Socialinio pedagoginio darbo tobulinimas neįmanomas be efektyvių darbo metodų, būdų, priemonių, išteklių, socialinės - pedagoginės veiklos technologijų panaudojimo, nes tai ir sudaro socialinio - pedagoginio darbo tyrimo objektą.
Socialinio pedagoginio darbo metodiką vertinti kaip mokslinių žinių taikomąją sistemą, įskaitant socialinės ir ugdomosios pagalbos būdų, metodų, priemonių, technologijų visumą, paramą individui, ir sunkioje gyvenimo situacijoje, nuoseklių, tarpusavyje susijusių pedagogo ir kliento veiksmų, sąlygojančių efektyvų asmeninių ir socialinių problemų sprendimų sistemą.
Socialinė pedagogika suprantama kaip jaunimo globos teorija. Žodžio „pedagogika“ vartojimas kalboje visuomet siejamas su ugdymo teorija ir praktika.
Socialinė pedagogika grindžiama socialinio ugdymo teorija, kuri aiškina ir prognozuoja jos funkcionavimą kaip socialinę sritį , taip pat nagrinėja individualius, grupinius, socialinius ugdymo subjektus, jų tarpusavio sąveiką.
Socialinė pedagogika yra tikslinė individo socialinio persiorientavimo pagalbos sritis, kuri sukuria visuomenės egzistencijai naujas sąlygas, padeda išsaugoti gebėjimo persiorientuoti gyvenime.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio pedagogo vaidmuo ir paskirtis
Socialinis pedagogas - tai specialistas, kuris mokykloje yra pagalbos teikėjas vaikams, paaugliams, jų šeimoms, ginantis jų teises bei primenantis pareigas, padedantis vaikui rasti savo vietą visuomenėje.
Socialinio pedagogo tikslas - savo darbo veikla įvertinti ir spręsti problemas, susijusias su vaiko pagrindinių reikmių tenkinimu, saugumo ir socialinės adaptacijos užtikrinimu.
Taip pat, organizuoti ankstyvąją prevenciją, ugdytiniams teikti socialinę pagalbą, ugdyti socialinius gebėjimus.
Socialinis pedagogas atstovauja vaiko teisėms švietimo įstaigoje ir už jos ribų.
Socialinis pedagogas tarnauja bendruomenės socialinei gerovei.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Uždaviniai ir funkcijos
- Socialinio pedagoginio darbo su skirtingomis gyventojų kategorijomis, skirtingomis socialinėmis grupėmis pagrindinių krypčių ir principų, formų ir organizavimo būdų atskleidimas.
- Išmokyti žmones dirbti socialinį ugdomąjį darbą, išmokyti teikti socialinę - pedagoginę pagalbą, reikalaujančią socialinės adaptacijos, pedagoginės korekcijos, reabilitacijos meno.
- Tirti socialinės - pedagoginės pagalbos poreikį.
- Vykdyti ir kurti saviraiškos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio sutrikimų bei kitų problemų sprendimo prevencijos programas.
- Dalyvauti mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje.
- Padėti tėvams (ar teisėtiems vaiko atstovams) ugdyti savo vaiką: suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas.
- Bendradarbiauti su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines - pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.
- Padėti gerinti tarpusavio santykius su tėvais, bendraamžiais ir suaugusiais.
- Padėti jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį.
- Padėti spręsti šeimyninius konfliktus, moraliai palaikyti moteris, kurių vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, kontroliuoti vaikų bei jų tėvų sveikatos būklę.
- Tarpininkauti dėl materialinės pagalbos šeimai, moksleivių nemokamo ar lengvatinio maitinimo mokykloje skyrimo ir pan.
- Teikti profesionalią socialinę pagalbą ir rūpintis socialinės pagalbos aktyvumu.
Metodai ir priemonės
Socialinės pedagogikos metodai, pasak M. Gurjanovos - tai bendri socialinio pedagogo ir kliento veiklos būdai, siekiant išspręsti konkrečias problemas.
Pasirinkimas priklauso nuo socialinio pedagogo darbo vietos, jo globotinių kontingento, problemų pobūdžio, o taip pat nuo profesinio meistriškumo ir profesinio pasirengimo lygio.
Tačiau augantis socialinio pedagogo instituto vystymasis leidžia tikėtis socialinio darbo metodų tobulėjimo.
Metodų pavyzdžiai:
- Pedagoginės psichoterapijos metodai.
- Ekspertų vertinimo metodas.
- Socialinės kontrolės metodai.
- Mokymo veikloje metodai.
- Ugdomosios veiklos patyrimo (tautoje, šeimoje, bendruomenėje ir kt.) analizė ir sklaida.
- Socialinės pagalbos (individuali globa, slauga, konsultavimas, socialinis aptarnavimas ir kt.) metodas.
- Vaizdinio mokymo metodai.
- Pedagoginės korekcijos metodai nukreipti vaiko elgesio defektams taisyti.
- Racionalios vaikų kolektyvo veiklos organizavimo korekcijos metodai.
- Įtaiga ir savitaiga, hipnozė, įtikinimo metodas, psichoanalizė (priskiriami tam tikroms korekcijos technikoms).
Darbas kaimo bendruomenėje
Kaimo bendruomenės socialinis pedagogas - tai savo bendruomenės narių pagalbininkas, patarėjas, gynėjas ir atrama, vaikų ir suaugusiųjų visuomenei naudingos veiklos organizatorius.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Jis savo elgesiu, gyvenimo būdu, santykiu su žmonėmis, savo profesija, aukštomis dorovės nuostatomis įgyja gyventojų pagarbą.
Pasak M. Gurjanovos, kaimo socialiniu pedagogu, trūkstant kvalifikuoto specialisto, gali būti bet kurios profesijos žmogus, mėgstantis dirbti su žmonėmis, turintis gyvenimiškąją ir profesinę patirtį, atitinkamas asmenines savybes, turintis autoritetą ir gerbiamas kaimo gyventojų, turintis įgūdžių organizuoti visuomenei naudingą veiklą vienoje, kurioje nors srityje (meninę kūrybą, sportinę veiklą, turizmą, kraštotyrą) ir įgijęs atitinkamą išsilavinimą.
Jo veiklos tikslas - padėti savo mikrosociumo žmonėms pagerinti gyvenimo kokybę ir socialinių - ekonominių krizių sunkumus.
Padeda vaikams spręsti socialinius, intelektualinius, fizinius poreikius ir gina jų interesus; rasti savo vietą bendruomenės gyvenime, įtraukia juos į gyventojų socialinių problemų sprendimą, kaimo gerbūvio kūrimą.
Padeda gerinti tarpusavio santykius su tėvais, bendraamžiais ir suaugusiais; padeda vaikams socialiai adaptuotis šiuolaikiniame gyvenime, įveikiant stresus, išvengti konfliktų, geriau suprasti pačius save, pasitikėti savimi, būti atsakingais, mokėti savarankiškai nugalėti sunkumus.
Padeda jaunimui patenkinti intelektualinio, kultūrinio, dorovinio, fizinio vystymosi poreikius, organizuojant kultūrinį laisvalaikį, darbinį užimtumą, renkantis profesiją, gyvenimo karjerą ir kryptį, įsidarbinti, pasiruošiant šeimyniniam gyvenimui, išbristi iš kritinių situacijų, atsisakant žalingų įpročių, konsultuoja socialiniais - teisiniais klausimais, padeda vystant jaunimo verslą.
Pagyvenusiems žmonėms padeda įveikti vienatvę, bendravimo stygių, amžiaus negalias, susidoroti su artimųjų nedėmesingumu, nugalėti bejėgiškumą, socialinio nereikalingumo jausmą.
Taip pat ji padeda neįgaliesiems nugalėti socialinės atskirties jausmą, vienatvę, atitrūkimą nuo gyvenimo, išspręsti medicinos ir buitinio aptarnavimo problemas, gauti lengvatai ir socialinę paramą, palaikant ryšį su valstybinėmis socialinės apsaugos institucijomis, sukuriant darbo vietas neįgaliesiems, surandant specialius paramos fondus.
Socialinis pedagogas suteikia pagalbą ir bėgliams ir imigrantams. Jis padeda jiems adaptuotis psichologiškai prie „svetimos kultūros“, mokantis kalbos, prisitaikyti prie ekonominių, socialinių, kultūrinių gyvenimo sąlygų, tvarkant buitį, įsidarbinant, auginant ir auklėjant vaikus.
Kaimo bendruomenės socialiniai pedagogai padeda savo globotiniams, kenčiantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos, nustatant ryšį su medicininėmis tarnybomis. Jie padeda jaunoms motinoms ir paauglėms spręsti nepageidaujamos motinystės ir paauglių nėštumo problemas.
Darbas su šeima
Šeimos socialinio pedagogo globa, kaip taisyklė, apima visas vieno kaimo arba gatvės (jei tai didelis kaimas), arba vieno namo (jei tai darbininkų gyvenvietė) šeimas.
Padidintą dėmesį socialinis pedagogas skiria daugiavaikėms, mažas pajamas turinčioms, nepilnoms šeimoms bei šeimoms, kurioms reikia pedagoginės korekcijos.
Sudaryma kartoteka, į kurią įtraukiami duomenys apie šeimos sudėtį, jos poreikius, interesus.
Socialinis pedagogas visuomet būna informuotas apie visas šių šeimų tėvų ir vaikų gyvenimo problemas.
Jis, identifikuodamas šeimos sunkumus, diferencijuoja atskleistas problemas ir informuoja rajono socialinių tarnybų specialistus.
Jis dalyvauja sprendžiant šeimyninius konfliktus, moraliai palaiko moteris, kurių vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, kontroliuoja nedarių šeimų vaikų gyvenimo sąlygas, padeda materialinio šeimos aprūpinimo klausimais, kontroliuoja vaikų bei jų tėvų sveikatos būklę, padeda vystyti vaikų individualius gabumus ir interesus.
Jis nuolat bendrauja su globojamomis šeimomis, padeda susivokti sudėtingoje tarpusavio santykių sistemoje, daro poveikį šeimos santykiams, šeimos padėčiai mikroaplinkoje.
Socialinis pedagogas naudoja individualius darbo su šeimomis, reikalaujančiomis ypatingos pagalbos, metodus.
Socialinio pedagogo ir tėvų bendravimas - sudėtingas ir daugialypis procesas. Socialinis pedagogas turi suprasti aiškų šeimos lankymo tikslą ir laukiamą rezultatą.
Prieš lankydamasis šeimoje jis turėtų apgalvoti atsakymus į šiuos klausimus: kodėl būtinas šis apsilankymas? Kokios gerosios asmeninės savybės būdingos vaikui, kuriomis galima būtų remtis, ko pokalbyje vengti? Ką aš noriu iš tėvų išgirsti, ką aš galiu išgirsti? Kokio lankymosi rezultato laukiu?
Sveikatos ir prevencijos veikla
Remiantis M. Gurjanovos nuostatomis, svarbi socialinio pedagogo, dirbančio su šeima veiklos sritis yra darbo metodai, kurių pagalba sprendžiamos su klientų sveikatą, jos stiprinimu susijusios problemos.
Šį darbą socialinis pedagogas atlieka kartu su medicinos darbuotoju.
Edukacinės veiklos proceso metu jis aiškina tėvams, kad nesuderintas ir nekokybiškas maistas, fizinio aktyvumo trūkumas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, oro, vandens, dirvožemio užteršimas pavojingomis žmogaus organizmui medžiagomis, stresai - visi šie ir kiti neigiami reiškiniai kenkia sveikatai.
Esant būtinybei, socialiniai pedagogai tarpininkauja dėl materialinės pagalbos šeimai, moksleivių nemokamo ar lengvatinio maitinimo mokykloje skyrimo ir t.t.
Popamokinė, kultūrinė ir ugdomoji veikla
Nemažą reikšmę socialinio pedagogo veikloje, užima vaikų ir tėvų kultūrinių poreikių tenkinimas.
Organizuodamas moksleivių popamokinę veiklą, socialinis pedagogas bendradarbiauja su kultūros darbuotojais, papildo ugdymo pedagogais.
Jis siekia įtraukti vaikus, ypač iš probleminių šeimų, į mokyklos, kaimo klubo, bibliotekos bazėje dirbančių būrelių, klubus, sekcijų veiklą.
Socialinis pedagogas vysto vaikų ir tėvų iniciatyvumą bei kūrybingumą.
Profesinis rengimas ir reikalavimai
Socialinio pedagogo profesija Lietuvoje yra nauja, bet sparčiai besivystanti.
Tai labai sunkus menas ir jis neateina pats savaime, o tik įgijus socialinio pedagoginio darbo kompetencijos, besiremiančios giliu ir įvairiapusiu socialinės pedagogikos bei socialinio darbo metodų išmanymu.
Socialinio pedagogo darbui svarbūs ir šie dokumentai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymai, Socialinių paslaugų įstatymas, LR Vaiko teisių apsaugos aktai, LR Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginė instrukcija bei kiti reglamentai.
Socialiniai pedagogai mano, kad jų darbą galima pagerinti geresnėmis darbo sąlygomis: atskiras kabinetas, telefonas, veiklos priemonės ir pinigai vizitams į namus, didesni atlyginimai ir mažiau socialinių pedagogų mokyklose arba geriau išvystytas socialinių paslaugų tinklas ir užklasinės veiklos centrai.
Darbo sąlygos ir iššūkiai
Tyrimai rodo, kad socialinių pedagogų darbo sąlygos nėra pakankamai geros. Tik pusė jų turi atskirą kabinetą, trūksta priemonių veiklai su mokiniais, nėra lėšų kelionės išlaidoms į namus kompensuoti.
Dažniausiai jie dirba su 9-14 metų mokiniais. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria socialiniai pedagogai, yra mokyklos lankomumas, netinkamas mokinių elgesys, materialinės problemos, tėvų alkoholio vartojimas ir vaikų nepriežiūra.
Studentų poreikių vertinimas dažniausiai priklauso nuo šeimos materialinės ir gyvenimo sąlygų, bet ne nuo šeimos santykių ar vaiko raidos istorijos.
Nors socialiniai pedagogai jaučiasi palaikomi mokyklos administracijos, jie turi tam tikrų nesutarimų ir mano, kad studijų metu neįgijo pakankamai įgūdžių konsultavimo, darbo grupėse ir žinių psichologijos bei teisės srityse.
tags: #socialinio #pedgogo #veiklos #aprasas