Socialinio draudimo įmokos ir pensijų perskaičiavimas dirbantiems pensininkams Lietuvoje

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Vieniems tai būtinybė dėl augančių kainų, kitiems - būdas išlikti aktyviems, jaustis reikalingiems ir išsaugoti kasdienę rutiną. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.

Dirbantis pensininkas

Pensijos Perskaičiavimas Dirbantiems Pensininkams

Tačiau ne visi žino, kad darbas pensijoje nėra tik papildomos pajamos „čia ir dabar“. Jis turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Tai svarbi žinia maždaug 80 tūkstančių senatvės pensininkų ir daugiau nei 43 tūkstančiams netekto darbingumo pensijų gavėjų, kurie vis dar dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas. Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus - pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.

Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.

Pensijos dydis Lietuvoje priklauso nuo viso žmogaus darbo gyvenimo. Lemiamą reikšmę turi įgytas darbo stažas ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Skaičiuojant pensiją, svarbūs keturi pagrindiniai rodikliai: sukauptas pensijų draudimo stažas, įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir vieno apskaitos taško vertė.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Pensijos padidėjimas visada yra individualus - jis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir nuo kokių pajamų buvo sumokėta įmokų per praėjusius metus. Tokiu atveju, jeigu žmogus jau turi būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti, jo pensija po atnaujinimo padidėja maždaug 12 eurų per mėnesį. Tiems, kurie būtinojo stažo dar nėra sukaupę, augimas kuklesnis - apie 3,5 euro.

Svarbi detalė - kartu su padidinta pensija išmokamos ir nepriemokos nuo metų pradžios. Tai reiškia, kad jeigu naujas pensijos dydis pradedamas mokėti, pavyzdžiui, gegužę, žmogus gauna ir skirtumą už sausį, vasarį, kovą bei balandį.

Nors daugeliu atvejų pensijos po atnaujinimo auga, yra situacijų, kai pokyčio gali ir nebūti arba jis bus mažesnis nei vidutinis. Tai susiję su 2018 metais atlikta senatvės pensijų reforma. Tokiais atvejais net jei naujas perskaičiavimas teoriškai būtų nepalankus, žmogus ir toliau gauna ankstesnę pensiją.

Pensijų Indeksavimas ir Atnaujinimas: Kuo Skiriasi?

Svarbu atskirti du skirtingus mechanizmus, kurie kasmet keičia pensijų dydžius. Pensijų indeksavimas vyksta kiekvienų metų pradžioje ir taikomas visiems pensijų gavėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba. Indeksavimo metu didėja bazinė pensijos dalis ir apskaitos taško vertė.

Šiemet bazinė pensija padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė siekia 7,16 euro. Dirbantiems pensininkams ši sistema siunčia aiškią žinutę: darbas pensijoje nėra „beprasmiškas“. Kiekviena sumokėta įmoka gali padidinti būsimą išmoką, net jei augimas atrodo nedidelis. Todėl, planuojant darbą pensijoje, verta žinoti ne tik apie dabartinį atlyginimą, bet ir apie ilgalaikį poveikį pensijai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.

Kaip Apskaičiuojamas Pensijos Dydis?

Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.

Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai, jo įgyti apskaitos taškai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos taško vertė.

Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna. Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga.

Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Kada Bus Išmokėtos Atnaujintos Pensijos?

Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.

Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.

Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.

Kodėl Kai Kurios Pensijos Gali Nepadidėti?

Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.

Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.

Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.

Pensijų Indeksavimas ir Pensijų Naujinimas: Esminiai Skirtumai

Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.

Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.

Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pensijų indeksavimas

Dirbančių Pensininkų Patirtys

Naujienų portalui tv3.lt gyventojai pasakojo, kodėl išėję į pensiją nusprendė toliau dirbti. Štai skaitytojas Stasys pasakojo, kad į pensiją išėjo prieš 3 metus, tačiau ir toliau dirba.

„Esu elektrikas, dirbau įmonėje. Sulaukęs pensinio amžiaus iš darbo išėjau. Tačiau kaimynai, draugai, dažnai prašydavo jiems ką nors sutaisyti. Todėl nusprendžiau išsiimti individualią veiklą ir pradėjau vėl dirbti elektriku“, - pasakojo vyras.

Anot jo, per mėnesį prie atlyginimo pavyksta prisidurti kelis šimtus eurų. „Visu etatu nedirbu, vos kelias valandas per dieną, o kartais viduryje savaitės leidžiu sau pasiimti išeiginę. Tačiau kartais prie pensijos pavyksta prisidurti ir 400 eurų ar daugiau“, - džiaugėsi vyras.

Jis tikino, kad iš pensijos pragyventų, tačiau sutaupyti jau nepavyktų. „O dabar taupau pinigus ir žadu remontuoti būstą“, - pasakojo vyras. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad „Sodra“ jį atleido nuo mokesčių. „Visas uždarbis atitenka man, mokesčių mokėti man jau nebereikia“, - sakė jis.

Tuo metu kita portalo tv3.lt skaitytoja Jolanta pasakojo, kad sulaukus pensinio amžiaus net nekilo mintis išeiti iš darbo. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų veikti per dienas, todėl ir toliau dirbu buhaltere. Darbas man patinka, jį atlikti dar sugebu, nematau priežasčių, kodėl turėčiau išeiti“, - pasakojo ji.

Moteris tikino, kad beveik niekas nepasikeitė išėjus į pensiją. „Tiesa, dabar jau gaunu ir algą, ir pensiją. Tačiau daugiau pokyčių nėra. Toliau moku mokesčius, nuo jų niekas taip lengvai neatleidžia. Nors galėtų, dabar būdama pensininkė išlaikau ir kitus pensininkus, juk iš sumokėtų mokesčių mums mokamos pensijos“, - pastebėjo Jolanta.

„Sodra“ skaičiavo, kad dirbančių pensininkų daugėja, pernai jų buvo 74 tūkst., o šiemet jų jau 77 tūkst. Anot „Sodros“, ne visi dirbantys pensijų gavėjai yra atleidžiami nuo mokesčių, jų nemoka tie kurie dirba su individualia veikla. Taip pat išimtys taikomos tais atvejais, kai alga nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.

Socialinio Draudimo Įmokos Dirbantiems Pensininkams

„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų“, - komentavo „Sodra“.

Anot jos, socialinio draudimo įmokų „grindys“ tai priemonė, kuri užtikrina socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. „Net jei žmogaus alga mažesnė nei MMA, darbdavys privalo sumokėti įmokų nuo sumos ne mažesnės nei MMA. Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia“, - sakė „Sodra“.

Individuali veikla nuo A iki Ž - viskas, ką turi žinoti

Individuali veikla pagal pažymą

Viena patraukliausių formų, kuri suteikia galimybę patiems kontroliuoti savo laiką ir veiklos mastą, yra individuali veikla pagal pažymą. Ji suteikia galimybę legaliai uždirbti, tvarkyti finansus paprasčiau ir išvengti sudėtingos darbdavio-darbuotojo santykių sistemos.

Svarbiausi aspektai:

  • Išdavimas ir galiojimas. Pažymą išduoda VMI. Ji galioja tol, kol asmuo nusprendžia veiklą nutraukti arba sustabdyti.
  • Veiklos sritys. Leidžia vykdyti įvairias veiklas - paslaugų teikimą, prekybą, gamybą (priklausomai nuo pasirinktų ekonominės veiklos rūšių (EVRK) kodų).
  • Apribojimai. Yra nustatytas metinis pajamų limitas. Jo viršijimas gali lemti prievolę registruotis PVM mokėtoju ir keisti mokesčių skaičiavimą.
  • Mokesčiai ir apskaita. Asmuo pats tvarko apskaitą, deklaruoja pajamas ir sumoka mokesčius už visą veiklos laikotarpį.
  • Privalumai. Lankstumas, galimybė derinti darbą su kitomis veiklomis, paprastesnė pradžia nei kuriant įmonę.

Norint pradėti individualią veiklą, pirmiausia reikia užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą.

  • Internetu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
  • Atvykus į artimiausią VMI padalinį.

Ką reikia pateikti?

  • Užpildytą prašymą.
  • Planuojamos veiklos rūšį.
  • Atitinkamą veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).

Registracija yra nemokama.

Mokestinės lengvatos pensijinio amžiaus asmenims

Pensijinio amžiaus žmonėms, užsiimantiems individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimu, taikomos palankios mokestinės sąlygos. Šių asmenų mokesčiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, sukakus pensijos amžių, nereikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų. Jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis iš VLK, papildomai nereikia mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Norint kaupti stažą - galima savanoriškai mokėti VSD įmokas nuo 90 % pelno, pateikiant SAV pranešimą „Sodrai“.

Dirbant su verslo liudijimu, pensinio amžiaus asmenys taip pat atleidžiami nuo VSD įmokų. Jei vis dėlto norima įgyti papildomo stažo, reikia pateikti prašymą „Sodrai“ ir nesinaudoti lengvata. PSD įmokos tokiu atveju reikia mokėti proporcingai išpirktų verslo liudijimo dienų skaičiui. Šiuos mokesčius galima sumokėti už einamuosius metus iki kitų metų gegužės 2 d.

Senatvės pensijos dydis Lietuvoje nuo papildomų pajamų, gautų iš individualios veiklos ar verslo liudijimo, paprastai nesumažėja. Tai reiškia, kad pensininkas gali gauti ir pensiją, ir uždarbį vienu metu. Tačiau jei asmuo vykdydamas veiklą moka VSD įmokas - šios įmokos prisideda prie papildomo stažo ir gali turėti teigiamos įtakos būsimiems pensijos perskaičiavimams, t. y. kuo didesnės įmokos, tuo didesnė įtaka pensijos dydžiui.

Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms

Pensinio amžiaus žmonės, nusprendę imtis individualios veiklos ar verslo liudijimo, dažniausiai renkasi sritis, kuriose jau turi patirties arba gali pritaikyti ilgus metus kauptus įgūdžius. Tarp populiariausių - įvairūs amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkios remonto paslaugos, sodininkystė ir daržininkystė, taip pat paslaugos, susijusios su rankdarbiais ir kūryba. Dalis senjorų renkasi prekybą mugėse ar internetu, o kiti teikia paslaugas pagal savo profesinę patirtį, pavyzdžiui, buhalteriją, konsultacijas, vertimus.

Veiklos sritis Kodėl patraukli Dažniausia veiklos forma
Rankdarbiai ir amatai (mezgimas, siuvimas, medžio dirbiniai) Galimybė monetizuoti hobį, nereikia didelių pradinių investicijų Prekyba mugėse, internetu arba pagal užsakymą
Mažos remonto paslaugos Remiasi sukaupta praktine patirtimi, didelė paklausa vietos bendruomenėse Individuali veikla pagal pažymą
Sodininkystė, daržininkystė Derina mėgstamą veiklą su papildomomis pajamomis Prekyba turguje ar pagal išankstinius užsakymus
Profesinės konsultacijos (buhalterija, teisė, vertimai) Galima išnaudoti sukauptas žinias ir reputaciją Individuali veikla pagal pažymą
Prekyba internetu Leidžia dirbti iš namų, pasiekti platesnę auditoriją E. prekybos platformos, socialiniai tinklai

Praktiniai patarimai, kaip sėkmingai pradėti individualią veiklą pensijoje

Pradėti individualią veiklą pensijoje nėra sudėtinga, tačiau verta žengti kelis strategiškai svarbius žingsnius.

Pirmiausia, įvertinkite savo stipriąsias puses - tai gali būti profesinė patirtis, įgūdžiai ar pomėgiai, kuriuos galite paversti paslauga ar produktu. Antra, išsiaiškinkite, kokia veiklos forma labiau tinka - ar individuali veikla pagal pažymą, ar verslo liudijimas. Pastarasis dažnai patrauklesnis tiems, kurie teikia sezonines paslaugas ar vykdo prekybą mugėse, o individuali veikla pagal pažymą suteikia daugiau lankstumo ir mažiau ribojimų. Kai kurioms veikloms gali prireikti papildomų leidimų, licencijų ar kitų dokumentų (pvz., higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.), todėl svarbu iš anksto pasidomėti visais reikalavimais.

Svarbu suprasti ir mokestinius niuansus. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų gali tekti mokėti tik tam tikrais atvejais, o VSD mokėjimas yra savanoriškas - tačiau jis gali turėti įtakos būsimam pensijos dydžiui. Teisingai pasirinkta įmokų strategija leidžia ne tik uždirbti daugiau, bet ir padidinti socialinį saugumą ateityje. Jei gaunate pensiją iš Europos Sąjungos valstybės ar EEE šalies, gali būti taikomos specialios socialinio draudimo įmokų išimtys pagal ES reglamentus.

Ne mažiau svarbu iš karto pasirūpinti finansų tvarkymu. Pasitelkite įrankius, kurie supaprastina sąskaitų išrašymą ir pajamų bei išlaidų sekimą. Tinkamas išlaidų apskaitos vedimas padeda tiksliai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir pasinaudoti leidžiamais atskaitymais, todėl išlaidos turi būti fiksuojamos nuosekliai. Daugiau apie mokesčių apskaitą ir leidžiamas išlaidas skaitykite kituose mūsų straipsniuose.

Galiausiai, nepamirškite bendravimo su klientais ir savo veiklos viešinimo. Net ir nedidelė reklama socialiniuose tinkluose ar vietos bendruomenės grupėse gali pritraukti naujų užsakymų.

Sodros įmokos dirbantiems pensininkams: pagrindiniai faktai

Apibendrinant, štai pagrindiniai faktai, kuriuos svarbu žinoti dirbantiems pensininkams apie Sodros įmokas ir pensijų perskaičiavimą:

Faktas Paaiškinimas
Pensijos perskaičiavimas Vyksta automatiškai kartą per metus, atsižvelgiant į papildomą stažą ir apskaitos vienetus.
Pensijos indeksavimas Vyksta kiekvienų metų pradžioje visiems pensijų gavėjams, didinant bazinę pensijos dalį ir apskaitos taško vertę.
Socialinio draudimo įmokos Mokamos bendra tvarka, jei dirbama pagal darbo sutartį, išskyrus atvejus, kai alga mažesnė nei MMA.
Savanoriškas įmokų mokėjimas Galimas vykdant individualią veiklą, norint kaupti stažą.
Pensijų išmokėjimas Atnaujintos pensijos išmokamos iki liepos pabaigos su nepriemoka nuo metų pradžios.

tags: #socialinio #draudimo #tarifai #dirbanciam #pensininkui #pensininkui