Socialinio nerimo klausimynas: Kas tai ir kaip jis padeda?

Socialinis nerimas yra aktuali problema, ypač tarp paauglių, turinti įtakos įvairiems jų gyvenimo aspektams. Socialinis nerimas - tai būklė, kuri dažnai prasideda ankstyvoje paauglystėje ir gali įvairiapusiškai trikdyti asmens funkcionavimą. Paaugliams, išgyvenantiems socialinį nerimą, būdingos klaidingos kitų asmenų elgesio interpretacijos.

Šiame straipsnyje aptariami socialinio nerimo ypatumai paauglystėje, jo sąsajos su mentalizacija ir traumine patirtimi, bei vertinimo metodai, įskaitant Liebowitz socialinio nerimo skalę vaikams ir paaugliams (LSAS-CA) ir kitus instrumentus. Straipsnyje siekiama išnagrinėti, kaip šie veiksniai veikia paauglių socialinį funkcionavimą ir gerovę.

Socialinio nerimo sutrikimai: apžvalga

Nerimo sutrikimai tai tik bendras terminas, apimantis puokštę problemų. Nerimo sutrikimai būna kelių tipų, kurių kiekvienas turi unikalių simptomų ir savybių. Pateikiame dažniausiai pasitaikančių nerimo sutrikimų tipų sąrašą:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): Tai nuolatinis ir pernelyg didelis nerimas dėl įvairių dalykų. GAD sergantys žmonės gali numatyti nelaimę ir pernelyg nerimauti dėl pinigų, sveikatos, šeimos, darbo ar kitų dalykų.
• Panikos sutrikimas: Panikos sutrikimu sergantys žmonės patiria pasikartojančius netikėtus panikos priepuolius: staigius stiprios baimės periodus, kurių metu gali padažnėti širdies plakimas, širdies plakimas ar pagreitėti širdies ritmas, prakaitavimas, drebulys ar virpėjimas, dusulio, dusulio pojūtis, artėjančios pražūties jausmas.
• Fobijos: Tai stipri tam tikrų objektų ar situacijų baimė arba nenoras jų bijoti. Fobijos tai ne tik stipri baimė, bet ir iracionali baimė. Konkrečios fobijos yra įvairios, pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), vorų baimė (arachnofobija) arba skraidymo baimė (avijafobija).
• Socialinio nerimo sutrikimas (SAD): SAD taip pat žinomas kaip socialinė fobija, jam būdinga didelė baimė vienoje ar keliose socialinėse situacijose, sukelianti didelį stresą ir sutrikdanti gebėjimą funkcionuoti kasdienio gyvenimo srityse.
• Agorafobija: Tai stipri baimė ir vengimas vietų ar situacijų, iš kurių gali būti sunku išsigelbėti ar nepatogu pabėgti, arba kai staiga atsiradus panikos simptomams gali būti neprieinama pagalba.
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Šiam sutrikimui būdinga pernelyg didelė baimė ar nerimas dėl atsiskyrimo nuo tų, prie kurių asmuo yra prisirišęs. Tačiau šis sutrikimas gali pasireikšti ir suaugusiesiems, nes gali sukelti didelį nerimą, kai atsiskiriama nuo artimųjų ar pažįstamos aplinkos.
• Selektyvusis mutizmas: Tai sudėtingas vaikystės nerimo sutrikimas, kuriam būdingas vaiko nesugebėjimas kalbėti pasirinktoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje. Šie vaikai gali kalbėti ir bendrauti aplinkoje, kurioje jaučiasi patogiai, saugiai ir atsipalaidavę.
• Medžiagų ir (arba) vaistų sukeltas nerimo sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia panikos priepuoliais, obsesijomis ir kompulsijomis, atsirandančiomis vartojant tam tikras medžiagas ar medikamentus arba iš karto po to, kai tokių medžiagų ar medikamentų vartojimas nutraukiamas.
• Nerimo sutrikimas dėl kitos medicininės būklės: Šio tipo sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su fizine sveikatos problema.

Atminkite, kad nors šiems sutrikimams gali būti būdingi kai kurie bendri simptomai, jų pasireiškimo būdas ir reikalingas gydymas gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jei įtariate, kad jūs arba kas nors kitas gali sirgti nerimo sutrikimu, svarbu pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas gydymo planas.

Socialinio nerimo ir trauminės patirties sąsajos

Tyrimai rodo, kad vaikystės trauminės patirtys gali turėti įtakos socialinio nerimo raidai vėlesniame amžiuje. Trauminė patirtis yra susijusi su prastesne mentalizacija, kuri vertinama kaip reflektyvioji funkcija, ir aukštesniais socialinio nerimo įverčiais. Ši sąsaja rodo, kad neigiamos patirtys vaikystėje gali padidinti paauglių pažeidžiamumą socialiniam nerimui.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Mentalizacijos svarba socialiniam nerimui

Mentalizacija, arba gebėjimas suprasti savo ir kitų poelgius, yra svarbus veiksnys, susijęs su socialiniu nerimu. Aukštesni socialinio nerimo įverčiai yra susiję su prastesne reflektyviąja funkcija.

Tyrimo instrumentai

Tyrimuose naudojami įvairūs instrumentai, skirti įvertinti socialinį nerimą, mentalizaciją ir trauminę patirtį:

• Liebowitz socialinio nerimo skalė vaikams ir paaugliams (LSAS-CA): Skirta įvertinti socialinio nerimo sunkumą ir pobūdį.
• Reflektyviosios funkcijos klausimynas (RFQY): Vertina asmens gebėjimą suprasti savo ir kitų elgesį.
• Vaikystės patirčių klausimynas (VPK): Skirtas įvertinti patirtas traumas vaikystėje.

Šie instrumentai padeda specialistams geriau suprasti paauglių patiriamą socialinį nerimą ir jo priežastis.

Liebowitz Socialinio Nerimo Skalė Vaikams ir Paaugliams (LSAS-CA)

Liebowitz socialinio nerimo skalė vaikams ir paaugliams (LSAS-CA) yra vienas iš pagrindinių instrumentų, naudojamų socialiniam nerimui įvertinti. Ši skalė padeda nustatyti socialinio nerimo sunkumą ir pobūdį, leidžiant specialistams geriau suprasti paauglio patiriamus sunkumus socialinėse situacijose.

Patikslinta Vaikų Nerimo Skalė (PANiK)

Patikslinta Vaikų Nerimo Skalė (PANiK) yra dar vienas instrumentas, naudojamas vaikų nerimui įvertinti. Ši skalė apima įvairius nerimo aspektus, tokius kaip generalizuotas nerimas, socialinis nerimas, separacinis nerimas, panikos atakos ir specifinės fobijos. PANiK klausimynas yra skirtas vaikams ir paaugliams nuo 8 iki 18 metų.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

PANiK Klausimyno Struktūra ir Turinys

PANiK klausimyną sudaro teiginiai, apimantys įvairias nerimo sritis:

• Generalizuotas nerimas: Nuolatinis ir per didelis nerimas dėl įvairių dalykų.
• Socialinis nerimas: Nerimas ir baimė socialinėse situacijose.
• Separacinis nerimas: Nerimas, susijęs su atsiskyrimu nuo tėvų ar globėjų.
• Panikos atakos ir agorafobija: Panikos atakų simptomai ir baimė būti vietose, iš kurių sunku pabėgti ar gauti pagalbą.
• Specifinės fobijos: Nerimas ir baimė, susijusi su konkrečiais objektais ar situacijomis.

Atsakymai paprastai pateikiami Likerto tipo skalėje, kur respondentai įvertina, kaip dažnai jie jaučia ar patiria kiekvieną teiginį.

PANiK Klausimyno Pritaikymas ir Administravimas

Klausimyną gali administruoti įvairūs specialistai, įskaitant psichologus, psichiatrus, socialinius darbuotojus ir mokyklų konsultantus.

Socialinė fobija: priežastys, simptomai ir gydymas

Socialinė fobija, dar vadinama socialiniu nerimu, yra psichinė liga, kuri tiesiogiai nesusijusi su fizine žmogaus anatomija, tačiau ji gali paveikti nervų sistemą ir smegenų funkcijas. Pagrindinės sritys, susijusios su socialine fobija, yra amygdala, kuri yra atsakinga už emocijų apdorojimą ir baimės reakcijas, bei prefrontalinė žievė, kuri vaidina svarbų vaidmenį socialiniame elgesyje ir sprendimų priėmime.

Socialinė fobija yra intensyvus ir nuolatinis nerimas dėl socialinių situacijų, kuriose gali būti vertinami kiti žmonės. Tai gali pasireikšti kaip baimė kalbėti viešai, bendrauti su nepažįstamaisiais arba net dalyvauti socialiniuose renginiuose. Ši liga gali žymiai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą, darbą ir santykius, todėl ji yra svarbi tiek asmeniniam, tiek visuomeniniam kontekstui.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Socialinės fobijos priežastys

Pagrindinės socialinės fobijos priežastys gali būti genetinės, biologinės ir aplinkos. Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos narių, kenčiančių nuo nerimo sutrikimų, gali turėti didesnę riziką susirgti socialine fobija. Be to, tam tikros smegenų chemijos, pavyzdžiui, serotonino ir dopamino, disbalansas gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Socialinės fobijos simptomai

Pagrindiniai simptomai apima intensyvų nerimą ar baimę socialinėse situacijose, baimę būti vertinamu ar kritikuojamu, išvengimą socialinių renginių, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ar pykinimas.

Socialinės fobijos diagnozė

Socialinės fobijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame psichiatras ar psichologas atidžiai išklauso paciento istoriją ir simptomus. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Socialinio nerimo klausimynas, siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Socialinės fobijos gydymas

Socialinės fobijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydymo forma, padedanti pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį. Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti skiriami simptomams mažinti.

Nerimo sutrikimų gydymas

Nerimo sutrikimų gydymas paprastai apima psichoterapijos, elgesio terapijos ir vaistų derinį. Nerimo sutrikimams gydyti dažniausiai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET). Ji padeda žmonėms išmokti kitokių mąstymo ir reagavimo į nerimą keliančias situacijas būdų. Poveikio terapija, viena iš KET formų, yra veiksminga gydant fobijas ir panikos sutrikimus. Ji apima pakartotinį susidūrimą su nerimo šaltiniu ar jo kontekstu, nesiekiant sukelti pavojaus. Tai padeda sumažinti baimę.

Nerimo sutrikimai vaikams

Vaikų nerimo sutrikimų diagnozavimas ir gydymas gali būti sudėtingesnis nei suaugusiųjų. Vaikai gali nesuvokti savo jausmų ir nemokėti jų išreikšti, todėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir tėvams sunkiau atpažinti jų simptomus. Be to, vaikų nerimo simptomai gali skirtis nuo suaugusiųjų ir gali apimti problemas mokykloje, pykčio priepuolius, prisirišimą prie globėjo ar miego sutrikimus. Apskritai vaikai gali net nežinoti, kad jaučia nerimą, todėl tėvams ir mokytojams labai svarbu atpažinti požymius ir ieškoti tinkamos pagalbos.

Vaikų diagnozavimo procesas iš esmės atitinka suaugusiųjų diagnozavimo procesą, įskaitant medicininių kriterijų taikymą. Tačiau gydytojai taip pat atsižvelgia į vaiko amžių ir raidos lygį. Pavyzdžiui, kai kurios baimės yra tinkamos raidos požiūriu, pavyzdžiui, nepažįstamų žmonių baimė mažiems kūdikiams arba tamsos baimė ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tačiau jei šios baimės išlieka ir trukdo normaliam vystymuisi bei funkcionavimui, jos gali reikšti nerimo sutrikimą.

Gydant nerimo sutrikimų turinčius vaikus, dažniausiai taikoma kognityvinė ir elgesio terapija (KET). Tėvai mokomi, kaip reaguoti į vaiko nerimo simptomus taip, kad būtų skatinamas įveikimas ir mažinamas vengimas. Norint užtikrinti veiksmingą valdymą ir geriausius rezultatus, būtina suprasti ir atsižvelgti į vaikų ir suaugusiųjų nerimo sutrikimų diagnozavimo ir gydymo skirtumus.

Nerimas suaugusių tarpe

Svarbiausia Jungtinių Valstijų prevencinės sveikatos specialistų grupė patarė reguliariai tikrinti visus suaugusius pacientus iki 65 metų amžiaus dėl nerimo sutrikimo. Pasak JAV prevencinių paslaugų darbo grupės (USPSTF), nauji įrodymai rodo, kad nerimo sutrikimo patikra gali padėti pacientams pasiekti psichinę ramybę.

Remiantis 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos moksliniu pranešimu, per pirmuosius pandemijos metus nerimo ir depresijos paplitimas pasaulyje padidėjo 25 %. Jungtinėse Valstijose depresija ir nerimo sutrikimai yra itin paplitę. Apskaičiuota, kad vienas iš penkių asmenų bet kuriuo metu gali turėti nerimo sutrikimų. Po COVID-19 pandemijos šie skaičiai pablogėjo. Šie psichikos sveikatos sutrikimai dažnai lieka nepastebėti, o negydomi jie gali paūmėti, teigia ekspertai.

Klausimynas bendrai būklei ištirti įprastų vizitų metu

Darbo grupė patikslino, kad rekomenduojama peržiūra nebus taikoma pacientams, kurie lankosi pas gydytojus su konkrečiais nerimo ar depresijos simptomais. Vietoj to, šie tyrimai būtų įprastinės šeimos gydytojo atliekamos patikros dalis, naudojant patikrintus klausimynus nuotaikos sutrikimams nustatyti. Paprastai gydytojas užduotų jums bendrus klausimus apie jūsų jausmus, remiantis kontroliniu sąrašu. Tyrėjai patvirtino dviejų atrankos priemonių, skirtų generalizuoto nerimo sutrikimui nustatyti, tikslumą.

• Vieną priemonę, GAD-2, sudaro du klausimai. Juo klausiama, ar per pastarąsias dvi savaites pacientas jautėsi nervingas, nerimastingas ar įsitempęs ir ar negalėjo nutraukti ar kontroliuoti savo nerimo.
• Kitą priemonę, GAD-7, sudaro septynių susijusių klausimų sąrašas.

Atliekantys atrankinę patikrą gydytojai turėtų būti apmokyti sekti teigiamus atrankinės patikros rezultatus, užduodant papildomus klausimus apie simptomų trukmę, nerimo ir sutrikimo laipsnį bei dabartinę ar ankstesnę gydymo istoriją. Tai padeda geriau nustatyti klinikinę reikšmę ir gydymo poreikį. Įrodyta, kad toks išankstinis įvertinimas ir gydymo planavimas pagerina rezultatus.

Nerimo ir depresijos simptomų sąsajos su savirūpa

Lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių savirūpa dažniausiai buvo patenkinama ir statistiškai reikšmingai susijusi su vyresniu amžiumi, NŠA funkcine klase ir sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija. Nustatytas koreliacinis ryšys tarp nerimo ir depresijos simptomų sunkumo ir savirūpos lygio. Blogesnė savirūpa buvo susijusi su sunkesniais nerimo ir depresijos simptomais.

Socialinio nerimo ir įveikos strategijų pokyčiai

Tyrimo rezultatai parodė, kad studentiško amžiaus asmenų socialinis nerimas per vienerius metus yra pastovus ir ilgalaikis, socialinis nerimas ir taikomos socialinio nerimo įveikos strategijos išliko pastovios pakartotinai matuojant po vienerių metų. Socialinio nerimo išreikštumas labiausiai susijęs su socialiniu nerimu po vienerių metų, palyginus su kognityviniais veiksniais ar įveikos strategijų taikymu.

Instrumentas	Aprašymas	Tikslas
LSAS-CA	Liebowitz socialinio nerimo skalė vaikams ir paaugliams	Įvertinti socialinio nerimo sunkumą ir pobūdį
PANiK	Patikslinta Vaikų Nerimo Skalė	Įvertinti įvairius nerimo aspektus vaikams ir paaugliams
GAD-2	Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė (2 klausimai)	Nustatyti generalizuoto nerimo sutrikimą
GAD-7	Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė (7 klausimai)	Nustatyti generalizuoto nerimo sutrikimą

tags: #socialinio #nerimo #klausimynas