem būdais: renkant kokybinę arba kiekybinę informaciją. Dažniausiai jaunos socialinį poveikį kuriančios organizacijos pradeda nuo kokybinių tyrimų, toliau pereina prie kiekybinių duomenų rinkimo. Indikatoriai turi būti pamatuojami, jų pritaikymas priklauso nuo organizacijos ilgo laikotarpio tikslų ir turimų išteklių.
Rekomenduojama įsivertinti, kiek žmonių turi būti pasiekti, kiek dalyvių turi dalyvauti veikloje, ir kaip sukurti poveikio grandinę. Kiekvienam ilgo laikotarpio poveikio tikslui paprastai rekomenduojama įvardinti keletą indikatorų, tačiau realybėje ištekliai dažnai riboja tyrimų apimtį. Taip pat svarbu pasirinkti informacijos rinkimo būdus, kurie yra viešai prieinami ir lengvai įgyvendinami, ypač jei siekiama pritraukti finansinius rėmėjus. Pirminiame pokyčio grandinės patvirtinime indikatoriai matuojami du kartus: jų nustatymas planavimo etape ir vėlesnėse laikotarpio matavimo ataskaitose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Europos Komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, taip pat NESTA SoE 5 metodika yra naudingi įrankiai, kuriuos gali taikyti Lietuvos socialinio verslo segmento organizacijos. Taip pat svarbu išanalizuoti gerąsias užsienio praktikas: danijietiškos, švediškos, latviškos ir lietuviškos patirtys įtraukti į vietos kontekstą. Proyekto partnerystė - „Green Impact Measured“ - pristatė galimybę kurti įsivertinimo įrankius, pritaikytus žaliosios ekonomikos projektams.
Poveikio matavimo praktikos Lietuvoje iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) tyrimai rodo užsakymu atliktą analizę, kurioje pabrėžiama poveikio matavimo svarba. Deja, didžioji dalis socialinių verslų savo ankstyvojoje stadijoje poveikio dar nematuoja. Taip pat trūksta ekspertinių žinių, kurios galėtų padėti kurti poveikio matavimo metodikas. Poveikio matavimas yra svarbus, kad verslas galėtų įvertinti, ar sprendžia problemas ir ar tai daro efektyviai. Lietuvoje šiuo metu poveikio matavimo kontekstą dažnai lemia asmeninės patirtys ir ideologiniai motyvai, o ne sisteminis procesas.
Tarptautiniu lygiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse identifikuojami panašūs iššūkiai: riboti ištekliai matavimams, atsirandančios būtinybės įtraukti naujus rodiklius ir metodus, ir poreikis profesionalios pagalbos kuriant metodikas. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, inicijuojami projektai ir mokymai, kurių tikslas - parengti praktinį poveikio vertinimo gidą ir skatinti dalyvius įtraukti rodiklius į savo veiklos ataskaitas.
Įtraukti pavyzdžiai iš tarptautinių patirčių
Projektas „Pamatuotas žaliasis poveikis“ apima partnerystę su Danija, Liuksemburgu, Latvija ir Švedija, kurio tikslas - sukurti įsivertinimo įrankius socialiniams verslams žaliosios ekonomikos srityje. Danijos įmonė „Comeback“ demonstruoja, kaip įmonė gali rinkti ir skaičiuoti poveikio ataskaitas, parodančias teigiamą socialinį bei finansinį poveikį. „Comeback“ surenka medienos perteklių, perdirba jį ir kuria naujus gaminius; per penkerius metus visuomenei suteikiama grąža už kiekvieną investuotą kroną. Latvių „Burka“ skatina žaliąją vartotojų elgseną, siūlo pirkti be pakuočių ir taupyti resursus; ji taip pat matuoja poveikį, pavyzdžiui, sutaupytas pinigines išlaidas dėl daugkartinių pakuočių naudojimo. Lietuvoje veikiantis „Textale“ yra žiedinės mados startuolis, renkantis dėvėtus drabužius ir skatinantis žaliąją ir žiedinę praktiką, stebint platesnes tarptautines praktikas. Švedijos „Folket Pops“ įsipareigoja skirti vieną Švedijos kroną iš kiekvienos parduoto ledų porcijos augalų apsaugai, taip pat įvertina poveikį per tris rodiklius: finansinę sumą, išgelbėtų vaisių kiekybę ir bendrą sumažintą švaistą.
Praktiški įrankiai ir įžvalgos vadovams
Socialinio poveikio matavimo metodų praktikoje svarbu naudoti įvairius įrankius: pokyčio teorija, LogFrame ir Impact Canvas, KIP (Key Impact Pathways) rodikliai. Taip pat vertėtų remtis Europos Komisijos ir OECD rekomendacijomis poveikiui matuoti bei NESTA SoE 5 metodika. Mokymų gidai poveikio matavimo ekspertams padės socialiniams verslininkams įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Įtraukti partnerių žinias ir tarptautines gerąsias praktikas gali žymiai pagerinti Lietuvos socialinių verslų poveikio matavimo gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Projektas „Green Impact Measured“ taip pat siūlo praktinę mokymų gidą, skirtą poveikio matavimo ekspertams ir socialiniams verslininkams, skatinantį įsivertinti galimus rodiklius ir metodus. Dalyvių įtrauktis nuosekliai sustiprina rodiklių tikslumą ir palengvina finansinių rėmėjų pritraukimą.
Rekomendacijos Lietuvos praktikai
- Apibrėžti socialinio verslo subjektų statusą teisėtai, įtraukti poveikio matavimo reikalavimus į įrašus svetainėse ir metinių ataskaitose, kaip tai numatyta teisės aktuose.
- Įtraukti SMART tikslus ir aiškius poveikio rodiklius (kiekvienam laikotarpiui - trumpas, vidutinis, ilgas).
- Kaupti kokybinius duomenis (naudos gavėjų atsiliepimai, gyvenimo aplinkos pokyčiai) ir kurti kiekybinius rodiklius (skaičiai, laikotarpiai, pasiektas poveikis).
- Pasirinkti tokius įrankius kaip TOC (Theory of Change) pokyčio teorija, LogFrame ar Impact Canvas, kad būtų lengviau susieti veiklas su poveikiu.
- Organizuoti mokymus komandai apie poveikio matavimą ir skirti laiko resursus į sustiprintą įmonės vertinimo kultūrą.
Galiausiai, svarbu suvokti, kad poveikio matavimas yra vienas svarbiausių kriterijų ir įsipareigojimų, kuriais socialinis verslas rodo savo kuriamą poveikį. Lietuvos kontekste reikia daugiau profesionalios pagalbos kuriant ir įgyvendinant metodikas, o gerosios užsienio praktikos gali būti puiki platforma lokalizuotam diegimui.
Metodologija | Kiekybinis ar kokybinis tyrimas?
Apibendrinanti nuoroda į svarbiausius faktus
Socialinis poveikis dažnai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis tikslinių aplinkybių pasikeitimą (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės ir pan.). Todėl poveikio matuoti nėra lengva, nes kai kurie rodikliai gali būti subjektyvūs. Socialinio verslo poveikis Lietuvoje dar nėra įteisintas įstatymu, o verslai dažnai vertina poveikį iš asmeninės patirties ir iniciatyvos, o ne iš sisteminio matavimo.
Tačiau įvertinus tarptautines praktikas ir vietos atvejų studijas, aišku, kad poveikis gali būti matuojamas ir turi tiesioginę įtaką įmonės vertei bei socialiniams rezultatams. Svarbiausia - pradėti nuo aiškios pokyčio teorijos, pasirinkti tinkamus rodiklius ir sukurti procesą, kuris užtikrins nuoseklų duomenų rinkimą bei skaidrią ataskaitą dėl poveikio.
Outer kontekstui skirti papildomi ištekliai
Europos socialinio verslo stebėsenos (ESEM) projektas, inicijuotas Euclid tinklo, Lietuvos socialinės verslo asociacijos (LISVA) kontekste kviečia plėsti supratimą apie poveikio matavimą ir teikti reikiamus įrankius Lietuvai. LISVA bendrauja su partneriais Danijoje, Latvijoje ir Švedijoje, siekdama sukurti nacionalinę įsivertinimo kultūrą, kuri atitiktų tarptautines gairas ir būtų pritaikyta Lietuvos verslo realijoms. Rugsėjo 9 d. Lietuvos sostinėje vyko informaciniai susitikimai su partneriais, kurių tikslas - konsoliduoti patirtis ir parengti praktinį metodinį gidą socialiniams verslams.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #verslo #poveikio #matavimo #rodikliai