Socialinis verslas Lietuvoje auga ir stiprėja - jį skatina ne tik žmonių noras keisti pasaulį, bet ir realūs pokyčiai, kuriuos matome bendruomenėse. Tai verslas, kuris nestokoja idėjų, ryžto ir inovatyvių sprendimų. Jis kuria darbo vietas, mažina socialinę atskirtį ir sprendžia aplinkosaugos problemas.
Pirmiausia, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 180 socialinių verslų, o jų skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad žmonės vis labiau domisi ne tik pelno siekiančia, bet ir prasminga veikla, kuri prisideda prie visuomenės gerovės. Dauguma socialinių verslų orientuojasi į socialinės atskirties mažinimą, užimtumo didinimą ir aplinkosaugą.
Vis dar kyla nemažai klausimų ir diskusijų apie tai, kas yra socialinis verslas. Socialins verslas tai tarsi hibridas tarp nevyriausybinės organizacijos ir verslo. Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas).- Ministro įsakymas dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo, 2015 m Nr.
Verslo vaidmuo šiandien keičiasi, nes verslo organizacijos tampa socialinio gyvenimo dalimi ir yra vis labiau skatinamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį visuomenėje. Kaip skelbia „Forbes“, šiandien jauni žmonės, dirbdami ir siekdami finansinės grąžos, tuo pačiu yra susirūpinę teigiamo poveikio kūrimu. „Deloitte“ 2017 metų tyrimų duomenimis, 86 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Vykstant transformacijoms visuomenėje, randasi kompleksinių problemų, kurioms spręsti reikalingi nauji būdai.
Kadangi socialinio verslo reiškinys yra besiformuojantis praktikoje, mokslinėse diskusijose kol kas bandoma suprasti, koks verslas gali būti vadinamas socialiniu verslu. Tačiau kitų mokslininkų nuomone, socialinis verslas ilgainiui išsivystė iš įmonių socialinės atsakomybės. Reikia konstatuoti, kad nauja mokslinių tyrimų kryptis turėtų būti kreipiama į konkrečių socialinio verslo praktikos atvejų analizę ir bandymą stebėti socialinio verslo kriterijų dėsningumus.
Atliktas praktinis tyrimas atskleidė, kad socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą. Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus. Neretai inovacijos gimsta iš to, jog sujungiamos jau egzistuojančios geriausios praktikos pasirinktai problemai spręsti.
Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Tačiau kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
„Social Enterprise UK“ 2015 metų apklausų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinio verslo vadovų sudarė moterys.
Socialinis verslas yra atsakingas už didelius užimtumo rodiklius bei sukuria ryškų indėlį į valstybių narių BVP. Pavyzdžiui, Britų Tarybos 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijoje socialiniame versle dirba 20 proc. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad socialinio verslo subjektai Vokietijoje sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip ir visa Vokietijos automobilių pramonė.
Viena priežastis yra ta, kad socialiniai verslai yra susikoncentravę į poveikio kūrimą, todėl trūkstant informacijos ir gerųjų pavyzdžių sklaidos, nepastebimas ir socialinio verslo poveikis.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug įdomių socialinio verslo pavyzdžių, kurie sėkmingai įgyvendina savo socialines misijas:
- „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje - grupė iniciatyvių žmonių, kurie kuria modernų ir aplinkai draugišką bendruomenės edukacijos centrą.
- Senjoro - organizacija, siekianti kurti pozityvią senatvę. Organizacija yra didžiausias nevalstybinis pagalbos namuose paslaugų teikėjas Lietuvoje.
- Inovatorių slėnis- vieta, kurioje vėl galėtum pasijusti čia ir dabar.
- Įgūdžių laboratorija - tai mėnesio trukmės stovyklos sunkumus patiriantiems jauniems žmonėms.
- “Padirbtuvės” - tai atviros dirbtuvės susitikti, bendrauti, dalintis bei kurti. Vieta, kur žmonės gali realizuoti savo idėjas. Tai, ko namie nedarai, nes bijai ištepti kilimą ar pridulkinti virtuvėje.
- „Pirmas blynas“ - tai socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia. Kiekvienas užsukęs čia sutinkamas su šypsena. „Pirmo blyno“ meniu sudaro dideli ir sotūs saldūs ir sūrūs blynai, kuo vienu pasisotins ir alkaniausias lankytojas.
- Lapių bendruomenės centro įgyvendintas projektas „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. Pirmas ir vienintelis slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone.
- Vikingų kaime visos edukacijos organizuojamos patyriminiu principu, orientuotu į kiekvieno dalyvio pojūčius. Edukatorius „sausus“ faktus maišo su istorinėmis „razinkomis“ ir 5 pojūčių metodika. Tikima, kad esminiam objekto (dalyko) pažinimui, žmogus nesąmoningai įtraukia visus savo pojūčius.
- Tai alternatyva vienkartiniams puodeliams - daugkartinių puodelių depozito sistema.
- „Socialinis hostelis Chata” - socialinė inovacija, suteikiantis apgyvendinimą ir specialistų paramą žmonėms iš pažeidžiamų grupių. „Socialinis hostelis Chata” apjungia gyvenamuosius būstus esančius skirtingose vietose.
Šie pavyzdžiai rodo, kad socialinis verslas gali būti labai įvairus ir apimti skirtingas sritis - nuo švietimo ir užimtumo iki turizmo ir aplinkosaugos.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant tokio augimo, socialinio verslo ekosistema vis dar yra gana trapi. Viena iš pagrindinių problemų - finansavimo stoka. Daugelis šių įmonių susiduria su sunkumais pritraukiant investicijas ar gaunant bankų paskolas, nes socialinis verslas dažnai vertinamas kaip mažiau pelninga ir labiau rizikinga sritis.
Šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo sąvoka yra pripažįstama, tačiau įstatymiškai ji nėra visiškai reglamentuota. Dėl to verslininkai dažnai susiduria su painiavomis dėl mokesčių, paramos mechanizmų ar teisinio statuso. Tai stabdo sektoriaus plėtrą ir riboja jo galimybes pritraukti rimtesnius investuotojus.
Tačiau socialinis verslas, ypatingai Lietuvoje, yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis. Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo forma, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių.
Klaidingai manoma, jog socialinis verslas yra toks verslas, kuris įdarbina tik negalią turinčius asmenis arba pažeidžiamų visuomenės grupių asmenis, siekiant jų darbo ir socialinės integracijos. Dar viena klaidinga vyraujanti nuomonė, jog socialinis verslas užsiima labdara ar rūpinasi vien tik aplinkosauga. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, jog siekiama visų pirma socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius.
Taip pat yra manoma, kad socialiniame versle nemokami atlyginimai, tačiau socialiniame versle vadovaujamasi skaidrumo principais ir su darbuotojais yra atsiskaitoma už jų atliktą darbą. Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų. Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius.
Esminis skirtumas yra tas, kad labdaros ar nevyriausybinės organizacijos negali pačios užsitikrinti finansinės nepriklausomybės, kad galėtų finansuoti vykdomą socialinę misiją.
Valstybinė parama ir iniciatyvos
2015 m. 2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą.
Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m. Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Ateities perspektyvos
Tačiau nepaisant iššūkių, šiame sektoriuje matomas didžiulis potencialas. Augant visuomenės sąmoningumui ir besiplečiant tvarumo bei socialinės atsakomybės idėjoms, socialinis verslas tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi. Klausimas, ar Lietuva sugebės sukurti palankią aplinką socialiniam verslui, lieka atviras.
Viena aišku - šis sektorius jau dabar įrodo, kad verslas gali būti daugiau nei tik pelno siekimas. Jis gali būti galingas pokyčių variklis, keičiantis ne tik verslo logiką, bet ir visuomenės požiūrį į atsakomybę, bendruomeniškumą ir tvarumą.
Tad dabar - pats metas veikti. Verslininkai, politikai ir visuomenė turi susivienyti, kad šis sektorius ne tik išliktų, bet ir taptų neatsiejama šalies ekonomikos dalimi.
Jei ieškote socialinių verslų Lietuvoje pavyzdžių, galite juos atrasti mūsų YouTube kanale: Lietuvos socialinio verslo asociacija. Turite video apie savo socialinį verslą? Doc. dr.
7 socialinių įmonių pavyzdžiai | Ne pelno siekiančios organizacijos arba verslo pradžia
tags: #socialinio #verslas #lietuvoje #referatai